Kategorija: Klimato kaita
-
Ar už taršą turėtų atsakyti investuotojai?
Kai kalbama apie klimato kaitą, dažniausiai skaičiuojame, kiek anglies dioksido išmeta valstybės arba įmonės. Tačiau nauji moksliniai tyrimai siūlo pažvelgti į problemą kitu kampu – kas iš tikrųjų valdo įmones, kurios teršia? Galbūt dalis atsakomybės tenka ne tik gamintojams ar vartotojams, bet ir kapitalo savininkams? Būtent tokią diskusiją pradėjo šių metų liepą žurnale Nature Climate…
-
Mokslininkai: natūralūs miškai karščio bangas atlaiko geriau nei įveisti žmogaus
Milijonai naujų medžių, kasmet rengiamos sodinimo akcijos ir ambicingi pažadai atkurti miškus jau tapo kovos su klimato kaita simboliu. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ateityje svarbiausias klausimas gali būti ne kiek medžių pasodinome, o kokius miškus kuriame. Pasirodo, natūralūs miškai ekstremalų karštį atlaiko geriau nei žmogaus įveisti. Klimato kaitai spartėjant, miškai atsiduria dvigubame vaidmenyje.…
-
Sausra po lietaus? Kaip klimato kaita keičia žemės ūkio logiką
Dar visai neseniai atrodė savaime suprantama: jei ilgai nelyja, prasideda sausra. Tačiau mokslininkai sako, kad toks požiūris šiandien jau pernelyg supaprastintas. Klimato kaita keičia pačią sausros prigimtį – vis dažniau ją lemia ne kritulių stygius, o karštis. 2026 metų vasarą didelę Europos dalį alino sausra, nors kai kuriuose regionuose metų pradžia buvo drėgnesnė nei įprastai.…
-
Vandenynai fiksuoja nerimą keliantį signalą: šylantis vanduo keičia jūrų ekosistemas
Mokslininkai perspėja: rekordinė vandenynų šiluma stiprina jūrų karščio bangas ir gali pakeisti gyvybės sąlygas jūrose Didžiausia klimato kaitos „baterija“ – pasaulio vandenynai – toliau kaista. Nors vandenynų šilimas dažnai nepastebimas taip greitai kaip oro temperatūros rekordai, mokslininkai teigia, kad būtent jūros sugeria didžiąją dalį papildomos šilumos, susidarančios dėl žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos. JAV Nacionalinės…
-
Dirbtinis intelektas padeda naujai pažvelgti į klimato krizę
Tyrėjai kuria dirbtinio intelekto sistemas, kurios gali greičiau analizuoti didžiulius Žemės stebėjimų kiekius ir padėti geriau suprasti klimato pokyčius Ar dirbtinis intelektas padės mums geriau suprasti klimato krizę? Mokslininkai vis dažniau pasitelkia mašininį mokymąsi kaip naują įrankį, galintį pakeisti tai, kaip analizuojami didžiuliai klimato duomenų kiekiai. Klimato mokslas remiasi milijonais stebėjimų – nuo palydovų surenkamų…
-
Tyrimas: žmogaus veikla keičia pievas – plinta greitai prisitaikantys augalai
Klimato kaita keičia ne tik orą – ji kartu su žmogaus veiklos poveikiu keičia ir tai, kas auga po mūsų kojomis. Naujas tyrimas rodo, kad sutrikdytose pievų ekosistemose sparčiau plinta vienmečiai augalai, o augalų bendrijų struktūra keičiasi. Žurnale Nature Ecology & Evolution paskelbtame tyrime mokslininkai išanalizavo 37 pasaulio pievų vietas ir vertino, kaip žmogaus veiklos…
-
Milijardai žmonių patiria didėjantį karščio pavojų – klimato kaita tampa sveikatos iššūkiu
Naujas tyrimas rodo, kad klimato kaita didina ekstremalaus karščio poveikį milijardams žmonių. Didžiausią riziką patiria vyresnio amžiaus žmonės, mažesnes pajamas gaunantys gyventojai ir tie, kurie turi mažiau galimybių apsisaugoti nuo karščio. Klimato kaita keičia ne tik temperatūros rekordus – ji vis labiau veikia žmonių sveikatą. Naujas mokslinis tyrimas rodo, kad pavojingo karščio poveikis pasaulyje stiprėja,…
-
10 svarbiausių dalykų, kuriuos turite žinoti apie oro taršą
Oro tarša šiandien yra viena didžiausių pasaulinių sveikatos grėsmių. Nuo automobilių išmetamųjų dujų iki pramonės dūmų ir miškų gaisrų – dauguma žmonių kasdien susiduria su teršalais, kurie daro tiesioginį poveikį sveikatai, klimatui ir ekonomikai. Tarša kasmet nusineša milijonus gyvybių, o Jungtinės Tautos šią problemą vadina globalia ekstremalia situacija. Štai dešimt esminių faktų, kurie padeda suprasti…
-
Ekstremalaus karščio kaina
2026 metų gegužę paskelbtoje draudimo grupės Allianz tyrimų analizėje „Too hot to grow: The economic costs of extreme heat“ („Per karšta augti: ekonominė ekstremalaus karščio kaina“) pabrėžiama tai, apie ką klimato mokslininkai kalba jau ne vienerius metus: ekstremalus karštis tampa ne trumpalaikiu gamtos reiškiniu, o struktūrine ekonomine rizika. Tai reiškia, kad karščio bangos nebėra tik pavieniai nepatogumai,…
-
Klimato skeptikai nebediskutuoja apie mokslą – jie kovoja su sprendimais: naujas dezinformacijos etapas
Pastaraisiais metais klimato politika vis dažniau susiduria ne tik su technologiniais ar ekonominiais iššūkiais, bet ir su augančiu pasipriešinimu pačiai idėjai, kad reikia keisti dabartinę energijos, transporto ir pramonės sistemą. Paprasčiau tariant, ginčas vis rečiau vyksta dėl klausimo „ar klimatas keičiasi“, ir vis dažniau – dėl to, kaip greitai, kiek tai kainuos ir kas turėtų…
-
Vandenyno krizė nėra vien gamtosaugos klausimas – tai ekonominis ir socialinis iššūkis
Pasaulio vandenynai, ilgą laiką veikę kaip viena svarbiausių natūralių klimato kaitos amortizavimo sistemų, šiandien patys tampa krizės fronto linija. Birželio mėnesį paskelbtoje Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio vandenynų vertinimo ataskaitoje (angl. Third World Ocean Assessment), parengtoje šimtų mokslininkų iš įvairių pasaulio šalių, pabrėžiama, kad vandenynų būklę lemia ne viena problema, o kelių krizių sankirta – klimato…
-
Bonoje – dėmesys Paryžiaus susitarimo įgyvendinimui: nuo pažadų prie veiksmų
JT klimato tarpinėse derybose Bonoje (Vokietija) daugiausia dėmesio skiriama klausimui, kaip pereiti nuo politinių pažadų prie realių veiksmų įgyvendinant Paryžiaus susitarimą. Jo esmė – siekti, kad pasaulio vidutinės temperatūros augimas būtų apribotas gerokai žemiau 2 °C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, ir stengtis neviršyti 1,5 °C ribos. Tam šalys įsipareigojo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus,…