Kategorija: Klimato politika
-
Karščio bangos visiems vienodos, bet ne visi jas išgyvena vienodai
Kai termometro stulpelis pakyla virš 30 laipsnių, atrodo, kad karštis visus veikia vienodai. Tačiau klimato ekspertai ir socialinių mokslų tyrėjai vis dažniau pabrėžia: klimato krizė nėra lygi visiems. Vienas žmogus karščiausią dienos dalį gali praleisti vėsiame biure ar namuose su kondicionieriumi. Kitas tuo metu dirba statybose, laukuose arba gyvena daugiabutyje, kur temperatūra kambariuose vakare vis…
-
Kai uždaroma kasykla: kas iš tiesų yra teisinga pertvarka?
Bonoje vykstančiose JT klimato derybose tarp techninių diskusijų apie emisijų mažinimą ir klimato finansus šiemet ryški vieta tenka dar vienai temai – teisingai pertvarkai (Just Transition). Ši sąvoka klimato politikoje vartojama jau ne vienerius metus, tačiau praktikoje vis dar kyla klausimų, ką ji iš tiesų reiškia. Paprasčiausiai tariant, teisinga pertvarka reiškia siekį pereiti prie mažiau…
-
Klimato sąskaita: kodėl už krizę dažniausiai moka tie, kurie jos nesukėlė?
Bonoje šiuo metu vykstančiose JT klimato derybose viena daugiausia įtampos keliančių temų nėra nei saulės elektrinės, nei elektromobiliai. Derybų centre – klimato finansai ir klausimas, kuris klimato politikoje skamba jau daugiau nei tris dešimtmečius: kas turi sumokėti už klimato krizės padarinius? Kaip savo darbotvarkės pristatyme pabrėžia JT klimato kaitos sekretoriatas (UNFCCC), šių metų Bonos susitikimas turi…
-
Kas yra ekofeminizmas ir kodėl jis tampa svarbiu mūsų laikų pasakojimu?
Apie klimato krizę dažnai kalbame taip, lyg tai būtų vien technologijų ar ekonomikos klausimas. Tarsi tereikėtų išrasti geresnį variklį ar efektyvesnį filtrą, ir visos problemos išsispręstų. Tačiau vis daugiau tyrėjų ir aktyvisčių sako, kad problema slypi giliau – mūsų kultūroje, požiūriuose ir santykyje su gyvybe. Šis požiūris vadinamas ekofeminizmu. Nors žodis gali skambėti sudėtingai, jo…
-
Populiarėja klimato bylos
Pastaraisiais mėnesiais klimato bylos vis dažniau atsiduria tarptautinės darbotvarkės centre. Kaip pažymi „Reuters“, „The Guardian“ ir „Politico“, vis daugiau teisinių iniciatyvų siekia ne tik atkreipti dėmesį į klimato krizę, bet ir įpareigoti valstybes bei įmones imtis konkrečių veiksmų. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Nyderlanduose prieš bendrovę „Shell“ iškelta byla. 2021 m. Hagos teismas įpareigojo įmonę iki…
-
Keičiasi klimato politika: siekiama atsisveikinti su iškastiniu kuru
Pastarosiomis savaitėmis tarptautinėje arenoje įvyko reikšmingas poslinkis: Jungtinėse Tautose vis daugiau valstybių atvirai remia idėją apie „teisingą ir tvarkingą“ pasitraukimą iš iškastinio kuro (angl. phase-out of fossil fuels). Kaip skelbiama Jungtinių Tautų diskusijose ir su klimato politika susijusiuose pranešimuose, ši formuluotė tampa vis dažnesne derybų dalimi, nors dar prieš kelerius metus ji buvo laikoma politiškai sunkiai…
-
Tyrimai: nuo klimato krizės iš tikrųjų pavargo ne rinkėjai, o politinė sistema
