Kategorija: Socialinis teisingumas
-
500 mlrd. dolerių klausimas: kodėl klimato teisingumas neatsiejamas nuo mokesčių teisingumo
Praėjusią savaitę paskelbta „Tax Justice Network“ analizė pateikė skaičių, kurio sunku nepastebėti: pasaulio valstybės kasmet galėtų surinkti apie 500 mlrd. JAV dolerių daugiau pelno mokesčio, nedidindamos mokesčių tarifų. Tyrime modeliuojama, kiek papildomų pajamų būtų galima gauti pakeitus tarptautinių korporacijų pelno apmokestinimo principą – pereinant nuo vadinamojo „pay where you say“ prie „pay where you play“…
-
Milijardai žmonių patiria didėjantį karščio pavojų – klimato kaita tampa sveikatos iššūkiu
Naujas tyrimas rodo, kad klimato kaita didina ekstremalaus karščio poveikį milijardams žmonių. Didžiausią riziką patiria vyresnio amžiaus žmonės, mažesnes pajamas gaunantys gyventojai ir tie, kurie turi mažiau galimybių apsisaugoti nuo karščio. Klimato kaita keičia ne tik temperatūros rekordus – ji vis labiau veikia žmonių sveikatą. Naujas mokslinis tyrimas rodo, kad pavojingo karščio poveikis pasaulyje stiprėja,…
-
Kai svajojame apie Marsą: kas bus naujojo pasaulio šeimininkais?
Žmonija visada svajojo žiūrėdama į horizontus. Mes perplaukėme vandenynus, tyrinėjome žemynus, iškėlėme palydovus į kosmosą. Gebėjimas svajoti apie tai, kas šiandien atrodo neįmanoma, yra viena nuostabiausių žmogaus savybių. Tačiau XXI amžiaus paradoksas tampa vis ryškesnis: kalbame apie civilizacijos plėtrą į kitas planetas tuo metu, kai milijonai žmonių Žemėje vis dar kovoja dėl pačių pagrindinių dalykų…
-
Bonoje – dėmesys Paryžiaus susitarimo įgyvendinimui: nuo pažadų prie veiksmų
JT klimato tarpinėse derybose Bonoje (Vokietija) daugiausia dėmesio skiriama klausimui, kaip pereiti nuo politinių pažadų prie realių veiksmų įgyvendinant Paryžiaus susitarimą. Jo esmė – siekti, kad pasaulio vidutinės temperatūros augimas būtų apribotas gerokai žemiau 2 °C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, ir stengtis neviršyti 1,5 °C ribos. Tam šalys įsipareigojo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus,…
-
JT naujas mobilumo etapas: žmogaus teisė judėti turi nusverti ekonominės naudos logiką
Jungtinės Tautos 2025-ųjų pabaigoje paskelbė pradedančios pirmąjį Tvaraus transporto dešimtmetį (2026–2035). Niujorke tuomet skambėjo paprasta, bet esminė žinutė: tvarus transportas prasideda nuo galimybės pasiekti darbą, mokyklą ar gydytoją. JT institucijos šį dešimtmetį vadina „lūžio momentu“, kuriame transportas pirmą kartą traktuojamas ne tik kaip klimato, bet ir kaip socialinio teisingumo klausimas. „Transportas formuoja kasdienio gyvenimo ritmą…
-
Karščio bangos visiems vienodos, bet ne visi jas išgyvena vienodai
Kai termometro stulpelis pakyla virš 30 laipsnių, atrodo, kad karštis visus veikia vienodai. Tačiau klimato ekspertai ir socialinių mokslų tyrėjai vis dažniau pabrėžia: klimato krizė nėra lygi visiems. Vienas žmogus karščiausią dienos dalį gali praleisti vėsiame biure ar namuose su kondicionieriumi. Kitas tuo metu dirba statybose, laukuose arba gyvena daugiabutyje, kur temperatūra kambariuose vakare vis…
-
Kai uždaroma kasykla: kas iš tiesų yra teisinga pertvarka?
