Kategorija: Klimato politika
-
CAN: turtingos šalys žada kovoti su klimato krize, bet toliau remia taršią pramonę
Spalio pabaigoje paskelbta tarptautinės organizacijos „Climate Action Network“ (CAN) analizė atskleidė nerimą keliančią situaciją: turtingiausios pasaulio šalys, kurios labiausiai prisidėjo prie klimato krizės, vis dar nesiima rimtų veiksmų ją spręsti. CAN išnagrinėjo naujausius šalių klimato planus (vadinamus NDC – nacionaliniais įsipareigojimais) ir vertino juos pagal tris svarbius kriterijus: ar šalis planuoja atsisakyti iškastinio kuro (anglies,…
-
COP30 akiratyje: nevyriausybinės organizacijos ragina stiprinti regionų vaidmenį klimato politikoje
Lapkričio mėnesį Brazilijos mieste Beléme vyks svarbus pasaulinis renginys – COP30 klimato konferencija. Tai jau 30-asis Jungtinių Tautų susitikimas, kuriame šalys aptaria, kaip kovoti su klimato kaita. Šiemet konferencija ypatinga: ji vyksta Amazonės regione, kuris yra labai svarbus pasaulio ekosistemai, ir tai – dešimtmetis po garsiojo Paryžiaus susitarimo, kai šalys įsipareigojo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių…
-
Tvarios mitybos politika: subsidijos, mokesčiai nesveikam maistui ir reklamos ribojimai
Spalio pradžioje tarptautinė mokslininkų grupė paskelbė naują EAT-Lancet komisijos ataskaitą, kurioje teigiama, kad pasaulinė maisto sistema turi būti iš esmės pertvarkyta, siekiant sumažinti spaudimą planetos riboms ir išvengti milijonų mirčių. Ataskaita „EAT-Lancet 2025“ rodo, jog penkios iš septynių jau peržengtų planetos ribų (angl. planetary boundaries) yra tiesiogiai susijusios su maisto gamyba ir vartojimu. Komisiją sudarė…
-
Pasaulis pasiekė pirmąjį klimato lūžio tašką: nyksta šiltųjų vandenų koralų rifai
Spalio mėn. šviežiai paskelbtas „Global Tipping Points Report 2025“ („Pasaulinis lūžio taškų pranešimas 2025“) žymi istorinį momentą – pasaulis oficialiai pasiekė pirmąjį klimato lūžio tašką (angl. tipping point). Mokslininkai patvirtina, kad prasidėjo masinis šiltųjų vandenų koralų rifų nykimas, o tai kelia grėsmę ne tik jūrų ekosistemoms, bet ir milijardui žmonių, kurių gyvenimas priklauso nuo šių…
-
Tyrimas: „beverčiai anglies kreditai“ trukdo kovai su klimato krize
Oksfordo ir Pensilvanijos universitetų mokslininkai spalio pradžioje paskelbė iki šiol išsamiausią tyrimą apie anglies kompensavimo mechanizmo efektyvumą. Jo autoriai – dr. Stephen Lezak, dr. Joseph Romm ir dr. Amna Alshamsi – išanalizavo 25 metų duomenis ir padarė griežtą išvadą: anglies kompensavimo sistema neveikia ir yra persmelkta gilių problemų. Tyrimas publikuotas prestižiniame žurnale „Annual Reviews“ ir…
-
100 dienų po Sevilijos: Baltijos šalys turi išlikti vystomojo bendradarbiavimo pasižadėjimų priešakyje
Praėjo lygiai šimtas dienų nuo istorinės, tik kartą per dešimtmetį vykstančios tarptautinės konferencijos dėl finansavimo vystymuisi (angl. 4th International Conference on Financing for Development, FfD4) Sevilijoje, kur tarptautinė bendruomenė priėmė „Sevilijos įsipareigojimą“ bei jį papildantį „Sevilijos veiksmų platformos“ paketą. Šiais dokumentais apibrėžiama, kaip padengti globalų net 4 trilijonų eurų siekiantį metinį darnaus vystymosi tikslų (DVT,…
-
„Melagienos“ apie klimato kaitą – iš vis aukštesnių tribūnų
Donaldui Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus, JAV energetikos politika buvo sutelkta į maksimalų naftos ir dujų gavybos didinimą ir žaliosios energetikos bei švariųjų technologijų žlugdymą, o įtakingas portalas „Politico“ jo pergalę jau iškart po rinkimų pavadino ekologine katastrofa. Dar 2020 metais D. Trumpo iniciatyva JAV išstojo iš Paryžiaus klimato susitarimo, kuris yra reikšminga Jungtinių Tautų…
-
Verslas ir gamta: ar įmonės gali išgelbėti tai, ką pačios griauna?