„Eurobarometro“, „European Social Survey“ ir kiti tyrimai rodo, kad europiečiai klimato kaitą, socialinį teisingumą ir skurdą vis dar laiko vienomis svarbiausių ilgalaikių grėsmių, o vyriausybių veiksmus vertina kaip nepakankamus. Deja, pastaraisiais metais politinėje erdvėje klimato krizę persvėrė ekonominio augimo naratyvas. „Augimas“, „konkurencingumas“, „investicijų pritraukimas“ – šie žodžiai dominuoja partijų programose ir viešuose politikų pasisakymuose. Tokią…
-
Kol turtingieji teršia planetą, trečdalis pasaulio gyventojų patiria nepriteklių: išeitį siūlo vadinamoji spurgos ekonomika
Nyderlandų Amsterdamo bei Jungtinės Karalystės Oksfordo ir Lidso universitetų mokslininkų tyrimas atskleidė sukrečiančias globalios nelygybės tendencijas: nepaisant spartaus globalaus BVP augimo, vidutiniškai 35 proc. pasaulio gyventojų, kas sudaro maždaug 3 mlrd. žmonių, patiria socialinį nepriteklių. Tyrimo duomenimis, 40 proc. skurdžiausių šalių su maždaug 42 proc. pasaulio gyventojų patiria daugiau nei 60 proc. socialinio nepritekliaus –…
-
Trečdalis pasaulio nueina nuo iškastinio kuro
Balandžio 24-29 dienomis Santa Martoje, Kolumbijoje įvyko pirmoji laipsniškam (angl. transitioning away) iškastinio kuro atsisakymui skirta tarptautinė konferencija – beveik šešiasdešimt valstybių, sudarančių apie trečdalį pasaulio BVP ir trečdalį energijos paklausos, diskutavo apie konceptualius ir praktinius anglies, naftos ir gamtinių dujų atsisakymo klausimus. Konferencijos aktualumą dar labiau sustiprina pastarojo meto geopolitinės aplinkybės: globalūs energetiniai iššūkiai,…
-
Pasaulio miestai vienas po kito atsisako iškastinio kuro reklamų. O ką darys Vilnius?
Per pastaruosius dvejus metus klimato politika įgavo naują kryptį: miestai ir regionai visame pasaulyje pradėjo riboti ar visiškai drausti reklamą, kuri normalizuoja iškastinio kuro vartojimą. Tai nėra tik simboliniai gestai ar politinės deklaracijos. Šiuo būdu reklamos ribojimas tampa nauju, sparčiai plintančiu klimato politikos instrumentu, kurio tikslas – mažinti paklausą, stabdyti klaidinančius naratyvus ir apsaugoti viešąją…
-
Ten, kur susikerta Šiaurė ir Pietūs: reikia milijardų, „trupinama“ milijonais
Kęstutis Kupšys, Vartotojų aljanso viceprezidentas XXI amžiaus globali transformacija palietė kone kiekvieną šiuolaikinio gyvenimo aspektą – nuo geopolitikos ir ekonomikos iki kultūrų ir technologijų. Dėl vadinamosios trigubos – klimato, taršos ir biologinės įvairovės – krizės jau kurį laiką sparčiai kinta ir aplinkos būklė, o šie pokyčiai pasauliui ir žmonijai, deja, nežada nieko gero. Destruktyvi žmogaus…
-
Ar pasaulis dar gali išvengti klimato krizės lūžio taško?
Ar jau peržengėme 1,5 °C ribą ir ką tai reiškia ambicijoms, kurios dar visai neseniai atrodė realistiškos? „Žinių radijo” laidoje „O koks tavo CO2 pėdsakas?” kartu su vedėja Rima Aukštuolyte kalbėjosi „Klimato reporterių“ redaktorė Rūta Trainytė. Kas yra klimato politika, kodėl Lietuvoje ji tokia nepopuliari? Kodėl politikai vengia kalbėti apie klimato krizę? Ar tikrai šalta žiema…