Bonoje vykstančiose JT klimato derybose tarp techninių diskusijų apie emisijų mažinimą ir klimato finansus šiemet ryški vieta tenka dar vienai temai – teisingai pertvarkai (Just Transition). Ši sąvoka klimato politikoje vartojama jau ne vienerius metus, tačiau praktikoje vis dar kyla klausimų, ką ji iš tiesų reiškia. Paprasčiausiai tariant, teisinga pertvarka reiškia siekį pereiti prie mažiau…
-
Klimato sąskaita: kodėl už krizę dažniausiai moka tie, kurie jos nesukėlė?
Bonoje šiuo metu vykstančiose JT klimato derybose viena daugiausia įtampos keliančių temų nėra nei saulės elektrinės, nei elektromobiliai. Derybų centre – klimato finansai ir klausimas, kuris klimato politikoje skamba jau daugiau nei tris dešimtmečius: kas turi sumokėti už klimato krizės padarinius? Kaip savo darbotvarkės pristatyme pabrėžia JT klimato kaitos sekretoriatas (UNFCCC), šių metų Bonos susitikimas turi…
-
Karo mašina prieš rūpesčio ekonomiką: kas pralaimi, kai pasaulis renkasi ginklus?
Pastaraisiais metais pasaulis vis labiau primena svarstykles. Vienoje tų svarstyklių pusėje – karai, ginklavimasis ir rekordiniai kariniai biudžetai. Kitoje – vis gilėjantis skurdas, klimato krizės padariniai ir kai kurių valstybių, kurios nebeturi išteklių net bazinėms paslaugoms užtikrinti, žlugimo grėsmė. Šį disbalansą ekspertai vadina „istoriniu lūžiu“. Jį patvirtina skaičiai: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, 2025…
-
Kas yra ekofeminizmas ir kodėl jis tampa svarbiu mūsų laikų pasakojimu?
Apie klimato krizę dažnai kalbame taip, lyg tai būtų vien technologijų ar ekonomikos klausimas. Tarsi tereikėtų išrasti geresnį variklį ar efektyvesnį filtrą, ir visos problemos išsispręstų. Tačiau vis daugiau tyrėjų ir aktyvisčių sako, kad problema slypi giliau – mūsų kultūroje, požiūriuose ir santykyje su gyvybe. Šis požiūris vadinamas ekofeminizmu. Nors žodis gali skambėti sudėtingai, jo…
-
Tyrimai: nuo klimato krizės iš tikrųjų pavargo ne rinkėjai, o politinė sistema
„Eurobarometro“, „European Social Survey“ ir kiti tyrimai rodo, kad europiečiai klimato kaitą, socialinį teisingumą ir skurdą vis dar laiko vienomis svarbiausių ilgalaikių grėsmių, o vyriausybių veiksmus vertina kaip nepakankamus. Deja, pastaraisiais metais politinėje erdvėje klimato krizę persvėrė ekonominio augimo naratyvas. „Augimas“, „konkurencingumas“, „investicijų pritraukimas“ – šie žodžiai dominuoja partijų programose ir viešuose politikų pasisakymuose. Tokią…
-
Kol turtingieji teršia planetą, trečdalis pasaulio gyventojų patiria nepriteklių: išeitį siūlo vadinamoji spurgos ekonomika
Nyderlandų Amsterdamo bei Jungtinės Karalystės Oksfordo ir Lidso universitetų mokslininkų tyrimas atskleidė sukrečiančias globalios nelygybės tendencijas: nepaisant spartaus globalaus BVP augimo, vidutiniškai 35 proc. pasaulio gyventojų, kas sudaro maždaug 3 mlrd. žmonių, patiria socialinį nepriteklių. Tyrimo duomenimis, 40 proc. skurdžiausių šalių su maždaug 42 proc. pasaulio gyventojų patiria daugiau nei 60 proc. socialinio nepritekliaus –…