Kategorija: Socialinis teisingumas
-
Pasaulis pasiekė pirmąjį klimato lūžio tašką: nyksta šiltųjų vandenų koralų rifai
Spalio mėn. šviežiai paskelbtas „Global Tipping Points Report 2025“ („Pasaulinis lūžio taškų pranešimas 2025“) žymi istorinį momentą – pasaulis oficialiai pasiekė pirmąjį klimato lūžio tašką (angl. tipping point). Mokslininkai patvirtina, kad prasidėjo masinis šiltųjų vandenų koralų rifų nykimas, o tai kelia grėsmę ne tik jūrų ekosistemoms, bet ir milijardui žmonių, kurių gyvenimas priklauso nuo šių…
-
100 dienų po Sevilijos: Baltijos šalys turi išlikti vystomojo bendradarbiavimo pasižadėjimų priešakyje
Praėjo lygiai šimtas dienų nuo istorinės, tik kartą per dešimtmetį vykstančios tarptautinės konferencijos dėl finansavimo vystymuisi (angl. 4th International Conference on Financing for Development, FfD4) Sevilijoje, kur tarptautinė bendruomenė priėmė „Sevilijos įsipareigojimą“ bei jį papildantį „Sevilijos veiksmų platformos“ paketą. Šiais dokumentais apibrėžiama, kaip padengti globalų net 4 trilijonų eurų siekiantį metinį darnaus vystymosi tikslų (DVT,…
-
„Nature“: ekonomika auga, bet milijardai vis dar gyvena be elektros. Ar tai pažanga?
Spalio pradžioje prestižiniame britų moksliniame žurnale „Nature“ paskelbtas tarptautinis tyrimas atskleidė, kad pasaulio ekonomikos augimas nepadeda spręsti svarbiausių žmonijos iššūkių. Nors nuo 2000 metų pasaulio bendrasis vidaus produktas (BVP) padvigubėjo, tai neatsispindi nei žmonių gerovėje, nei planetos būklėje — socialiniai pokyčiai vyksta per lėtai, o ekologinė žala toliau didėja. Tyrimą publikavo žinomi mokslininkai Andrew L.…
-
Afrikos lyderiai kviečia investuoti į klimatą, o ne dalinti labdarą
Šią savaitę Adis Abeboje (Etiopija) vykusiame Afrikos klimato viršūnių susitikime žemyno lyderiai išsakė vieningą poziciją – klimato finansavimas turi būti vertinamas ne kaip labdara, o kaip strateginė investicija į bendrą planetos ateitį. Kaip rašo „Bloomberg Green“, Afrikos valstybės siekia nutolti nuo „pagalbos“ retorikos ir kviečia pasaulį matyti jas kaip lygiavertes partneres, galinčias prisidėti prie globalių…
-
Po Sevilijos: ką reikia žinoti neprofesionalams apie FfD4
Sevilijoje vykusi JT konferencija atskleidė gilų konfliktą tarp viešojo gėrio siekio ir verslo logikos. Ar klimato finansavimas taps solidarumo priemone, ar vien pelno platforma? Šią vasarą Sevilijoje (Ispanija) įvyko Ketvirtoji Jungtinių Tautų konferencija dėl vystymosi finansavimo (angl. Finance for Development, FfD4). Tai pasaulinis susitikimas, kuriame dalyvavo valstybių atstovai, tarptautinės organizacijos ir verslo sektoriaus dalyviai. Jie…
-
FfD4 be iliuzijų: kas sprendžia pasaulio skolų likimą
Šią vasarą Sevilijoje (Ispanija) vyko Jungtinių Tautų konferencija dėl finansavimo darniam pasaulio šalių vystymuisi – trumpai vadinama FfD4. Į ją susirinko pasaulio lyderiai, tarptautinės organizacijos ir verslo atstovai. Konferencijos tonas buvo šventiškas, o pagrindinis dokumentas – „Compromiso de Sevilla“ („Sevilijos įsipareigojimas“) – iš anksto pristatytas kaip proveržis. Tačiau galutinis rezultatas daug kam priminė ne pažangą,…
