Kategorija: Socialinis teisingumas
-
Tyrimai: nuo klimato krizės iš tikrųjų pavargo ne rinkėjai, o politinė sistema
„Eurobarometro“, „European Social Survey“ ir kiti tyrimai rodo, kad europiečiai klimato kaitą, socialinį teisingumą ir skurdą vis dar laiko vienomis svarbiausių ilgalaikių grėsmių, o vyriausybių veiksmus vertina kaip nepakankamus. Deja, pastaraisiais metais politinėje erdvėje klimato krizę persvėrė ekonominio augimo naratyvas. „Augimas“, „konkurencingumas“, „investicijų pritraukimas“ – šie žodžiai dominuoja partijų programose ir viešuose politikų pasisakymuose. Tokią…
-
Kol turtingieji teršia planetą, trečdalis pasaulio gyventojų patiria nepriteklių: išeitį siūlo vadinamoji spurgos ekonomika
Nyderlandų Amsterdamo bei Jungtinės Karalystės Oksfordo ir Lidso universitetų mokslininkų tyrimas atskleidė sukrečiančias globalios nelygybės tendencijas: nepaisant spartaus globalaus BVP augimo, vidutiniškai 35 proc. pasaulio gyventojų, kas sudaro maždaug 3 mlrd. žmonių, patiria socialinį nepriteklių. Tyrimo duomenimis, 40 proc. skurdžiausių šalių su maždaug 42 proc. pasaulio gyventojų patiria daugiau nei 60 proc. socialinio nepritekliaus –…
-
Ten, kur susikerta Šiaurė ir Pietūs: reikia milijardų, „trupinama“ milijonais
Kęstutis Kupšys, Vartotojų aljanso viceprezidentas XXI amžiaus globali transformacija palietė kone kiekvieną šiuolaikinio gyvenimo aspektą – nuo geopolitikos ir ekonomikos iki kultūrų ir technologijų. Dėl vadinamosios trigubos – klimato, taršos ir biologinės įvairovės – krizės jau kurį laiką sparčiai kinta ir aplinkos būklė, o šie pokyčiai pasauliui ir žmonijai, deja, nežada nieko gero. Destruktyvi žmogaus…
-
Europos miestai susiduria su nauja nelygybės forma: želdynai tampa prabanga
Europos didmiesčiuose ryškėja nauja socialinės nelygybės linija – prieiga prie medžių, parkų ir žaliųjų erdvių. Tai patvirtina Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JRC) mokslininkų tyrimas, paskelbtas 2026 m. balandžio 13 d. žurnale Nature Communications. Tyrime analizuoti 862 Europos miestai, naudojant palydovinius duomenis, socioekonominius rodiklius ir klimato rizikos vertinimus. Tyrimas atskleidė, kad tik 13,5 procento Europos…
-
ES ir JT įkūrė naują Strateginį komitetą taikai ir saugumui
2026 m. kovo 3 d. Niujorke įvyko inauguracinis ES ir Jungtinių Tautų Strateginio komiteto taikai ir saugumui (angl. EU–UN Strategic Committee on Peace and Security) posėdis. Kaip nurodoma Jungtinių Tautų Politinių ir taikos stiprinimo reikalų departamento (DPPA) pranešime, šis komitetas sukurtas siekiant sustiprinti bendradarbiavimą konfliktų prevencijos, pereinamųjų laikotarpių valdymo ir taikos stiprinimo srityse. Pirmajame posėdyje…
-
Netikėta klimato technologija, kurią pasaulis vis dar ignoruoja
2024 metais moksliniame žurnale „BMC Public Health“ publikuotas tarptautinis tyrimas, nagrinėjęs lyčių lygybės ir klimato atsparumo ryšį 146 pasaulio šalyse, atskleidė paprastą tiesą. Kuo daugiau visuomenėje lyčių lygybės, tuo didesnis tos šalies atsparumas klimato pokyčiams. Tyrėjai nustatė, kad net nedidelis lyčių lygybės situacijos pagerėjimas gali sustiprinti šalies gebėjimą susidoroti su klimato kaitos padariniais. Švietimas –…
-
Pasaulinė socialinio teisingumo diena: kodėl nelygybė vis dar auga?
