Kategorija: Mokslas
-
Klimato mokslininkai praranda kantrybę: viršyta 1,5 °C riba keičia jų toną
Pastaraisiais mėnesiais klimato mokslininkų tonas tarptautinėje žiniasklaidoje pastebimai pasikeitė. Jei anksčiau jie vengdavo kategoriškų formuluočių, šiandien vis dažniau girdėti atviresni, aštresni komentarai. Priežastis paprasta: pasaulis jau ilgą laiką viršija 1,5 °C atšilimo ribą, kuri daugelį metų buvo laikoma kritine. Kaip rašo tarptautinis klimato naujienų portalas „Planet News“, pasaulinė temperatūra 21 mėnesį iš eilės buvo aukštesnė…
-
Orų šuoliai Europoje: ekstremalūs reiškiniai pakeitė žemyno ritmą
Pastarosiomis savaitėmis Europa tapo vieta, kur klimato pokyčiai pasirodė visu savo chaotišku spektru. Kaip rašo Lenkijos orų analizės portalas „Pogodnik“, po kelių savaičių neįprastos šilumos žemyną staiga užklupo Arkties oro masės, o temperatūrų kritimas kai kuriose šalyse per kelias dienas pasiekė 7–11 °C žemiau normos. Šis lūžis nubraukė pavasario pradžią: sodininkai ir ūkininkai stebėjo, kaip…
-
Vokietijos mokslininkai: miškai gali keisti miesto klimatą
Kai ekstremalūs orai Europoje vis dažniau persidengia, o miestai susiduria su karščio bangomis, sausromis ir oro tarša, mokslininkai vis aiškiau kalba apie gamtinius sprendimus kaip būtinas klimato apsaugos priemones. Vienas naujausių pavyzdžių – Vokietijoje prieš metus atliktas tyrimas, kuris atskleidė, kad strategiškai suplanuoti miesto miškai gali tapti realia CO₂ (anglies dvideginio) sugėrimo ir mikroklimato stabilizavimo…
-
Mokslininkai pastebi: klimato lyderystė stiprėja bendruomenėse
Pastarojo meto įvykiai rodo, kad klimato kaitos valdymas vis labiau tolsta nuo įprasto modelio, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko nacionalinės vyriausybės ir tarptautinės organizacijos. Dešimtmečiais politinės institucijos į klimato krizę reagavo per lėtai, sprendimai buvo fragmentuoti, priklausomi nuo geopolitinių ciklų ir vidinių konfliktų. Tvarūs sprendimai buvo diegiami nenoriai, o taršios veiklos – toliau subsidijuojamos. Tuo metu…
-
JAV pasitraukimas iš IPCC susilaukė pačių amerikiečių akademinės bendruomenės atsako
2025 m. JAV administracijos sprendimas pasitraukti iš Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. IPCC) yra reikšmingas politinis žingsnis, kurio pasekmės jaučiamos ne tik tarptautinėje klimato politikoje, bet ir globalioje mokslo bendruomenėje. Nors toks sprendimas nebuvo visiškai netikėtas, jis kelia rimtų klausimų dėl mokslo ir politikos santykio, JAV vaidmens pasaulinėje klimato darbotvarkėje bei dėl to, kaip tarptautinė…
-
Mokslininkai: tik atsakingai taikomas DI gali padėti spręsti klimato krizę
Dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau keičia mūsų kasdienybę – nuo verslo sprendimų iki sveikatos apsaugos, nuo švietimo iki transporto. Tačiau nauja ataskaita, pristatyta lapkričio 5 dieną Briuselyje, kviečia pažvelgti į DI kaip į galimą sąjungininką sprendžiant vienus didžiausių mūsų laikų iššūkių – klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą ir kitus planetos ribas liečiančius procesus. Ataskaitą „AI…
-
60 proc. pasaulio sausumos – už saugios biosferos ribų, rodo naujas tyrimas
Naujas tyrimas, paskelbtas prestižiniame žurnale „One Earth“, atskleidžia, kad 60 proc. pasaulio sausumos plotų jau yra už vietiniu mastu apibrėžtos saugios biosferos ribos, o 38 proc. – aukštos rizikos zonoje. Tyrimą atliko Potsdamo klimato poveikio tyrimų institutas (PIK) kartu su Vienos BOKU universitetu. Mokslininkai analizavo biosferos funkcinį vientisumą – augalijos gebėjimą palaikyti Žemės sistemos stabilumą…
-
Tvarios mitybos politika: subsidijos, mokesčiai nesveikam maistui ir reklamos ribojimai
Spalio pradžioje tarptautinė mokslininkų grupė paskelbė naują EAT-Lancet komisijos ataskaitą, kurioje teigiama, kad pasaulinė maisto sistema turi būti iš esmės pertvarkyta, siekiant sumažinti spaudimą planetos riboms ir išvengti milijonų mirčių. Ataskaita „EAT-Lancet 2025“ rodo, jog penkios iš septynių jau peržengtų planetos ribų (angl. planetary boundaries) yra tiesiogiai susijusios su maisto gamyba ir vartojimu. Komisiją sudarė…
-
Pasaulis pasiekė pirmąjį klimato lūžio tašką: nyksta šiltųjų vandenų koralų rifai
Spalio mėn. šviežiai paskelbtas „Global Tipping Points Report 2025“ („Pasaulinis lūžio taškų pranešimas 2025“) žymi istorinį momentą – pasaulis oficialiai pasiekė pirmąjį klimato lūžio tašką (angl. tipping point). Mokslininkai patvirtina, kad prasidėjo masinis šiltųjų vandenų koralų rifų nykimas, o tai kelia grėsmę ne tik jūrų ekosistemoms, bet ir milijardui žmonių, kurių gyvenimas priklauso nuo šių…
-
Tyrimas: „beverčiai anglies kreditai“ trukdo kovai su klimato krize
Oksfordo ir Pensilvanijos universitetų mokslininkai spalio pradžioje paskelbė iki šiol išsamiausią tyrimą apie anglies kompensavimo mechanizmo efektyvumą. Jo autoriai – dr. Stephen Lezak, dr. Joseph Romm ir dr. Amna Alshamsi – išanalizavo 25 metų duomenis ir padarė griežtą išvadą: anglies kompensavimo sistema neveikia ir yra persmelkta gilių problemų. Tyrimas publikuotas prestižiniame žurnale „Annual Reviews“ ir…
-
Septynios iš devynių planetos ribų jau peržengtos: mokslininkai įspėja apie pavojingą lūžio tašką
Naujausias mokslininkų vertinimas „Planetary Health Check 2025“ („Planetos sveikatos patikra 2025“) atskleidžia nerimą keliančią tendenciją – septynios iš devynių planetos ribų (angl. planetary boundaries) jau peržengtos. Pirmą kartą į peržengtų ribų sąrašą įtrauktas ir vandenynų rūgštėjimas (angl. ocean acidification), kuris iki šiol buvo laikomas saugioje zonoje. Tai reiškia, kad kelios gyvybę palaikančios Žemės sistemos artėja…
-
„Melagienos“ apie klimato kaitą – iš vis aukštesnių tribūnų
Donaldui Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus, JAV energetikos politika buvo sutelkta į maksimalų naftos ir dujų gavybos didinimą ir žaliosios energetikos bei švariųjų technologijų žlugdymą, o įtakingas portalas „Politico“ jo pergalę jau iškart po rinkimų pavadino ekologine katastrofa. Dar 2020 metais D. Trumpo iniciatyva JAV išstojo iš Paryžiaus klimato susitarimo, kuris yra reikšminga Jungtinių Tautų…