Šioje skiltyje rasite naudingų nuorodų, skaičių ir faktų, adekvačių nuomonių – visko, kas Jums padės susigaudyti klimato krizės temoje.
Informacija nuolat pildoma.
https://ebooks.ktu.edu/product/rekomendacijos-klimato-kriz%C4%97s-komunikacijai-lietuvoje –
Šiame leidinyje sujungiamos autorių mokslinės žinios apie klimato kaitos komunikaciją ir krizių valdymą ir rekomenduojamos paveikiosios tikslinės komunikacijos taktikos Lietuvoje.
Svarbu pabrėžti, kad autorės laikosi nuostatos, jog pasaulis išgyvena klimato krizę. Krizių ciklą paprastai sudaro prevencijos ir grėsmių mažinimo, parengties, atsako, atsigavimo ir prisitaikymo stadijos.
Vartodamos „klimato krizės“ terminą autorės pabrėžia, kad prevencijos ir klimato kaitos švelninimo nebepakanka, o komunikacija turi būti grindžiama gerosiomis parengties ir atsako stadijų praktikomis.
Klimato krizės komunikacija skiriasi nuo klimato kaitos komunikacijos tuo, kad komunikuojant apie klimato krizę pabrėžiamas pasekmių tikroviškumas ir rimtumas – „Tai jau įvyko!“.
Pagrindinis klimato krizės komunikacijos tikslas – ne tik informuoti visuomenę apie klimato pokyčius, bet ir mobilizuoti veiksmus.
Nors didinti informuotumą ir sąmoningumą yra svarbu, krizės komunikacija turi kurti situacijos sunkumo ir neatidėliotinų veiksmų skubos pojūtį, skatinti individualius ir kolektyvinius sprendimus. Komunikuojant apie klimato krizę, dominuoja grėsmės, sprendimų naratyvai bei skubos ir visuotinio įsitraukimo leitmotyvai.
https://www.klimatogrupe.vu.lt/category/faktai-ir-skaiciai – Tai Vilniaus universiteto Klimato kaitos grupės iniciatyva. Čia rasite mokslininkų pateikiamų faktų ir skaičių. Informacija pateikiama lietuvių kalba.
https://klimatokaita.lt – Tai Aplinkos ministerijos svetainė. Čia rasite informacijos, kas vyksta Lietuvoje klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo srityse.
https://coveringclimatenow.org – „Covering Climate Now“ remia, telkia ir moko žurnalistus ir naujienų redakcijas rengti kruopščius ir auditoriją įtraukiančius pranešimus apie klimato kaitą. Informacija yra anglų kalba.
„Climate XChange“ komunikacijos direktorės Marijos Virginijos Olano pranešimas „Informavimas apie klimato krizę“.
ES finansuojamas projektas „Žurnalistikos vertė“. Visoje Europoje atsiranda mažų nepriklausomų žiniasklaidos priemonių. Jos, kovodamos su tradicinės žiniasklaidos nuosmukiu ir dezinformacijos plitimu, vis dar yra mažos ir susiduria su dideliais išlikimo iššūkiais. Apačioje rasite projekto tyrimą ir rekomendacijas, kaip stiprinti nepriklausomą žiniasklaidą Europoje.
Ne pelno siekiančių naujienų institutas (Institute for Nonprofit News) – stiprina ir remia daugiau nei 475 nepriklausomas naujienų organizacijas, kurios yra naujo tipo naujienų tinklas: ne pelno siekiantis, nepartinis ir skirtas visuomenei. Nuo vietinių naujienų iki išsamių pranešimų apie aktualias pasaulines problemas, INN tinklo nariai pasakoja istorijas, kurios kitu atveju liktų nepapasakotos, ir taip sujungia bendruomenes, priverčia galinguosius būti atskaitingus ir stiprina demokratiją.
Tyrimas (anglų kalba) „Sprendimai, kaip valdyti maisto saugumo riziką sparčiai besikeičiančioje geopolitinėje aplinkoje“: https://www.sei.org/wp-content/uploads/2024/10/managing-food-security-risks-sei2024-044.pdf