Kategorija: Klimato politika
-
ETS2: kas mokės už CO₂ ir ką už tai gaus?
2028 m. Europos Sąjungoje pradės veikti nauja anglies dioksido apmokestinimo sistema ETS2, apimsianti pastatų šildymui, kelių transportui ir daliai kitų sektorių naudojamą kurą. Sistema turėtų paskatinti mažinti iškastinio kuro vartojimą, tačiau kartu gali padidinti namų ūkių ir transporto išlaidas. Todėl šalia ETS2 kuriama ir kita sistema – Socialinis klimato fondas. Jo lėšomis valstybės turės padėti…
-
Klaipėdoje – tarptautinė konferencija apie klimato ir socialinį teisingumą
Spalio 29 d. Klaipėdoje vyks tarptautinė konferencija „Connecting the Dots. Connecting the People“, kviečianti į vieną pokalbį sujungti klimato, lyčių, ekonominio ir socialinio teisingumo temas. Konferencijoje bus nagrinėjama, kaip šie iššūkiai susiję pasaulyje, kurį vis labiau veikia ekologinis spaudimas, konfliktai, žmonių priverstinis perkėlimas ir besikeičiantys prekybos ryšiai. Remiantis „Eurodad“ požiūriu „Connecting the Dots“, konferencijoje bus…
-
„Trijų COP“ metai: ar pasaulis pasirengęs spręsti klimato, biologinės įvairovės ir žemės problemas kartu?
2026-ieji vadinami „trijų COP“ metais – pirmą kartą per kelerius metus tais pačiais metais vyksta trys svarbios Jungtinių Tautų aplinkosaugos konferencijos. Rugpjūtį Mongolijoje įvyko žemės dykumėjimo COP17, spalį Armėnijoje vyks biologinės įvairovės COP17, o lapkritį Turkijoje – klimato kaitos COP31. Visos trys konferencijos skirtos skirtingoms problemoms, tačiau jos vis labiau siejamos tarpusavyje. Šios trys konferencijos…
-
Ozono sluoksnio apsaugos dieną – nauji duomenys apie mažėjančią ozono skylę
Šiandien, rugsėjo 16-ąją, minima Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena. Šiemet ji minima gavus naujų duomenų apie ozono sluoksnio būklę: Pasaulio meteorologijos organizacijos (WMO) duomenimis, 2025 metais virš Antarktidos susidariusi ozono skylė buvo viena mažiausių per pastaruosius dešimtmečius. Jos plotas ir gylis buvo gerokai mažesni už 1990–2010 metų vidurkį, o pagal bendrą ozono trūkumo mastą 2025-ųjų…
-
Tai patvirtinta: pasaulis peržengs 1,5 °C. Kas bus po to?
Pasaulis greičiausiai laikinai peržengs 1,5 °C pasaulinio atšilimo ribą, o pagrindiniu klimato politikos klausimu tampa nebe vien galimybė jos išvengti, bet ir tai, kiek aukštai temperatūra pakils virš šio lygio bei kiek ilgai jame išliks. Tokį scenarijų analizuoja Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) rugsėjo 2 dieną paskelbta ataskaita „Limiting Overshoot“. Ataskaitoje nurodoma, kad, atsižvelgiant į…
-
500 mlrd. dolerių klausimas: kodėl klimato teisingumas neatsiejamas nuo mokesčių teisingumo
Praėjusią savaitę paskelbta „Tax Justice Network“ analizė pateikė skaičių, kurio sunku nepastebėti: pasaulio valstybės kasmet galėtų surinkti apie 500 mlrd. JAV dolerių daugiau pelno mokesčio, nedidindamos mokesčių tarifų. Tyrime modeliuojama, kiek papildomų pajamų būtų galima gauti pakeitus tarptautinių korporacijų pelno apmokestinimo principą – pereinant nuo vadinamojo „pay where you say“ prie „pay where you play“…
-
Klimato valdymas: naujas tyrimas atskleidžia moterų lyderystės poveikį
Artėjant COP31 pasaulio dėmesys krypsta į naujus klimato tikslus, finansavimą ir technologijas. Tačiau mokslininkai vis dažniau kelia kitą klausimą – ar klimato politikos sėkmė priklauso ir nuo to, kas priima sprendimus? Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale Nature Climate Change, rodo, kad atsakymas gali būti teigiamas. Klimato derybose dažniausiai diskutuojama apie anglies dioksido emisijas, atsinaujinančią energetiką ar…
-
Ar už taršą turėtų atsakyti investuotojai?
Kai kalbama apie klimato kaitą, dažniausiai skaičiuojame, kiek anglies dioksido išmeta valstybės arba įmonės. Tačiau nauji moksliniai tyrimai siūlo pažvelgti į problemą kitu kampu – kas iš tikrųjų valdo įmones, kurios teršia? Galbūt dalis atsakomybės tenka ne tik gamintojams ar vartotojams, bet ir kapitalo savininkams? Būtent tokią diskusiją pradėjo šių metų liepą žurnale Nature Climate…
-
Prieš COP31 – ministrų susitikimas Azerbaidžane: sieks proveržio svarbiausiais klimato klausimais
Liepos 22–23 d. Azerbaidžano Šamachio mieste vyks aukšto lygio ministrų susitikimas, kuriame įvairių šalių aplinkos ir klimato politikos ministrai bei derybininkai aptars svarbiausius klausimus prieš lapkritį Turkijoje vyksiančią 31-ąją Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją (COP31). Tikimasi, kad susitikime bus ieškoma politinių kompromisų dėl sudėtingiausių derybų temų – naujos kartos nacionaliniu lygmeniu nustatytų įsipareigojimų (angl. Nationally…
-
Aplinkosaugos organizacijos ragina neskirti Kęstučio Mažeikos žemės ūkio ministru
Aplinkosaugos organizacijos ir gamtos specialistai kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindami neskirti Kęstučio Mažeikos žemės ūkio ministru. Jų teigimu, kandidato ankstesni sprendimai ir vieši pasisakymai kelia abejonių dėl jo gebėjimo derinti žemės ūkio konkurencingumą su biologinės įvairovės apsauga, klimato kaitos švelninimu ir vandens išteklių kokybės gerinimu. Kreipimesi primenama, kad eidamas aplinkos ministro pareigas Mažeika palaikė…
-
Klimato skeptikai nebediskutuoja apie mokslą – jie kovoja su sprendimais: naujas dezinformacijos etapas
Pastaraisiais metais klimato politika vis dažniau susiduria ne tik su technologiniais ar ekonominiais iššūkiais, bet ir su augančiu pasipriešinimu pačiai idėjai, kad reikia keisti dabartinę energijos, transporto ir pramonės sistemą. Paprasčiau tariant, ginčas vis rečiau vyksta dėl klausimo „ar klimatas keičiasi“, ir vis dažniau – dėl to, kaip greitai, kiek tai kainuos ir kas turėtų…
-
Nuo pažadų prie skaičių: Europoje įmonės spaudžiamos pagrįsti klimato deklaracijas realiais duomenimis
Europoje stiprėjant klimato reguliavimui, įmonių tvarumo strategijos pereina į naują etapą – nuo deklaruojamų „nulinio poveikio“ tikslų prie privalomos emisijų apskaitos ir įrodymų, kaip šie tikslai bus pasiekti. Europos Sąjungoje šį pokytį daugiausia lemia nauja įmonių tvarumo atskaitomybės sistema – Korporatyvinės tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (CSRD) ir ją detalizuojantys Europos tvarumo ataskaitų standartai (ESRS), kuriuos…