Kasmet vasario 20 dieną tradiciškai minima pasaulinė socialinio teisingumo diena (angl. World Day of Social Justice), kuria siekiama skatinti spręsti skurdo, socialinės atskirties ir nelygybės problemas, kurti socialinę gerovę ir įtraukią visuomenę. Pasaulinė socialinio teisingumo diena minima jau beveik du dešimtmečius. Oficialiai ji įteisinta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sprendimu, siekiant atkreipti pasaulio politikų ir globalios…
-
„Eurodad“: Pasaulinis mokesčių susitarimas gali mobilizuoti trilijoną klimatui ir vystymuisi
Niujorke, Jungtinių Tautų būstinėje, baigėsi ketvirtoji derybų sesija dėl naujosios JT tarptautinio mokesčių bendradarbiavimo pagrindų konvencijos, kurią planuojama galutinai patvirtinti iki 2027 m. vidurio kartu su dviem ankstyvaisiais protokolais, rašoma šiandien išplatintame „Eurodad“ pranešime spaudai. Pastarąsias dvi savaites valstybių delegacijos derėjosi dėl būsimos sutarties turinio. Numatyta, kad ji apims teisingą tarptautinių korporacijų bei turtingiausių pasaulio…
-
Europos pinigai ieško būdų prisidėti prie klimato sprendimų Pietuose, bet pasiklysta indeksuose
Briuselis/Vilnius, 2025 m. gruodžio 18 d. Nors klimato krizė labiausiai smogia žemo ir vidutinio pajamų lygio šalims (vadinamiesiems Globaliesiems Pietums), finansiniai srautai ten vis dar keliauja vangiai ir neteisingai. Naujas investuotojams Europoje atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos BETTER FINANCE tyrimas atskleidžia paradoksą: Europos smulkieji investuotojai vis labiau nori prisidėti prie klimato sprendimų už Europos ribų, tačiau realių,…
-
Pranciškaus ekonomika: žmonės svarbiau už pelną
Ekonomika dažnai pristatoma kaip sudėtinga sistema, kurioje dominuoja skaičiai, grafikai ir abstraktūs rodikliai. Tačiau iš tiesų ji yra daug paprastesnė: tai būdas organizuoti mūsų bendrą gyvenimą. Ji turėtų padėti žmonėms gyventi oriai, kurti saugumą ir suteikti galimybių. Vis dėlto šiandien vis dažniau matome priešingą vaizdą — ekonominiai sprendimai atitrūksta nuo žmonių, o pelno siekis tampa…
-
JT mokesčių konvencija siūlo naują mokesčių kelią: kad vertė liktų ten, kur ji sukuriama
Lapkričio pabaigoje Nairobyje (Kenija) vyksusios Jungtinių Tautų (JT) mokesčių konvencijos derybos – tai ne tik techninis procesas, bet ir gili politinė kova dėl pasaulinio teisingumo. Kai klimato krizė, skolos našta ir socialinė nelygybė smogia labiausiai pažeidžiamoms šalims, klausimas „kas turi teisę apmokestinti pasaulį?“ tampa esminiu. Derybos dėl mokesčių konvencijos, kuriose dalyvauja visos JT narės, siekia…
-
Svarbiausi faktai apie JT mokesčių konvencijos derybas Nairobyje (2025 m. lapkričio 10–19 d.)
Nairobyje įsibėgėja JT Mokesčių konvencijos derybos: kova dėl teisingumo globalioje mokesčių sistemoje. Šią savaitę Nairobis tapo pasaulinės mokesčių politikos epicentru. Čia vykstančios Jungtinių Tautų Mokesčių konvencijos derybos žymi istorinį bandymą perrašyti pasaulinės mokesčių sistemos taisykles taip, kad jos būtų teisingesnės, skaidresnės ir įtraukesnės visoms šalims – ypač toms, kurios iki šiol buvo paliktos sprendimų galios…