Kategorija: Klimato kaita
-
Elektros tinklo kamščiai: kaip išmani energijos sistema padeda taupyti
Elektros tinklo problema šiandien vis dažniau primena kelių eismo spūstį. Elektros gali būti pakankamai, tačiau tinklas ne visada pajėgia perduoti ar priimti jos tiek, kiek konkrečioje vietoje reikia tuo pačiu metu. Sparčiai augant saulės ir vėjo energetikai, elektrifikuojant šildymą ir transportą, tinklo pralaidumas tampa vienu iš energetikos pertvarkos ribojimų. Ši tema buvo viena iš spalio…
-
Kodėl vienas ruduo būna auksinis, o kitas – vos gelsvas?
Vieną rudenį medžiai nusidažo ryškiai geltonai, oranžiškai ir raudonai. Kitą jų lapai greitai paruduoja ir nukrenta, o spalvos būna gerokai blankesnės. Nuo ko priklauso šis skirtumas? Rudens spalvas lemia ne vien temperatūra. Reikšmės turi saulės šviesa, drėgmė, medžio fiziologinė būklė ir tai, kada pavasarį prasidėjo vegetacija. 2025 m. žurnale Scientific Reports paskelbtas Japonijos mokslininkų tyrimas…
-
Ruduo, padangos ir automobiliai: kur nukeliauja tai, ko nematome?
Atėjus rudeniui automobilio padangos atsiduria vairuotojų dėmesio centre. Vieni tikrina jų būklę ir slėgį, kiti jau keičia vasarines į žiemines. Tačiau važiuojant padangos dėvisi bet kuriuo metų laiku. Nuo jų atsiskyrusios dalelės lieka ant kelio, patenka į orą, o lietus jas gali nuplauti į lietaus nuotekų sistemą ir vandens aplinką. Padangų dėvėjimosi dalelės šiandien laikomos…
-
Klimato modeliai gali neįvertinti dalies dėl atšilimo didėjančių emisijų
Dalis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, kurias lemia pats klimato šiltėjimas, vis dar nėra tinkamai įtrauktos į klimato modelius. Naujas tyrimas rodo, kad dėl šių papildomų emisijų iki 2100 metų pasaulio temperatūra gali būti 0,2–0,4 °C aukštesnė. Tyrėjų skaičiavimu, šilimo sukeltos emisijos gali padidinti žmogaus veiklos nulemtą atšilimą po 2020 metų dar 20–30 procentų. Rugsėjo…
-
Kukurūzų krizė Europoje: sausra verčia keisti ūkininkavimo taisykles
Europos kukurūzų auginimo regionuose pasikartojančios sausros ir karščio bangos mažina derlių, o dalis ūkininkų Vengrijoje ir Rumunijoje jau svarsto atsisakyti kultūros, kuri dešimtmečius buvo svarbi jų ūkių dalis. Europos Komisija prognozuoja, kad 2026 metų kukurūzų derlius ES sieks apie 50,1 mln. tonų – beveik penktadaliu mažiau nei pastarųjų trejų metų vidurkis ir mažiausiai per beveik…
-
Tai patvirtinta: pasaulis peržengs 1,5 °C. Kas bus po to?
Pasaulis greičiausiai laikinai peržengs 1,5 °C pasaulinio atšilimo ribą, o pagrindiniu klimato politikos klausimu tampa nebe vien galimybė jos išvengti, bet ir tai, kiek aukštai temperatūra pakils virš šio lygio bei kiek ilgai jame išliks. Tokį scenarijų analizuoja Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) rugsėjo 2 dieną paskelbta ataskaita „Limiting Overshoot“. Ataskaitoje nurodoma, kad, atsižvelgiant į…
-
„Nesugaunamas“ metanas – žaliosios energijos silpnoji vieta
Kalbėdami apie klimato kaitą dažniausiai minime anglies dioksidą (CO₂). Tačiau yra kita, daug rečiau pastebima problema – metanas. Šios dujos atmosferoje išsilaiko gerokai trumpiau nei anglies dioksidas, tačiau per pirmuosius dešimtmečius jų poveikis klimato šilimui yra daug stipresnis. Todėl metano emisijų mažinimas gali būti vienas greičiausių būdų pristabdyti klimato kaitą. Būtent dėl to mokslininkai vis…
-
Ar už taršą turėtų atsakyti investuotojai?
Kai kalbama apie klimato kaitą, dažniausiai skaičiuojame, kiek anglies dioksido išmeta valstybės arba įmonės. Tačiau nauji moksliniai tyrimai siūlo pažvelgti į problemą kitu kampu – kas iš tikrųjų valdo įmones, kurios teršia? Galbūt dalis atsakomybės tenka ne tik gamintojams ar vartotojams, bet ir kapitalo savininkams? Būtent tokią diskusiją pradėjo šių metų liepą žurnale Nature Climate…
-
Mokslininkai: natūralūs miškai karščio bangas atlaiko geriau nei įveisti žmogaus
Milijonai naujų medžių, kasmet rengiamos sodinimo akcijos ir ambicingi pažadai atkurti miškus jau tapo kovos su klimato kaita simboliu. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ateityje svarbiausias klausimas gali būti ne kiek medžių pasodinome, o kokius miškus kuriame. Pasirodo, natūralūs miškai ekstremalų karštį atlaiko geriau nei žmogaus įveisti. Klimato kaitai spartėjant, miškai atsiduria dvigubame vaidmenyje.…
-
Sausra po lietaus? Kaip klimato kaita keičia žemės ūkio logiką
Dar visai neseniai atrodė savaime suprantama: jei ilgai nelyja, prasideda sausra. Tačiau mokslininkai sako, kad toks požiūris šiandien jau pernelyg supaprastintas. Klimato kaita keičia pačią sausros prigimtį – vis dažniau ją lemia ne kritulių stygius, o karštis. 2026 metų vasarą didelę Europos dalį alino sausra, nors kai kuriuose regionuose metų pradžia buvo drėgnesnė nei įprastai.…
-
Vandenynai fiksuoja nerimą keliantį signalą: šylantis vanduo keičia jūrų ekosistemas
Mokslininkai perspėja: rekordinė vandenynų šiluma stiprina jūrų karščio bangas ir gali pakeisti gyvybės sąlygas jūrose Didžiausia klimato kaitos „baterija“ – pasaulio vandenynai – toliau kaista. Nors vandenynų šilimas dažnai nepastebimas taip greitai kaip oro temperatūros rekordai, mokslininkai teigia, kad būtent jūros sugeria didžiąją dalį papildomos šilumos, susidarančios dėl žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos. JAV Nacionalinės…
-
Dirbtinis intelektas padeda naujai pažvelgti į klimato krizę
Tyrėjai kuria dirbtinio intelekto sistemas, kurios gali greičiau analizuoti didžiulius Žemės stebėjimų kiekius ir padėti geriau suprasti klimato pokyčius Ar dirbtinis intelektas padės mums geriau suprasti klimato krizę? Mokslininkai vis dažniau pasitelkia mašininį mokymąsi kaip naują įrankį, galintį pakeisti tai, kaip analizuojami didžiuliai klimato duomenų kiekiai. Klimato mokslas remiasi milijonais stebėjimų – nuo palydovų surenkamų…