Kategorija: Žemės ūkis
-

60 proc. pasaulio sausumos – už saugios biosferos ribų, rodo naujas tyrimas
Naujas tyrimas, paskelbtas prestižiniame žurnale „One Earth“, atskleidžia, kad 60 proc. pasaulio sausumos plotų jau yra už vietiniu mastu apibrėžtos saugios biosferos ribos, o 38 proc. – aukštos rizikos zonoje. Tyrimą atliko Potsdamo klimato poveikio tyrimų institutas (PIK) kartu su Vienos BOKU universitetu. Mokslininkai analizavo biosferos funkcinį vientisumą – augalijos gebėjimą palaikyti Žemės sistemos stabilumą…
-

Tvarios mitybos politika: subsidijos, mokesčiai nesveikam maistui ir reklamos ribojimai
Spalio pradžioje tarptautinė mokslininkų grupė paskelbė naują EAT-Lancet komisijos ataskaitą, kurioje teigiama, kad pasaulinė maisto sistema turi būti iš esmės pertvarkyta, siekiant sumažinti spaudimą planetos riboms ir išvengti milijonų mirčių. Ataskaita „EAT-Lancet 2025“ rodo, jog penkios iš septynių jau peržengtų planetos ribų (angl. planetary boundaries) yra tiesiogiai susijusios su maisto gamyba ir vartojimu. Komisiją sudarė…
-

Klimato savaitė: ar Lietuvos žemės ūkis pasiruošęs klimato iššūkiams?
Šią savaitę minima Klimato savaitė, kurios metu visuomenė kviečiama atvirai kalbėti apie iššūkius ir galimybes, susijusias su klimato kaita – nuo jos švelninimo iki prisitaikymo ir atsparumo didinimo. Viena iš sričių, kurioje pokyčiai būtini jau dabar, yra žemės ūkis, rašoma Baltijos aplinkos forumo pranešime. Gamtininkai primena: šis sektorius yra itin svarbus, nes iš vienos pusės…
-

Deginti maistą – ne išeitis: kaip biodegalai gilina klimato krizę
Nors biodegalai dažnai pristatomi kaip švaresnė alternatyva iškastiniam kurui, nauja T&E užsakymu parengta ataskaita atskleidžia priešingą vaizdą. Kaip rašoma VšĮ „Žiedinė ekonomika“ išplatintame pranešime spaudai, biodegalų gamyba iš maisto kultūrų ne tik nepadeda kovoti su klimato kaita, bet ir prisideda prie jos gilėjimo. Milžiniškas žemės poreikis – menka nauda Šiuo metu pasaulyje biodegalų gamybai naudojama…
-

Naujasis daugiametis ES biudžetas: teks rinktis tarp laisvės, gerovės arba aplinkosaugos
Liepos 16 dieną Europos Komisija pristatė naujo daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto 2028-2034 metams pasiūlymą. Komisijos pirmininkė Urzula fon der Laien (Ursula von der Leyen) biudžetą pristatė kaip didesnį, išmanesnį ir ambicingiausią, koks yra buvęs iki šiol. Jau netrukus po pristatymo prasidėjo intensyvios diskusijos dėl vadinamosios daugiametės finansinės perspektyvos prioritetų, pajamų, išlaidų ir kt. Štai taupesnės…
-

K. Kupšys. Dviejų veidų Europa: klimato lyderystės retorika ir politikos realybė
Liepos 9 dieną įvyko Lietuvoje mažai atgarsio sulaukęs, bet pasauliui itin svarbus Europos Parlamento narių balsavimas dėl vieno europinės miškų politikos klausimo. Balsavimu parlamentarai atmetė Europos Komisijos pasiūlytą valstybių klasifikaciją pagal miškų naikinimo rizikos laipsnį. Ši Europos Sąjungos kovos su miškų naikinimu reglamento (EUDR) priemonė numatė valstybių skirstymą į žemos, vidutinės ir aukštos miškų naikinimo…
-

