Kategorija: Transportas
-
Natrio jonų baterijos: nuo sprendimų energetikoje iki motorolerių
Natrio jonų baterijos tampa vis patrauklesne alternatyva ličio jonų technologijai – ypač sprendimuose, kuriuose prioritetas teikiamas kainai, saugumui ir tvarumui, o ne maksimaliam kompaktiškumui. Nors ši technologija vis dar susiduria su iššūkiais, ypač dėl kol kas nedidelių gamybos mastų ir žemo energijos tankio (t.y., jų kaupiamos energijos kiekis svorio vienetui paprastai yra mažesnis nei populiarių…
-
Sunkiojo transporto elektrifikacija Europoje spartėja
Nors Europos sunkiųjų transporto priemonių rinka 2025-uosius pradėjo žymiai sulėtėjusi, nulinio išmetimo transporto priemonių segmentui sekasi išskirtinai gerai. Remiantis naujausia Tarptautinės švaraus transporto tarybos (angl. International Council on Clean Transportation, ICCT) parengta „Europos sunkiųjų transporto priemonių rinkos plėtros ketvirčio ataskaita”, šių metų pirmąjį ketvirtį buvo parduota 4 100 nulinio išmetimo sunkvežimių – 45 proc. daugiau…
-
Tyrimas: augantis elektromobilių parkas pradeda reikšmingai mažinti naftos paklausą
Naujausia Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) studija rodo, kad visame pasaulyje augantis elektromobilių parkas pradeda reikšmingai mažinti naftos paklausą. Vien 2024 metais dėl elektromobilių naftos paklausa mažėjo daugiau nei 1 mln. barelių naftos per dieną. Tai sudaro maždaug 1 proc. bendros naftos paklausos, kuri taip pat naudojama kaip žaliava degalams, plastikui ir įvairiems kasdienio naudojimo produktams…
-
Klimato aktyvistė: sprendimų priėmėjai nepaiso klimato teisingumo principų, remiasi vien tik nauda
Važiuoji iš Panevėžio link Vilniaus ir ties dailiu, dideliu miesto ženklu pamatai iškabą „Vilnius – Europos Žalioji sostinė 2025“. Pagalvoji: „Kaip smagu – mūsų išskirtinai žalias miestas susilaukė tarptautinio pripažinimo!”. Deja, kartais šis džiaugsmas apkarsta. Neretai įvairūs tvarumo projektai, konferencijos būna pilni patoso, nors ir gerų, bet gan paviršutiniškų idėjų. Gelmės ir tikrų, sisteminių pokyčių…
-
Aplinkosauginiai mokesčiai Lietuvoje: sumokame jų per mažai ar per daug?
Aplinkosauginiai mokesčiai tampa vis svarbesniu įrankiu, skatinant tvarų ekonomikos augimą, siekiant socialinės politikos tikslų, kovojant su klimato krize ar prisitaikant prie jos padarinių. Tokio tipo mokesčiai ne tik skatina mažinti taršą ir efektyviau naudoti išteklius, bet ir generuoja papildomas biudžeto pajamas, kurios gali būti panaudotos socialinės nelygybės mažinimui, perėjimui prie klimatui neutralios ekonomikos ir pan.…
-
Didžiųjų naftos bendrovių parduodamame „atsinaujinančiame dyzeline“ greičiausiai yra apgaulingo palmių aliejaus
Naujausias aplinkosaugos organizacijos „Transport & Environment“ tyrimas rodo, kad yra didelių pažeidimų, susijusių su palmių liekanų, naudojamų atsinaujinančiame dyzeline (HVO), kurį parduoda didžiausios naftos perdirbimo bendrovės, suvartojimu. T&E tyrimas rodo, kad Europoje parduodamo „atsinaujinančio dyzelino“ pagrindinė sudedamoji dalis greičiausiai yra apgaulinga. Į Europos biodegalus maišoma beveik dvigubai daugiau palmių aliejaus spaudyklų nuotekų (POME), palmių aliejaus…
-
„Das Auto“ pabaiga? Ar Europos Sąjungos automobilių pramonė atlaikys globalios konkurencijos iššūkius?
Spartūs technologiniai pokyčiai ir negailestinga globali konkurencija kelia didelių iššūkių Europos Sąjungos automobilių pramonei. Todėl kovo pradžioje Europos Komisija pristatė Automobilių pramonės inovacijų, tvarumo ir konkurencingumo skatinimo veiksmų planą. Kad Europos automobilių pramonė būtų konkurencinga pasauliniu mastu, ji turi skubiai atgauti pirmaujančią poziciją pereinant prie švaresnių ir pažangesnių, dirbtiniu intelektu pagrįstų transporto priemonių gamybos. Tam…
-
Švarus oras, švarus transportas: kaip važiuosime 2050-aisiais
Nepaisant ambicingos klimato politikos, transportas Europos Sąjungoje išlieka vienu didžiausių taršos šaltinių ir yra vienintelis sektorius, kurio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos vis dar gerokai viršija 1990 metų lygį bei auga toliau. Sausį pristatytoje Pasaulio banko grupės ataskaitoje „Transporto dekarbonizacija ES“ pažymima, jog transporto sektorius kelia didelių iššūkių mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, ir…
-
Vandeniliu varomi autobusai – miestiečių pinigų ir žalios elektros švaistymas?
Vilniaus miesto savivaldybės planai pradėti naudoti vandenilinius autobusus kelia daug abejonių dėl didelių kaštų ir mažo efektyvumo. Ne vienas Europos miestas jau yra atsisakęs vandenilinių autobusų ir pasirinkęs elektrinius, rašoma VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pranešime. „Vilniuje oro užterštumas gerokai viršija Pasaulinės sveikatos organizacijos nustatytas normas, o tai daro didelį neigiamą poveikį gyventojų sveikatai. Tad Vilniaus miesto…
-
2024-ieji – karščiausia metai, bet anglį ir dujas „pleškiname“ toliau. Kodėl?
Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad anglies paklausa 2024 metais pasieks visų laikų rekordą. Nepaisant pasaulio mokslininkų, klimato ir energetikos ekspertų raginimų pagaliau atsisakyti šios klimato krizę gilinančios ir ypatingai taršios iškastinio kuro rūšies, pasaulinė anglies paklausa rekordines aukštumas pasieks jau trečius metus iš eilės. Prognozuojama, jog anglies gavyba globaliu mastu didės maždaug iki šio dešimtmečio…
-
Tyrimas: iki 2030 m. visos Europos sostinės galėtų įvesti nulinės taršos krovinių vežimo zonas
Naujas „Transport & Environment“ ir „Clean Cities Campaign“ tyrimas rodo, kad Europoje sparčiai daugėja elektrinių furgonų, todėl iki 2030 m. visos Europos sostinės galėtų įvesti nulinės taršos krovinių vežimo zonas ir turėti pakankamai Europoje pagamintų elektrinių furgonų. Taip pat tyrimas atskleidė, kad 2026 m. bus daugiau el. furgonų modelių nei dyzelinių ir benzininių, o iki…
-
Antirekordas: pati mažiausia mažos taršos zona pasaulyje – Vilniaus
Mažos taršos zonos tampa vis dažnesniu reiškiniu didžiuosiuose miestuose siekiant spręsti oro taršos problemas ir skatinant tvarią plėtrą. Alternatyviųjų degalų įstatyme ir mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijose numatyta, kad Lietuvoje nuo 2025 m. turi atsirasti pirmosios mažos taršos zonos miestuose, turinčiuose kurorto arba kurortinės teritorijos statusą ar daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, rašoma VšĮ „Žiedinė…