Kategorija: Žemės ūkis
-
ES patvirtino naują 2040 m. klimato tikslą: laukia 90 proc. emisijų mažinimas
2026 m. kovo 5 d. Europos Sąjungos Taryba paskelbė sprendimą, kuris klimato politikoje vadinamas vienu svarbiausių per pastarąjį dešimtmetį. Kaip nurodoma oficialiame Europos Tarybos pranešime spaudai, valstybės narės galutinai pritarė atnaujintam Europos klimato įstatymui ir įtvirtino naują tikslą – iki 2040 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 90 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.…
-
Orų šuoliai Europoje: ekstremalūs reiškiniai pakeitė žemyno ritmą
Pastarosiomis savaitėmis Europa tapo vieta, kur klimato pokyčiai pasirodė visu savo chaotišku spektru. Kaip rašo Lenkijos orų analizės portalas „Pogodnik“, po kelių savaičių neįprastos šilumos žemyną staiga užklupo Arkties oro masės, o temperatūrų kritimas kai kuriose šalyse per kelias dienas pasiekė 7–11 °C žemiau normos. Šis lūžis nubraukė pavasario pradžią: sodininkai ir ūkininkai stebėjo, kaip…
-
Amsterdamas tampa pirmąja sostine pasaulyje, teisiškai uždraudusia iškastinio kuro ir mėsos reklamas
Amsterdamas žengė istorinį žingsnį ir tapo pirmąja pasaulio sostine, teisiškai uždraudusia iškastinio kuro ir mėsos reklamas viešosiose miesto erdvėse. Kaip rašo „DeSmog“, miesto taryba 27 balsais prieš 17 patvirtino sprendimą, kuris nuo 2026 m. gegužės 1 d. užvers duris skrydžių, benzininių ir dyzelinių automobilių, dujinio šildymo sutarčių bei mėsos produktų reklamoms visose viešosiose erdvėse –…
-
Klimato krizė lėkštėje: pasaulio šalys ignoruoja maisto švaistymą
Klimato kaitos kontekste vis ryškiau išryškėja paradoksas: pasaulis pagamina pakankamai maisto, kad pamaitintų visus gyventojus, tačiau šimtai milijonų žmonių vis dar kenčia nuo bado. Tuo pat metu kasmet išmetami milijardai tonų maisto. Jungtinių Tautų Aplinkos programa (UNEP) 2024 m. ataskaitoje nurodo, kad 2022 m. pasaulyje buvo išmesta apie 1,05 milijardo tonų maisto – tai sudaro…
-
COP30: dirvožemio sveikata įvardyta kaip vienas svarbiausių, bet ignoruojamų klimato sprendimų
Brazilijoje vykstančioje COP30 klimato konferencijoje pristatyta ataskaita „Sprendimas, o ne auka: dirvožemio sveikatos integravimas į nacionalinius klimato įsipareigojimus“ (angl. Solution Instead of Victim: Integrating Soil Health into Nationally Determined Contributions for Climate Change Mitigation) iškėlė klausimą, kodėl dirvožemis iki šiol lieka paraštėse, kai kalbama apie klimato kaitos švelninimą. Ataskaitą parengė tarptautinė ekspertų grupė, bendradarbiaujanti su…
-
60 proc. pasaulio sausumos – už saugios biosferos ribų, rodo naujas tyrimas
Naujas tyrimas, paskelbtas prestižiniame žurnale „One Earth“, atskleidžia, kad 60 proc. pasaulio sausumos plotų jau yra už vietiniu mastu apibrėžtos saugios biosferos ribos, o 38 proc. – aukštos rizikos zonoje. Tyrimą atliko Potsdamo klimato poveikio tyrimų institutas (PIK) kartu su Vienos BOKU universitetu. Mokslininkai analizavo biosferos funkcinį vientisumą – augalijos gebėjimą palaikyti Žemės sistemos stabilumą…
-
Tvarios mitybos politika: subsidijos, mokesčiai nesveikam maistui ir reklamos ribojimai
Spalio pradžioje tarptautinė mokslininkų grupė paskelbė naują EAT-Lancet komisijos ataskaitą, kurioje teigiama, kad pasaulinė maisto sistema turi būti iš esmės pertvarkyta, siekiant sumažinti spaudimą planetos riboms ir išvengti milijonų mirčių. Ataskaita „EAT-Lancet 2025“ rodo, jog penkios iš septynių jau peržengtų planetos ribų (angl. planetary boundaries) yra tiesiogiai susijusios su maisto gamyba ir vartojimu. Komisiją sudarė…
-
Klimato savaitė: ar Lietuvos žemės ūkis pasiruošęs klimato iššūkiams?