Analizė: žemės ūkyje turime daugiau dėmesio skirti pievų ir pelkių apsaugai
Pastaruoju metu vis dažniau susiduriame su klimato krizės padariniais – staigios liūtys, stiprūs vėjai, karščio bangos ir kiti ekstremalūs reiškiniai tampa mūsų kasdienybe. Visgi viešojoje erdvėje vis dar retai klausiame: ką galime padaryti, kad tokių reiškinių būtų mažiau? Išanalizavę, kaip Lietuva įgyvendina klimato kaitos įsipareigojimus žemės ūkyje, gamtininkai siūlo atsigręžti į gamtą – daugiau dėmesio…
-

Lietuvos valdžiai mindžikuojant, Vokietija jau pasiekė pirmąjį nacionalinį amoniako mažinimo tikslą
Europos Sąjungoje net 95 proc. antropogeninių amoniako išmetimų susidaro žemės ūkyje, didžiausią dalį sudaro gyvulių mėšlas, energijos augalų skilimo likučiai ir sintetiniai azoto trąšos, teigiama VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pranešime. „Amoniako išmetimai sukelia oro taršą, dirvožemio rūgštėjimą ir vandens eutrofikaciją, kenkia žmonių sveikatai ir ekosistemoms. Iš visų ES sektorių žemės ūkis išmetamų teršalų kiekį sumažino mažiausiai“,…
-

Kai bananai ima augti kalnuose: Nepalo kaimų kasdienybė klimato krizės akivaizdoje
Ankstų rytą, kai Katmandu dar skendi dulkių migloje, leidžiamės į dešimties valandų kelionę džipu link Okhaldhungos – rytinio Nepalo regiono, kur organizacija „Volunteers Initiative Nepal“ (VIN) jau du dešimtmečius dirba su vietos bendruomenėmis. Kylant aukštyn, tolumoje išnyra Himalajų viršūnės – baltos, bet nebe snieguotos. „Kai buvau mažas, sniegas dengdavo kalnus ištisus metus. Dabar – tik…
-

Kaip pjauti žolę, kad tai būtų naudingiau bitėms ir drugeliams?
Net 34 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės sudaro daugiametės pievos. Šios buveinės atlieka dvejopą vaidmenį – palaiko biologinę įvairovę ir atlieka žemės ūkio funkcijas, pvz., ganyklų ir šieno gamybos. Jų vaidmuo išlaikant laukinius apdulkintojus, pavyzdžiui, bites ir drugelius, taip pat naudingas žemės ūkiui, nes nuo jų priklauso pasėlių, ypač vaisių, apdulkinimas. Tačiau 2020 m.…
-

NVO: naujasis Europos Komisijos paketas neskatina ūkininkų atsparumo ir maisto grandinės saugumo
Įsibėgėjanti bendrosios žemės ūkio politikos supaprastinimo reforma, pristatyta augant ūkininkų spaudimui mažinti biurokratiją, tęsia sistemingą Europos Sąjungos aplinkosaugos standartų silpninimą, ne itin sėkmingai mėginant suderinti europinius klimato ir aplinkosaugos europinius įsipareigojimus su ūkininkų interesais. Naujuoju žemės ūkio politikos supaprastinimo paketu oficialiai siekiama sumažinti biurokratijos naštą ūkininkams, kartu išlaikant dėmesį Europos Žaliajam kursui. Tačiau reforma kelia…
-

Pasaulinę bičių dieną – pavojaus signalas: ministerijos planai kelia grėsmę apdulkintojams
Lietuvos žaliųjų partija ragina Žemės ūkio ministeriją atsisakyti siūlomų pakeitimų, kurie švelnina pesticidų naudojimą tvarką. Anot partijos, įdiegus siūlymus būtų apsunkintos bitininkų galimybes apsaugoti bites ir silpnėtų visa pesticidų kontrolės sistema. Svarbiausi pakeitimai – informavimo pareigų ūkininkams mažinimas Žemės ūkio ministerijos parengtame Augalų apsaugos produktų (šnekamojoje kalboje – pesticidų) naudojimo taisyklių pakeitimo projekte siūloma, kad…