Pernai rudenį Barselonoje vykusioje „Norrsken Impact Week“ konferencijoje pristatytas mokslinis pranešimas „Doing business within planetary boundaries“ („Verslas planetos ribose“) kviečia verslo sektorių permąstyti savo poveikį aplinkai. Ataskaitos autoriai teigia, kad įmonės ir investuotojai gali tapti esminiais pokyčių varikliais, tačiau tam būtina iš esmės keisti veiklos vertinimo principus – nuo įmonės interesų prie planetos sveikatos. Pasak…
-
Klimato krizė paspartėjo: Vokietijos mokslininkai skelbia pavojaus signalą
Vokietijos meteorologų draugija (DMG) ir Vokietijos fizikų draugija (DPG) rugsėjo pabaigoje paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad pasaulinis klimato atšilimas įžengė į spartėjimo fazę. Remiantis naujausiais duomenimis, 2023 ir 2024 metais pasaulinė vidutinė temperatūra pirmą kartą viršijo 1,5 °C ribą, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu. Mokslininkai neatmeta galimybės, kad ši riba jau yra nuolat viršyta. „Globalinis…
-
Ar plastikas mus lėtai žudo? Naujas tyrimas kelia nerimą
2025 m. balandžio 29 d. Niujorke paskelbta akademinio medicinos centro „NYU Langone Health“ tyrimo analizė atskleidė stulbinančius duomenis apie plastiko poveikį žmonių sveikatai. Tyrimas, publikuotas prestižiniame medicinos žurnale „Lancet eBiomedicine“, parodė, kad kasdienis kontaktas su ftalatu DEHP (di-2-etilheksilftalatu), plačiai naudojamu maisto pakuotėse, medicinos įrangoje ir buitinėse plastikinėse prekėse, galimai prisidėjo prie daugiau nei 356 000 mirčių…
-
„Chemtreilų“ ekonomika: kaip aviacijos sektorius užgožia geležinkelius
Šių metų rugpjūtį publikuota nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace Central and Eastern Europe“ analizė atskleidė, jog, nepaisant didelės žalos aplinkai, skraidyti lėktuvais Europoje daugeliu atveju yra pigiau nei keliauti traukiniais, o agresyvią pigių skrydžių aviacijos kompanijų kainodarą įgalina politinė sistema, visokeriopai remianti transporto sektoriaus teršėjus. Anot šios analizės, skrydžiai lėktuvais Europoje dažnai yra pigesni nei kelionės…
-
Visuomeninės organizacijos kritikuoja Vyriausybės miškų politiką: ragina stabdyti plynų kirtimų planus
Visuomeninės organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl naujosios XX Vyriausybės programos, kurioje, jų teigimu, atsisakoma stiprinti miškų apsaugą ir išlaikomas plynų kirtimų mastas. Aplinkosaugos koalicija kreipėsi į Seimo narius, ragindama nepritarti siūlomiems pokyčiams ir atstovauti ne tik medienos pramonės, bet ir visuomenės bei gamtos interesams. „Miškų dalis programoje perrašyta medienos pramonės atstovų ranka. Nacionalinis miškų susitarimas, kurį…