Šią savaitę minima Klimato savaitė, kurios metu visuomenė kviečiama atvirai kalbėti apie iššūkius ir galimybes, susijusias su klimato kaita – nuo jos švelninimo iki prisitaikymo ir atsparumo didinimo. Viena iš sričių, kurioje pokyčiai būtini jau dabar, yra žemės ūkis, rašoma Baltijos aplinkos forumo pranešime. Gamtininkai primena: šis sektorius yra itin svarbus, nes iš vienos pusės…
-
Deginti maistą – ne išeitis: kaip biodegalai gilina klimato krizę
Nors biodegalai dažnai pristatomi kaip švaresnė alternatyva iškastiniam kurui, nauja T&E užsakymu parengta ataskaita atskleidžia priešingą vaizdą. Kaip rašoma VšĮ „Žiedinė ekonomika“ išplatintame pranešime spaudai, biodegalų gamyba iš maisto kultūrų ne tik nepadeda kovoti su klimato kaita, bet ir prisideda prie jos gilėjimo. Milžiniškas žemės poreikis – menka nauda Šiuo metu pasaulyje biodegalų gamybai naudojama…
-
Naujasis daugiametis ES biudžetas: teks rinktis tarp laisvės, gerovės arba aplinkosaugos
Liepos 16 dieną Europos Komisija pristatė naujo daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto 2028-2034 metams pasiūlymą. Komisijos pirmininkė Urzula fon der Laien (Ursula von der Leyen) biudžetą pristatė kaip didesnį, išmanesnį ir ambicingiausią, koks yra buvęs iki šiol. Jau netrukus po pristatymo prasidėjo intensyvios diskusijos dėl vadinamosios daugiametės finansinės perspektyvos prioritetų, pajamų, išlaidų ir kt. Štai taupesnės…
-
K. Kupšys. Dviejų veidų Europa: klimato lyderystės retorika ir politikos realybė
Liepos 9 dieną įvyko Lietuvoje mažai atgarsio sulaukęs, bet pasauliui itin svarbus Europos Parlamento narių balsavimas dėl vieno europinės miškų politikos klausimo. Balsavimu parlamentarai atmetė Europos Komisijos pasiūlytą valstybių klasifikaciją pagal miškų naikinimo rizikos laipsnį. Ši Europos Sąjungos kovos su miškų naikinimu reglamento (EUDR) priemonė numatė valstybių skirstymą į žemos, vidutinės ir aukštos miškų naikinimo…
-
Analizė: žemės ūkyje turime daugiau dėmesio skirti pievų ir pelkių apsaugai
Pastaruoju metu vis dažniau susiduriame su klimato krizės padariniais – staigios liūtys, stiprūs vėjai, karščio bangos ir kiti ekstremalūs reiškiniai tampa mūsų kasdienybe. Visgi viešojoje erdvėje vis dar retai klausiame: ką galime padaryti, kad tokių reiškinių būtų mažiau? Išanalizavę, kaip Lietuva įgyvendina klimato kaitos įsipareigojimus žemės ūkyje, gamtininkai siūlo atsigręžti į gamtą – daugiau dėmesio…