Kategorija: Klimato politika
-
Tyrimas: Žemei šylant, gyvensime daug skurdžiau
Klimato krizės poveikis kiekvieno iš mūsų piniginėms – daug didesnis nei manyta iki šiol. Naujausias tyrimas parodė, kad prognozuojamas globalus ekonominis sausrų, potvynių ir kitų klimato kataklizmų efektas iš tiesų yra gerokai didesnis nei manyta iki šiol. Kitaip tariant, klimato pokyčiai visus mus daro skurdesniais. Moksliniame žurnale „Environmental Research Letters“ neseniai publikuotas Australijos Naujojo Pietų…
-
Aplinkosauginiai mokesčiai Lietuvoje: sumokame jų per mažai ar per daug?
Aplinkosauginiai mokesčiai tampa vis svarbesniu įrankiu, skatinant tvarų ekonomikos augimą, siekiant socialinės politikos tikslų, kovojant su klimato krize ar prisitaikant prie jos padarinių. Tokio tipo mokesčiai ne tik skatina mažinti taršą ir efektyviau naudoti išteklius, bet ir generuoja papildomas biudžeto pajamas, kurios gali būti panaudotos socialinės nelygybės mažinimui, perėjimui prie klimatui neutralios ekonomikos ir pan.…
-
Ketvirtoji JT konferencija dėl vystymosi finansavimo: nutarimai už uždarų durų?(II)
Ketvirtoji JT konferencija dėl vystymosi finansavimo (angl. Financing for development 4, sutr. FfD4) vyks 2025 m. Pirmą kartą istorijoje ši konferencija vyks mūsų žemyne, Europoje. Tai suteikia unikalią galimybę Europos šalių vyriausybėms ir pilietinei visuomenei aktyviai dalyvauti procese ir užtikrinti, kad būtų priimti svarbūs sprendimai. Deja, kol kas ankstyvame būsimojo konferencijos komunikato o juodraštyje nėra…
-
Mokslininkai: dabartinė klimato politika kelia katastrofiško poveikio visuomenei ir ekonomikai pavojų
2070-2090 m. pasaulio ekonomika gali susitraukti perpus, o 2050 m. Žemėje dėl klimato kaitos sukeltų katastrofiškų sukrėtimų ir biologinės įvairovės nykimo gali mirti 4 mlrd. žmonių. Planetos gyventojai jau dabar susiduria su maisto sistemos sukrėtimais, vandens trūkumu, karščio stresu ir užkrečiamosiomis ligomis. Tai teigia ne nauja „Greenpeace“ ar Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. IPCC) ataskaita,…
-
Kovodami už klimatą, auginame ekonomiką. Ar tai realu?
Naujoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) bei Jungtinių Tautų Vystymo programos ataskaitoje skelbiama, kad ambicinga klimato politika gali paskatinti globalų ekonomikos augimą, o neveikimas – sukelti nuolatinį nuosmukį. Analizė taip pat atskleidė, kad gerai suplanuota klimato politika ne tik mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, bet gali padidinti produktyvumą bei inovacijas ir paskatinti pasaulinį…
-
Nevyriausybinės organizacijos ragina politikus imtis ambicingos mokesčių pertvarkos
Daugiau kaip 260 nevyriausybinių aplinkosaugos, švietimo, žmogaus teisių užtikrinimo ir kt. organizacijų šiandien raštu kreipėsi į Prezidentą, Seimą bei Vyriausybę ragindamos įgyvendinti ambicingą mokesčių pertvarką, kuri užtikrintų mokesčių teisingumą, ženkliai didesnį perskirstymą ir tvarius viešuosius finansus. Nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžia, kad nepakankamai progresyvi ir socialinio teisingumo neužtikrinanti Lietuvos mokesčių sistema yra viena iš pagrindinių priežasčių,…
-
COP30 vadovai: mažiau pinigų klimatui – daugiau karų planetoje
JAV prezidento Donaldo Trumpo atsakas į Rusijos karą Ukrainoje ir dėl to vykstantis Europos perginklavimas sukėlė sumaištį ne tik ekonomiškai išsivysčiusiame Vakarų pasaulyje. Daugelis besivystančių šalių nerimauja, kad jų raida dar labiau lėtės, vykstant didžiausių pasaulio ekonomikų ginčams. Viena iš būsimo Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimo dėl klimato kaitos (COP30) vadovių, Brazilijos nacionalinė klimato kaitos…
-
Kas nutiko taikos dividendams?
Augusto Lopez-Claros, ekonomistas, „Global Governance Forum“ vykdomasis direktorius 1990-ųjų pradžioje buvau jaunas Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistas pagrindiniame politikos formavimo departamente. Tuo metu vykdavau į TVF misijas Bulgarijoje, kuri tais laikais išgyveno skausmingą perėjimą nuo beprotiško, neefektyvaus centrinio planavimo prie demokratijos bei rinkos ekonomikos, o ilgainiui – prie pilnateisės narystės Europos Sąjungoje (ES), kurios perspektyva…
-
Ką Europai siūlo naujasis Švarios pramonės susitarimas?
Vasario 26 dieną Europos Komisija pristatė Europos Sąjungos Švarios pramonės susitarimą (angl. „Clean Industrial Deal“), skirtą Europos konkurencingumo didinimui. Šiuo strateginiu dokumentu siekiama spręsti iššūkius, su kuriais susiduria ES ekonomikai svarbūs sektoriai, tuo pat metu skatinant pramonės dekarbonizaciją, atsinaujinančių išteklių energetiką ir švarių technologijų plėtrą. Visa tai ypatingai svarbu šiandienos aplinkybėmis, Europai susiduriant su konkurencingumo…
-
Ketvirtoji JT konferencija dėl vystymosi finansavimo: unikalus šansas pasauliui? (I)
Pilietinės visuomenės atstovų teigimu, 2025-ieji metai bus lemiami siekiant konkrečios pažangos vystymosi finansavimo srityje. Likus vos penkiems metams iki 2030 m., beveik pusė Darnaus vystymosi tikslų (DVT) uždavinių yra stagnacijoje arba sunkiai įgyvendinami. Tarptautinės bendruomenės susitelkimas ir finansiniai ištekliai yra būtini, norint pasiekti ambicingus tikslus. Kam reikalingos konferencijos dėl vystymosi finansavimo? Pirmiausia, šios konferencijos yra …
-
Ar darnaus vystymosi tikslai patyrė nesėkmę?
Kęstutis Kupšys, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Sausį pasirodžiusi 2025 m. Europos darnaus vystymosi ataskaita parodė niūrią perspektyvą. Darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo pažanga visame pasaulyje, taip pat ir Europoje, yra lėta. Europai skirtoje darnaus vystymosi tikslų suvestinėje dominuoja oranžiniai ir raudoni taškai, ir tik retkarčiais šen bei ten pasitaiko žalias taškas, rodantis,…
-
Naujausia Europos darnaus vystymosi ataskaita šokiruoja: atsiskleidė tikrasis žaliojo kurso veidas
Šių metų sausio pabaigoje Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi sprendimų tinklo (angl. Sustainable Development Solutions Network) pristatyta Europos darnaus vystymosi ataskaita atskleidė sukrečiančius duomenis. Nepaisant iš pažiūros ambicingos Europos Sąjungos tvarumo politikos, šioje srityje jai iš tiesų sekasi nekaip – įgyvendindama darnaus vystymosi tikslus ES nedaro pažangos arba apskritai atsilieka, o europinių tvarumo politikos priemonių praktinis…