Kategorija: Klimato kaita
-
Pavojinga iliuzija: technologijos neapsaugos nuo klimato krizės
Pastaraisiais metais klimato politikoje įsigalėjo keistas dvigubas pasakojimas. Vienoje pusėje — ramūs pažadai, kad technologijos netrukus išspręs klimato krizę. CO₂ bus surinktas, užkastas, neutralizuotas, o mes galėsime toliau gyventi taip, kaip gyvenome. Kitoje pusėje — realybė, kuri vis labiau primena įkaitusį katilą: 2024-ieji tampa pirmaisiais metais, kai pasaulinė metinė temperatūra viršija 1,5 °C ribą. Germanwatch,…
-
Kur nuvažiuosime europietiškais „omnibusais“?
Specialiai „Klimato reporteriams“ – Kęstutis Kupšys Šiemet Europos Sąjungoje prasidėjusi vadinamoji „omnibusų“ banga dažnai pateikiama kaip „sveiko proto sugrįžimas“: neva technokratija vėl ima viršų, o verslas pagaliau atgauna įtaką po neva pernelyg griežtų tvarumo bei kitų sričių reguliavimo metų. Šią savaitę paskelbtos POLITICO analizės skyriaus ataskaitos „Burning through the rulebook: Europe’s omnibus fever“ (leisiu sau…
-
Naftos lobistai ir vėl laimi? COP30 Beléme balansuoja ant tuščio pažado ribos
Beléme (Brazilija) vykstančios COP30 derybos tapo rimtu išbandymu pasaulinei klimato politikai. Prieš dvejus metus Dubajuje (JAE) COP28 konferencijoje pirmą kartą visos šalys susitarė „pereiti nuo iškastinio kuro“ (angl. transition away from fossil fuels) energetikos sistemose. Tačiau tuomet nebuvo nustatyta nei terminų, nei konkrečių priemonių. Šiandien klausimas, ar tas pažadas bus pratęstas, tapo pagrindiniu COP30 derybų…
-
Pasaulis telkiasi prieš ekstremalią kaitrą – vėsinimas tampa naująja žmogaus teise
COP30 konferencijos metu Beléme, Brazilijoje, Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP) kartu su COP30 pirmininkavimu pristatė naują ataskaitą „Global Cooling Watch 2025“ ir inicijavo plataus masto kampaniją „Mutirão Against Extreme Heat“. Ši iniciatyva, kurios pavadinimas kilęs iš portugalų kalbos žodžio „mutirão“, reiškiančio kolektyvinį pastangų telkimą, jau subūrė daugiau nei 150 miestų – nuo Rio de Žaneiro…
-
Pasaulio anglies dioksido emisijos pasiekė rekordą: klimato tikslai tolsta
Šių metų lapkritį paskelbtas „Global Carbon Project“ tyrimas atskleidė niūrią tiesą: pasaulinės anglies dioksido emisijos iš iškastinio kuro 2025 m. pasieks rekordinį lygį – 38,1 mlrd. tonų. Tai reiškia, kad pasaulis vis dar tolsta nuo Paryžiaus susitarimo tikslų, kuriais siekiama išvengti katastrofiško klimato atšilimo. Kaip rašo „The Guardian“, nors kai kurios šalys demonstruoja pažangą mažindamos…
-
Mokslininkai: tik atsakingai taikomas DI gali padėti spręsti klimato krizę
Dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau keičia mūsų kasdienybę – nuo verslo sprendimų iki sveikatos apsaugos, nuo švietimo iki transporto. Tačiau nauja ataskaita, pristatyta lapkričio 5 dieną Briuselyje, kviečia pažvelgti į DI kaip į galimą sąjungininką sprendžiant vienus didžiausių mūsų laikų iššūkių – klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą ir kitus planetos ribas liečiančius procesus. Ataskaitą „AI…
-
Klimato krizė paspartėjo: Vokietijos mokslininkai skelbia pavojaus signalą
Vokietijos meteorologų draugija (DMG) ir Vokietijos fizikų draugija (DPG) rugsėjo pabaigoje paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad pasaulinis klimato atšilimas įžengė į spartėjimo fazę. Remiantis naujausiais duomenimis, 2023 ir 2024 metais pasaulinė vidutinė temperatūra pirmą kartą viršijo 1,5 °C ribą, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu. Mokslininkai neatmeta galimybės, kad ši riba jau yra nuolat viršyta. „Globalinis…
-
Po Sevilijos: ką reikia žinoti neprofesionalams apie FfD4
Sevilijoje vykusi JT konferencija atskleidė gilų konfliktą tarp viešojo gėrio siekio ir verslo logikos. Ar klimato finansavimas taps solidarumo priemone, ar vien pelno platforma? Šią vasarą Sevilijoje (Ispanija) įvyko Ketvirtoji Jungtinių Tautų konferencija dėl vystymosi finansavimo (angl. Finance for Development, FfD4). Tai pasaulinis susitikimas, kuriame dalyvavo valstybių atstovai, tarptautinės organizacijos ir verslo sektoriaus dalyviai. Jie…
-
Kiek kainuoja tarša? Elektromobiliai gali sumažinti astmos atvejų skaičių ir išlaidas sveikatai
Vos keli papildomi elektromobiliai mikrorajone gali turėti didelį poveikį gyventojų sveikatai. Naujausi tyrimai rodo, kad perėjimas prie elektrinių transporto priemonių ne tik mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet ir tiesiogiai prisideda prie kvėpavimo takų ligų prevencijos. Remiantis Pietų Kalifornijos universiteto tyrimu, atliktu 2013–2019 m., vos 20 nulinių išmetimų transporto priemonių padidėjimas 1000 gyventojų lemia…
-
Kas yra anglies dioksido biudžetas ir kodėl svarbi 1,5 °C riba?
Kalbant apie klimato kaitą, vis dažniau girdime terminą „anglies dioksido biudžetas“. Nors pavadinimas primena finansinį planavimą, iš tiesų tai – vienas svarbiausių mokslinių rodiklių, padedančių suprasti, kiek dar galime išmesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kad išvengtume katastrofiškų pasekmių. Kas tai yra? Anglies dioksido biudžetas – tai maksimalus CO₂ kiekis, kurį žmonija gali išmesti į atmosferą,…
-
K. Kupšys. Dviejų veidų Europa: klimato lyderystės retorika ir politikos realybė
Liepos 9 dieną įvyko Lietuvoje mažai atgarsio sulaukęs, bet pasauliui itin svarbus Europos Parlamento narių balsavimas dėl vieno europinės miškų politikos klausimo. Balsavimu parlamentarai atmetė Europos Komisijos pasiūlytą valstybių klasifikaciją pagal miškų naikinimo rizikos laipsnį. Ši Europos Sąjungos kovos su miškų naikinimu reglamento (EUDR) priemonė numatė valstybių skirstymą į žemos, vidutinės ir aukštos miškų naikinimo…
-
Žemės perviršio diena: po liepos 24-osios pasaulis ima skolintis iš gamtos
Liepos 24-oji šiemet tapo riba, žyminčia metinį žmonijos ekonominės veiklos santykio su planeta balansą. Būtent šią dieną žmonija išnaudojo visus gamtos išteklius, kuriuos Žemė spėtų natūraliai atkurti per metus. Nuo šios dienos likusi metų dalis — tai gyvenimas „skolon“ iš gamtos, nes jos ekosistemos nebesugeba papildyti naudojamų resursų tokiu tempu, kokiu jie yra vartojami. Žemės…