Kategorija: Klimato kaita
-
Tyrimas: žmogaus veikla keičia pievas – plinta greitai prisitaikantys augalai
Klimato kaita keičia ne tik orą – ji kartu su žmogaus veiklos poveikiu keičia ir tai, kas auga po mūsų kojomis. Naujas tyrimas rodo, kad sutrikdytose pievų ekosistemose sparčiau plinta vienmečiai augalai, o augalų bendrijų struktūra keičiasi. Žurnale Nature Ecology & Evolution paskelbtame tyrime mokslininkai išanalizavo 37 pasaulio pievų vietas ir vertino, kaip žmogaus veiklos…
-
Milijardai žmonių patiria didėjantį karščio pavojų – klimato kaita tampa sveikatos iššūkiu
Naujas tyrimas rodo, kad klimato kaita didina ekstremalaus karščio poveikį milijardams žmonių. Didžiausią riziką patiria vyresnio amžiaus žmonės, mažesnes pajamas gaunantys gyventojai ir tie, kurie turi mažiau galimybių apsisaugoti nuo karščio. Klimato kaita keičia ne tik temperatūros rekordus – ji vis labiau veikia žmonių sveikatą. Naujas mokslinis tyrimas rodo, kad pavojingo karščio poveikis pasaulyje stiprėja,…
-
10 svarbiausių dalykų, kuriuos turite žinoti apie oro taršą
Oro tarša šiandien yra viena didžiausių pasaulinių sveikatos grėsmių. Nuo automobilių išmetamųjų dujų iki pramonės dūmų ir miškų gaisrų – dauguma žmonių kasdien susiduria su teršalais, kurie daro tiesioginį poveikį sveikatai, klimatui ir ekonomikai. Tarša kasmet nusineša milijonus gyvybių, o Jungtinės Tautos šią problemą vadina globalia ekstremalia situacija. Štai dešimt esminių faktų, kurie padeda suprasti…
-
Ekstremalaus karščio kaina
2026 metų gegužę paskelbtoje draudimo grupės Allianz tyrimų analizėje „Too hot to grow: The economic costs of extreme heat“ („Per karšta augti: ekonominė ekstremalaus karščio kaina“) pabrėžiama tai, apie ką klimato mokslininkai kalba jau ne vienerius metus: ekstremalus karštis tampa ne trumpalaikiu gamtos reiškiniu, o struktūrine ekonomine rizika. Tai reiškia, kad karščio bangos nebėra tik pavieniai nepatogumai,…
-
Klimato skeptikai nebediskutuoja apie mokslą – jie kovoja su sprendimais: naujas dezinformacijos etapas
Pastaraisiais metais klimato politika vis dažniau susiduria ne tik su technologiniais ar ekonominiais iššūkiais, bet ir su augančiu pasipriešinimu pačiai idėjai, kad reikia keisti dabartinę energijos, transporto ir pramonės sistemą. Paprasčiau tariant, ginčas vis rečiau vyksta dėl klausimo „ar klimatas keičiasi“, ir vis dažniau – dėl to, kaip greitai, kiek tai kainuos ir kas turėtų…
-
Vandenyno krizė nėra vien gamtosaugos klausimas – tai ekonominis ir socialinis iššūkis
Pasaulio vandenynai, ilgą laiką veikę kaip viena svarbiausių natūralių klimato kaitos amortizavimo sistemų, šiandien patys tampa krizės fronto linija. Birželio mėnesį paskelbtoje Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio vandenynų vertinimo ataskaitoje (angl. Third World Ocean Assessment), parengtoje šimtų mokslininkų iš įvairių pasaulio šalių, pabrėžiama, kad vandenynų būklę lemia ne viena problema, o kelių krizių sankirta – klimato…
-
Bonoje – dėmesys Paryžiaus susitarimo įgyvendinimui: nuo pažadų prie veiksmų
JT klimato tarpinėse derybose Bonoje (Vokietija) daugiausia dėmesio skiriama klausimui, kaip pereiti nuo politinių pažadų prie realių veiksmų įgyvendinant Paryžiaus susitarimą. Jo esmė – siekti, kad pasaulio vidutinės temperatūros augimas būtų apribotas gerokai žemiau 2 °C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, ir stengtis neviršyti 1,5 °C ribos. Tam šalys įsipareigojo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus,…
-
„Super El Niño“ grėsmė: klimato mokslininkai stebi Ramiojo vandenyno signalus
Ramiojo vandenyno atogrąžų dalyje stiprėjant El Niño reiškiniui, klimato mokslininkai įspėja – jei šis ciklas pasiektų didelį intensyvumą, pasaulis gali susidurti su nauja ekstremalių orų banga. JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) vertinimu, yra reikšminga tikimybė, kad 2026–2027 m. žiemą El Niño taps vienu stipriausių nuo stebėjimų pradžios. Kaip rašo The Guardian, vadinamasis „Super…
-
Kas yra ekofeminizmas ir kodėl jis tampa svarbiu mūsų laikų pasakojimu?
Apie klimato krizę dažnai kalbame taip, lyg tai būtų vien technologijų ar ekonomikos klausimas. Tarsi tereikėtų išrasti geresnį variklį ar efektyvesnį filtrą, ir visos problemos išsispręstų. Tačiau vis daugiau tyrėjų ir aktyvisčių sako, kad problema slypi giliau – mūsų kultūroje, požiūriuose ir santykyje su gyvybe. Šis požiūris vadinamas ekofeminizmu. Nors žodis gali skambėti sudėtingai, jo…
-
Karšta savaitė Europoje. Vis dar nuvertinama klimato krizė?
Gegužės mėnesį dalyje Europos fiksuoti neįprastai aukšti oro temperatūros rodikliai dar kartą parodė, kad klimato krizė nebėra tolima perspektyva. Kaip rašo tarptautinė žiniasklaida, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Ispanijoje temperatūra kai kur viršijo sezonines normas, o šį reiškinį ekspertai sieja su vadinamuoju „šilumos kupolu“ (angl. heat dome). Pasak klimatologų, tokie reiškiniai nėra atsitiktiniai. Jie rodo besikeičiančią tendenciją…
-
Pavojinga tendencija: per 25 metus Lietuva neteko daugiau nei pusės įprastų kaimo paukščių
Lietuvos ornitologų draugija pristato naujausius agrarinio kraštovaizdžio paukščių stebėsenos duomenis. 2025 m. atlikta analizė atskleidė, kad nuo 2000-ųjų Lietuvoje įprastų kaimo paukščių populiacijos sumažėjo daugiau nei perpus. Toks ryškus ir ilgalaikis nuosmukis kelia didelį susirūpinimą, nes paukščių gausos indeksas laikomas visos biologinės įvairovės būklės rodikliu. Po 2014 m. dar spartesnis paukščių nykimas 2000–2025 m. Agrarinio…
-
Populiarėja klimato bylos
Pastaraisiais mėnesiais klimato bylos vis dažniau atsiduria tarptautinės darbotvarkės centre. Kaip pažymi „Reuters“, „The Guardian“ ir „Politico“, vis daugiau teisinių iniciatyvų siekia ne tik atkreipti dėmesį į klimato krizę, bet ir įpareigoti valstybes bei įmones imtis konkrečių veiksmų. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Nyderlanduose prieš bendrovę „Shell“ iškelta byla. 2021 m. Hagos teismas įpareigojo įmonę iki…