Kategorija: Mokslas
-
Tyrimas: Žemei šylant, gyvensime daug skurdžiau
Klimato krizės poveikis kiekvieno iš mūsų piniginėms – daug didesnis nei manyta iki šiol. Naujausias tyrimas parodė, kad prognozuojamas globalus ekonominis sausrų, potvynių ir kitų klimato kataklizmų efektas iš tiesų yra gerokai didesnis nei manyta iki šiol. Kitaip tariant, klimato pokyčiai visus mus daro skurdesniais. Moksliniame žurnale „Environmental Research Letters“ neseniai publikuotas Australijos Naujojo Pietų…
-
2024-ieji – karščiausia metai, bet anglį ir dujas „pleškiname“ toliau. Kodėl?
Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad anglies paklausa 2024 metais pasieks visų laikų rekordą. Nepaisant pasaulio mokslininkų, klimato ir energetikos ekspertų raginimų pagaliau atsisakyti šios klimato krizę gilinančios ir ypatingai taršios iškastinio kuro rūšies, pasaulinė anglies paklausa rekordines aukštumas pasieks jau trečius metus iš eilės. Prognozuojama, jog anglies gavyba globaliu mastu didės maždaug iki šio dešimtmečio…
-
Naujausia Europos darnaus vystymosi ataskaita šokiruoja: atsiskleidė tikrasis žaliojo kurso veidas
Šių metų sausio pabaigoje Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi sprendimų tinklo (angl. Sustainable Development Solutions Network) pristatyta Europos darnaus vystymosi ataskaita atskleidė sukrečiančius duomenis. Nepaisant iš pažiūros ambicingos Europos Sąjungos tvarumo politikos, šioje srityje jai iš tiesų sekasi nekaip – įgyvendindama darnaus vystymosi tikslus ES nedaro pažangos arba apskritai atsilieka, o europinių tvarumo politikos priemonių praktinis…
-
Gyvenimas „ant ribos“: kaip klimato „lūžio taškai“ pakeis geopolitiką
Pasaulis artėja prie pavojingų klimato lūžio taškų, ir nė viena šalis nėra pasirengusi dėl to kilsiančiai geopolitinei sumaiščiai, teigiama dar 2022 m. E3G ir „Mistra Geopolitics“ paskelbtame tyrime. Tarptautinio klimato kaitos analitinio centro E3G tyrėjai nagrinėjo, kaip klimato rizika ir priemonės, kuriomis siekiama išvengti lūžio taškų peržengimo, gali paveikti tarptautinę geopolitiką. Pagrindinio ataskaitos autoriaus Tayloro…
-
Metano išmetimų kreivėms kylant aukštyn politikai toliau priiminėja deklaracijas
—
Pasaulio lyderiai tarptautinėje klimato kaitos konferencijoje COP29 aptarė su žemės ūkiu, maistu ir vandenimi susijusius klausimus. Šioms temoms buvo skirta visa diena. Jos metu daugiausiai dėmesio buvo skirta maisto švaistymo ir metano dujų mažinimo temoms, rašoma „Baltijos aplinkos forumo“ pranešime spaudai. Kaip ir pernai, pagrindiniu diskusijų apie žemės ūkį ir maisto grandines epicentru tapo metano…
-
Tyrimai pasaulio ateičiai negailestingi: pjauname šaką ant kurios sėdime
—
Baku (Azerbaidžanas) vykstančioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP29) pristatytas naujausias „Global Carbon Project“ mokslininkų paskelbtas tyrimas rodo, jog, nepaisant globalių pastangų stabdyti klimato krizę, iškastinio kuro anglies dioksido emisijos pasauliniu mastu šiemet pasiekė rekordinį lygį. Daugiau nei 120 mokslininkų komandos rengiamoje Globalaus anglies dioksido biudžeto ataskaitoje kasmet pateikiama atnaujinta, patvirtintomis metodologijomis grįsta informacija. Šiemet…
-
COP16: kas bendro tarp Kolumbijos džiunglių ir Lietuvos miškų?
Kolumbijoje (Pietų Amerika) šiuo metu vyksta 16-oji Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konferencija (COP16). Šis tarptautinis renginys sutraukia tūkstančius ekologų, politikų, mokslininkų ir aktyvistų iš viso pasaulio. Čia diskutuojama apie vieną iš svarbiausių šių dienų planetos iššūkių – biologinės įvairovės nykimą. Kitaip tariant, sprendžiama, ką daryti, kad būtų išsaugoti mūsų planetos augalai ir gyvūnai. Kodėl kitame…
-
VU mokslininkas: „Mūsų planeta kaip diabetu sergantis žmogus – gyventi gali, bet be vaistų jau nebe“
„Judame link to, kad mūsų žemėje darosi vis mažiau patogu gyventi“, – tvirtina VU mokslininkas Justas Kažys. Naujausioje pasaulio gyvybės palaikymo sistemų būklės ataskaitoje skelbiama, kad peržengėme jau septintąją iš devynių planetos ribų. Nerimą ypač kelia neseniai peržengta vandenynų rūgštingumo riba, kurios poveikį netrukus pajusime visi – ilgainiui mažės pagaunamos žuvies kiekiais ir dar labiau…
-
Gamtos kreditų sistema: žaliasis smegenų plovimas ar realus rūpestis bioįvairove?
Daugiau nei 80 proc. gamtos buveinių Europos Sąjungoje yra prastos būklės, dėl urbanizacijos, netvaraus ūkininkavimo, miškininkystės bei taršos toliau mažėja augalų ir gyvūnų rūšių skaičius, prastėja dirvožemio būklė, kyla pavojai maisto saugai. Organizacijos „World Wildlife Fund“ atliktas tyrimas atskleidė, kad gamtai žalingoms veikloms žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose kasmet išleidžiama iki 48 mlrd. eurų…
-
Europos politikai nuolaidžiauja lobistams, patogiai „pamiršdami“ klimato krizę
Visiškai neseniai „The Guardian“ atliko Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitas rengusių mokslininkų apklausą. Rezultatas politikams turėtų atverti akis – net 80 proc. mokslininkų įsitikinę, kad pasaulio temperatūra, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, padidės mažiausiai 2,5 °C.