Kai termometro stulpelis pakyla virš 30 laipsnių, atrodo, kad karštis visus veikia vienodai. Tačiau klimato ekspertai ir socialinių mokslų tyrėjai vis dažniau pabrėžia: klimato krizė nėra lygi visiems.
Vienas žmogus karščiausią dienos dalį gali praleisti vėsiame biure ar namuose su kondicionieriumi. Kitas tuo metu dirba statybose, laukuose arba gyvena daugiabutyje, kur temperatūra kambariuose vakare vis dar siekia trisdešimt laipsnių.
Būtent todėl Bonoje vykstančiose JT klimato derybose daug dėmesio skiriama prisitaikymui prie klimato kaitos. Klausimas nebėra vien kaip sumažinti taršą. Vis dažniau klausiama, kaip apsaugoti žmones nuo jau vykstančių pokyčių.
Klimato krizė turi socialinį veidą
Dažnai įsivaizduojame, kad klimato kaita pirmiausia reiškia tirpstančius ledynus ar ekstremalius gamtos reiškinius. Tačiau daugeliui žmonių ji pasireiškia kur kas paprasčiau – sunkesne kasdienybe.
Karščio bangos ypač pavojingos vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiesiems lėtinėmis ligomis, mažiems vaikams. Dar didesnė rizika kyla tiems, kurie gyvena vieni, neturi artimųjų ar negali sau leisti papildomų išlaidų elektros energijai.
Todėl socialiniai mokslininkai vis dažniau kalba apie klimato pažeidžiamumą. Jį lemia ne tik gamta, bet ir pajamos, sveikata, gyvenamoji vieta, socialiniai ryšiai.
Vieni turi pasirinkimą, kiti – ne
Klimato kaitos poveikis dažnai priklauso nuo to, kiek žmogus turi galimybių rinktis.
Jei gyvenate nuosavame name, galite įsirengti apsaugą nuo kaitros. Jei dirbate nuotoliniu būdu, galite prisitaikyti prie oro sąlygų. Jei turite santaupų, lengviau atlaikysite ekstremalių reiškinių padarinius.
Tačiau ne visi turi tokią prabangą.
Dalis žmonių gyvena būstuose, kurie vasarą virsta šiltnamiais. Kiti dirba darbus, kurių negalima perkelti į pavėsį ar vėsią patalpą. Todėl klimato krizė tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir socialinio teisingumo klausimu.
Prisitaikyti turi ne tik žmonės
Dažnai kalbama apie individualią atsakomybę. Gerti daugiau vandens. Vengti saulės. Uždaryti langus dieną.
Ekspertai primena, kad prisitaikymas negali būti paliktas vien žmogui.
Miestams reikia daugiau želdynų ir pavėsio. Sveikatos sistemoms – pasirengimo karščio bangoms. Bendruomenėms – didesnio dėmesio vienišiems ir pažeidžiamiems žmonėms.
Kitaip tariant, klimato atsparumas prasideda ne tik nuo technologijų, bet ir nuo solidarumo.
Klausimas, kurį teks spręsti visiems
Lietuvoje karščio bangos vis dar dažnai suvokiamos kaip laikinas nepatogumas. Tačiau mokslininkai prognozuoja, kad ekstremalių karščių daugės.
Todėl svarbiausias klausimas tampa ne tik kaip sumažinti klimato kaitą, bet ir kaip pasirūpinti tais, kurie jos poveikį jau dabar jaučia stipriausiai.
Nes karštis gali būti tas pats visiems. Tačiau galimybės nuo jo apsisaugoti – tikrai ne.
—
Šiuo metu Bonoje vyksta JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos pagalbinių organų 64-osios sesijos (The sixty-fourth sessions of the Subsidiary Bodies under the United Nations Framework Convention on Climate Change, UNFCCC SB64). Konferencija vyksta 2026 m. birželio 8–18 d. Bonoje, Vokietijoje, ir laikoma pagrindiniu parengiamuoju etapu prieš COP31, kuri vyks šių metų lapkritį Antalijoje, Turkijoje. Joje valstybės derasi dėl klimato finansų, prisitaikymo, teisingos pertvarkos, skaidrumo ir kitų sprendimų, kurie vėliau tampa politiniais susitarimais COP formate.
„Klimato reporterių“ inf. Unsplash.com laisvo naudojimo iliustracija.