Kategorija: Žemės ūkis
-
Kukurūzų krizė Europoje: sausra verčia keisti ūkininkavimo taisykles
Europos kukurūzų auginimo regionuose pasikartojančios sausros ir karščio bangos mažina derlių, o dalis ūkininkų Vengrijoje ir Rumunijoje jau svarsto atsisakyti kultūros, kuri dešimtmečius buvo svarbi jų ūkių dalis. Europos Komisija prognozuoja, kad 2026 metų kukurūzų derlius ES sieks apie 50,1 mln. tonų – beveik penktadaliu mažiau nei pastarųjų trejų metų vidurkis ir mažiausiai per beveik…
-
Sausra po lietaus? Kaip klimato kaita keičia žemės ūkio logiką
Dar visai neseniai atrodė savaime suprantama: jei ilgai nelyja, prasideda sausra. Tačiau mokslininkai sako, kad toks požiūris šiandien jau pernelyg supaprastintas. Klimato kaita keičia pačią sausros prigimtį – vis dažniau ją lemia ne kritulių stygius, o karštis. 2026 metų vasarą didelę Europos dalį alino sausra, nors kai kuriuose regionuose metų pradžia buvo drėgnesnė nei įprastai.…
-
Aplinkosaugos organizacijos ragina neskirti Kęstučio Mažeikos žemės ūkio ministru
Aplinkosaugos organizacijos ir gamtos specialistai kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindami neskirti Kęstučio Mažeikos žemės ūkio ministru. Jų teigimu, kandidato ankstesni sprendimai ir vieši pasisakymai kelia abejonių dėl jo gebėjimo derinti žemės ūkio konkurencingumą su biologinės įvairovės apsauga, klimato kaitos švelninimu ir vandens išteklių kokybės gerinimu. Kreipimesi primenama, kad eidamas aplinkos ministro pareigas Mažeika palaikė…
-
Pavojinga tendencija: per 25 metus Lietuva neteko daugiau nei pusės įprastų kaimo paukščių
Lietuvos ornitologų draugija pristato naujausius agrarinio kraštovaizdžio paukščių stebėsenos duomenis. 2025 m. atlikta analizė atskleidė, kad nuo 2000-ųjų Lietuvoje įprastų kaimo paukščių populiacijos sumažėjo daugiau nei perpus. Toks ryškus ir ilgalaikis nuosmukis kelia didelį susirūpinimą, nes paukščių gausos indeksas laikomas visos biologinės įvairovės būklės rodikliu. Po 2014 m. dar spartesnis paukščių nykimas 2000–2025 m. Agrarinio…
-
Rizikos kapitalas: ar išnaudosime naujas galimybės Baltijos žaliųjų technologijų proveržiui?
Šių metų vasarį Europos investicinis fondas (EIF) kartu su Lietuvos nacionaliniu plėtros banku ILTE, Latvijos Altum ir Estijos nacionaliniu fondu SmartCap įsteigė Baltijos inovacijų fondą III (BIF III), kurio dydis – solidūs 225 milijonai eurų. EIF jau pradėjo šio fondo valdytojų atranką. Vilniuje balandį vykusi diskusija su rinkos dalyviais atskleidė, kad šis etapas yra ne…
-
Ar pasaulis dar gali išvengti klimato krizės lūžio taško?
Ar jau peržengėme 1,5 °C ribą ir ką tai reiškia ambicijoms, kurios dar visai neseniai atrodė realistiškos? „Žinių radijo” laidoje „O koks tavo CO2 pėdsakas?” kartu su vedėja Rima Aukštuolyte kalbėjosi „Klimato reporterių“ redaktorė Rūta Trainytė. Kas yra klimato politika, kodėl Lietuvoje ji tokia nepopuliari? Kodėl politikai vengia kalbėti apie klimato krizę? Ar tikrai šalta žiema…
-
ES patvirtino naują 2040 m. klimato tikslą: laukia 90 proc. emisijų mažinimas
2026 m. kovo 5 d. Europos Sąjungos Taryba paskelbė sprendimą, kuris klimato politikoje vadinamas vienu svarbiausių per pastarąjį dešimtmetį. Kaip nurodoma oficialiame Europos Tarybos pranešime spaudai, valstybės narės galutinai pritarė atnaujintam Europos klimato įstatymui ir įtvirtino naują tikslą – iki 2040 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 90 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.…
-
Orų šuoliai Europoje: ekstremalūs reiškiniai pakeitė žemyno ritmą
Pastarosiomis savaitėmis Europa tapo vieta, kur klimato pokyčiai pasirodė visu savo chaotišku spektru. Kaip rašo Lenkijos orų analizės portalas „Pogodnik“, po kelių savaičių neįprastos šilumos žemyną staiga užklupo Arkties oro masės, o temperatūrų kritimas kai kuriose šalyse per kelias dienas pasiekė 7–11 °C žemiau normos. Šis lūžis nubraukė pavasario pradžią: sodininkai ir ūkininkai stebėjo, kaip…
-
Amsterdamas tampa pirmąja sostine pasaulyje, teisiškai uždraudusia iškastinio kuro ir mėsos reklamas
Amsterdamas žengė istorinį žingsnį ir tapo pirmąja pasaulio sostine, teisiškai uždraudusia iškastinio kuro ir mėsos reklamas viešosiose miesto erdvėse. Kaip rašo „DeSmog“, miesto taryba 27 balsais prieš 17 patvirtino sprendimą, kuris nuo 2026 m. gegužės 1 d. užvers duris skrydžių, benzininių ir dyzelinių automobilių, dujinio šildymo sutarčių bei mėsos produktų reklamoms visose viešosiose erdvėse –…
-
Klimato krizė lėkštėje: pasaulio šalys ignoruoja maisto švaistymą
Klimato kaitos kontekste vis ryškiau išryškėja paradoksas: pasaulis pagamina pakankamai maisto, kad pamaitintų visus gyventojus, tačiau šimtai milijonų žmonių vis dar kenčia nuo bado. Tuo pat metu kasmet išmetami milijardai tonų maisto. Jungtinių Tautų Aplinkos programa (UNEP) 2024 m. ataskaitoje nurodo, kad 2022 m. pasaulyje buvo išmesta apie 1,05 milijardo tonų maisto – tai sudaro…
-
COP30: dirvožemio sveikata įvardyta kaip vienas svarbiausių, bet ignoruojamų klimato sprendimų
Brazilijoje vykstančioje COP30 klimato konferencijoje pristatyta ataskaita „Sprendimas, o ne auka: dirvožemio sveikatos integravimas į nacionalinius klimato įsipareigojimus“ (angl. Solution Instead of Victim: Integrating Soil Health into Nationally Determined Contributions for Climate Change Mitigation) iškėlė klausimą, kodėl dirvožemis iki šiol lieka paraštėse, kai kalbama apie klimato kaitos švelninimą. Ataskaitą parengė tarptautinė ekspertų grupė, bendradarbiaujanti su…
-
60 proc. pasaulio sausumos – už saugios biosferos ribų, rodo naujas tyrimas
Naujas tyrimas, paskelbtas prestižiniame žurnale „One Earth“, atskleidžia, kad 60 proc. pasaulio sausumos plotų jau yra už vietiniu mastu apibrėžtos saugios biosferos ribos, o 38 proc. – aukštos rizikos zonoje. Tyrimą atliko Potsdamo klimato poveikio tyrimų institutas (PIK) kartu su Vienos BOKU universitetu. Mokslininkai analizavo biosferos funkcinį vientisumą – augalijos gebėjimą palaikyti Žemės sistemos stabilumą…