Kategorija: Klimato kaita
-
Meldinių nendrinukių likimas karo akivaizdoje: tarptautinė ekspedicija Ukrainos pelkėse
Karo fone, kai visuomenės dėmesys dažniausiai krypsta į humanitarinius ar saugumo klausimus, gamtos apsaugos darbai dažnai lieka nuošalyje. Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis būtinybė saugoti biologinę įvairovę niekur nedingsta – ypač kalbant apie tokias pažeidžiamas rūšis kaip meldinė nendrinukė, kurios išlikimas vis dar tiesiogiai priklauso nuo žmonių įsitraukimo ir pagalbos, rašoma Baltijos aplinkos forumo pranešime.…
-
D. Tracevičius. Ar reikia Lietuvoje diskusijos dėl mažųjų branduolinių reaktorių
Lietuvos Respublikos prezidentas skatina diskutuoti apie mažuosius branduolinius reaktorius. Tačiau matant šių technologijų tiekėjų lėtus ir mažai ką žadančius pirmuosius žingsnius kyla klausimas, ar tikrai yra apie ką diskutuoti? Savo metiniame pranešime prezidentas Gitanas Nausėda vėl paragino pradėti argumentuotą diskusiją dėl mažųjų branduolinių reaktorių. Jo nuomone, tokie reaktoriai galėtų užtikrinti didesnį elektros generavimo pastovumą. Tai…
-
Atsakomybė ar patogumas: kodėl vis daugiau pirkėjų atsisako „Amazon“
Vis daugiau vartotojų pasaulyje ir Europoje ima kelti klausimą: ar patogumas apsiperkant internetu pateisina socialines ir aplinkosaugines pasekmes? Interneto milžinė „Amazon“, ilgą laiką laikyta patogumo simboliu, susiduria su vis didesne vartotojų kritika dėl verslo modelio, kuris, kaip teigiama nepriklausomuose tyrimuose, grindžiamas darbuotojų išnaudojimu, mokesčių slėpimu ir abejingumu aplinkai. Remiantis britų platformos „Ethical Consumer“ 2023 m.…
-
Apklausa: gyventojai nesupranta miškų politikos
Didžioji dalis gyventojų mano, kad miškai mažiau naudojami medienos gavybai, nei iš tikrųjų yra. Miškų kirtimus daugelis laiko opia problema ir nori, kad daugiau miškų būtų saugomi. Tokias visuomenės nuostatas atskleidžia gegužės mėnesį Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras Vilmorus atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa „Nuomonė apie miškų kirtimą, ūkinę veiklą, rekreacinių plotų didinimą“. Apklausos…
-
Tvari miestų vertė: kai žaliosios erdvės tampa svarbesnėmis už kvadratinį metrą betono
Planetai vis smarkiau šylant, daugėja gaivališkų gamtos kataklizmų, kuriuos sukelia ekstremalios oro sąlygos – nuo smarkių audrų bei potvynių iki sausrų, miškų gaisrų ir karščio bangų, kurių neigiamas poveikis žmonių gerovei, sveikatai ir net gyvybei jau tapo akivaizdus. Klimato krizei stiprėjant, žalesni miestai tampa toli gražu nebe prabanga, o būtinybe, kadangi žaliosios erdvės miestams…
-
Bendruomeniniai, gydomieji, terapiniai sodai: nauda ne vien žmonėms, bet ir gamtai
Galvojant apie priemones, kurios padėtų sumažinti neigiamą klimato kaitos įtaką, dažnai nesusimąstoma, kad reikšmingi gali būti ne tik grandioziniai projektai, bet ir iš pažiūros nedidelės iniciatyvos. Viena tokių – bendruomenių sodai, prisidedantys prie biologinės įvairovės išsaugojimo, bendruomeniškumo skatinimo ir tampantys žaliosiomis oazėmis miestuose. Pasak Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos viceprezidentės, Profesinių kompetencijų tobulinimo centro ekspertės Miglės…
-
Klimato kaita tuština mūsų kišenes
Klimato krizės poveikis kiekvieno iš mūsų piniginėms – daug didesnis nei manyta iki šiol. Tai atskleidė Australijos Naujojo Pietų Velso universiteto mokslininkų Timothy Neallo, Beno R. Newelo ir Andy Pitmano tyrimas. Šiuo metu taikomi integruotieji vertinimo modeliai remiasi iš esmės klaidinga prielaida, jog šalies ekonomiką veikia tik tos konkrečios šalies orų sąlygos. Į vertinimo modelius…
-
Hondūras priešakinėse linijose: Klimato teisingumas ir ASONOG
Šiame straipsnyje kalbiname organizaciją ASONOG (isp. Asociación de Organismos No Gubernamentales) – nacionalinę Hondūro NVO platformą, kuri dirba klimato teisingumo ir žmogaus teisių srityje. Hondūras – viena iš labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų pasaulio valstybių. Mūsų pašnekovas – Chosė Ramónas, ASONOG direktorius ir aktyvistas. Audros palikimas: Mičas ir krizė „Hondūras dešimtmečius susiduria su sisteminiais iššūkiais, –…
-
Europa – sparčiausiai šylantis žemynas: klimato rekordai ir grėsmės Lietuvai
Balandžio 15 dieną Europos Sąjungos klimato tarnyba „Copernicus“ kartu su Pasaulio meteorologijos organizacija pristatė 2024 metų Europos klimato būklės ataskaitą, kurioje konstatuojama, kad pernai metai Europoje buvo patys šilčiausi per visą temperatūros stebėjimo istoriją. Prie 2024 metų Europos klimato būklės ataskaitos rengimo prisidėjo beveik šimtas mokslininkų, joje atkreipiamas dėmesys į vis akivaizdesnį klimato kaitos poveikį…
-
Invazinės augalų rūšys: skinti negalima platinti
Uosialapiai klevai, lubinai, muilinės gubojos, meškėnai, kanadinės berniklės – tai tik dalis augalų ir gyvūnų, kuriuos dažnai galima pamatyti Lietuvoje ir kurie, nors ir gražūs, yra invaziniai. Į invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą šiuo metu įtrauktos 35 augalų ir gyvūnų rūšys ir šis sąrašas nuolat pildosi. Kova su svetimžemėmis rūšimis yra labai svarbus žingsnis, siekiant stabdyti…
-
COP30 vadovai: mažiau pinigų klimatui – daugiau karų planetoje
JAV prezidento Donaldo Trumpo atsakas į Rusijos karą Ukrainoje ir dėl to vykstantis Europos perginklavimas sukėlė sumaištį ne tik ekonomiškai išsivysčiusiame Vakarų pasaulyje. Daugelis besivystančių šalių nerimauja, kad jų raida dar labiau lėtės, vykstant didžiausių pasaulio ekonomikų ginčams. Viena iš būsimo Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimo dėl klimato kaitos (COP30) vadovių, Brazilijos nacionalinė klimato kaitos…
-
„Greenpeace“ turi sumokėti daugiau nei 660 mln. dolerių už protestą prieš dujų milžinę
Šiaurės Dakotos (JAV) prisiekusieji praėjusią savaitę nusprendė, kad tarptautinė aplinkos apsaugos organizacija „Greenpeace“ yra atsakinga už šimtus milijonų dolerių žalos, padarytos dujotiekio bendrovei dėl beveik prieš dešimtmetį vykusių protestų prieš dujotiekį „Dakota Access Pipeline“. Pasipriešinimai dujotiekio dalies tiesimui Standing Rock rezervate vyko 2016 ir 2017 metais. Protestai sulaukė nacionalinio dėmesio, nes aktyvistai įrengė stovyklą bendrovei…