-
Pasaulyje gilėjanti nelygybė rodo, kad metas apmokestinti itin turtinguosius
Globali ekonominė nelygybė pasiekė pavojingą ribą – ekspertai sako, kad taip toliau tęstis nebegali. „Oxfam“ organizacijos duomenimis, beveik pusė pasaulio gyventojų – 3,4 mlrd. žmonių – gyvena šalyse, kur daugiau pinigų skiriama skoloms aptarnauti nei švietimui ar sveikatai. Tuo metu turtingiausias 1 proc. pasaulio gyventojų nuo 2015 m. susikaupė milžinišką turtą – net 33,9 trilijono…
-
Sevilijoje renkasi pasaulis – bet ar pakaks valios pakeisti taisykles, pagal kurias jis finansuojamas
Šiomis dienomis Sevilija virto pasaulinės reikšmės derybų scena. Čia vyksta ketvirtoji Tarptautinė konferencija dėl finansavimo darniam pasaulio vystymuisi (FfD4) – renginys, kuris, nors ir nepatenka į žinių antraštes, nusipelno kiekvieno mūsų dėmesio. Kodėl? Nes jame kalbama apie tai, kaip pasaulis galėtų (ir privalėtų) finansuoti teisingesnę, įtraukesnę ir ilgalaikę ateitį visiems žmonėms – ne tik tiems,…
-
Pasaulio turtams tekant į oligarchų sąskaitas – pusė pasaulio gyventojų negali sau leisti gydytojo ar mokyklos
Sevilija / Vilnius, 2025 m. liepos 2 d. – Nuo 2015 metų 1 proc. pasaulio turtingiausių žmonių savo turtą padidino kone 34 trilijonais JAV dolerių (28,8 trilijono eurų), rodo naujausia tarptautinės organizacijos „Oxfam“ analizė. Imant Pasaulio banko nustatytą aukščiausią skurdo ribą – 8,30 dolerio (7 eurai) per dieną – turtingiausiųjų sukaupti trilijonai pasaulio skurdą sumažintų…
-
Kolonializmo laikai praėjo, bet jo sukurta nelygybė niekur nedingo: kaip užtikrinti teisingesnę ekonomiką ir pasaulinę prekybą
Neseniai publikuotoje tyrimų centro „Wolrd Inequality Lab“ studijoje „Nelygiaverčiai mainai ir Šiaurės – Pietų santykiai: įrodymai iš globalios prekybos srautų ir pasaulio mokėjimų balanso 1800 – 2025 metais“ atskleidžiama, kaip globali prekyba lėmė dabartinį turto pasiskirstymą pasaulyje per pastaruosius du šimtus metų. Tyrimo metu paaiškėjo, kad išsivysčiusios Šiaurės šalys tapo turtingomis dėl neproporcingai didelės savo…
-
Teisinga pertvarka: NVO kviečia mobilizuotis sisteminiams pokyčiams
Visame pasaulyje tautos ir bendruomenės kovoja už išlikimą, savo teises, teisingumą, susidūrusios su ekonominiais sukrėtimais, ekologinėmis ir klimato katastrofomis, politiniu nestabilumu, žiauriais pagrindinių žmogaus teisių pažeidimais, militarizavimu, o tokiose vietose kaip Palestina ir Sudanas – genocidu. Pasaulinę ekonomiką reglamentuojančios taisyklės yra sukurtos taip, kad turtas ir valdžia būtų sutelkta kelių žmonių rankose, o dauguma būtų…
-
Klimato krizė ir skurdo mažinimas: ar finansai spėja paskui tikslus
Vystomojo bendradarbiavimo finansavimas – tai ne tik parama skurdui mažinti ar infrastruktūrai kurti. Tai kompleksinė sistema, apimanti viešąsias ir privačias lėšas, nacionalinius ir tarptautinius šaltinius, skirtus skatinti socialinę, ekonominę ir aplinkosaugos pažangą. Šiandien, siekiant įgyvendinti Darnaus vystymosi tikslus (DVT), finansavimo mechanizmų įvairovė tampa būtinybe, o tradicinė parama – nepakankama. Finansavimo šaltiniai: nuo mokesčių iki investicijų…