Kategorija: Energetika
-
Bonoje – dėmesys Paryžiaus susitarimo įgyvendinimui: nuo pažadų prie veiksmų
JT klimato tarpinėse derybose Bonoje (Vokietija) daugiausia dėmesio skiriama klausimui, kaip pereiti nuo politinių pažadų prie realių veiksmų įgyvendinant Paryžiaus susitarimą. Jo esmė – siekti, kad pasaulio vidutinės temperatūros augimas būtų apribotas gerokai žemiau 2 °C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, ir stengtis neviršyti 1,5 °C ribos. Tam šalys įsipareigojo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus,…
-
Dešimt metų brandinta idėja: renovacijos finansavimas per kapitalo rinkas pelnė apdovanojimą
Nacionalinis plėtros bankas ILTE pranešė, kad jo įgyvendintas daugiabučių renovacijos paskolų portfelio 112 mln. eurų vertės „žaliasis“ sekiuritizacijos sandoris „Vytis Reno Loans“ Londone vykusiuose „IFLR Europe Awards 2026“ apdovanojimuose buvo pripažintas vienu reikšmingiausių metų poveikio finansų rinkoms projektų. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip dar viena finansų rinkų naujiena, tačiau jos reikšmė klimato politikai…
-
Kai uždaroma kasykla: kas iš tiesų yra teisinga pertvarka?
Bonoje vykstančiose JT klimato derybose tarp techninių diskusijų apie emisijų mažinimą ir klimato finansus šiemet ryški vieta tenka dar vienai temai – teisingai pertvarkai (Just Transition). Ši sąvoka klimato politikoje vartojama jau ne vienerius metus, tačiau praktikoje vis dar kyla klausimų, ką ji iš tiesų reiškia. Paprasčiausiai tariant, teisinga pertvarka reiškia siekį pereiti prie mažiau…
-
Keičiasi klimato politika: siekiama atsisveikinti su iškastiniu kuru
Pastarosiomis savaitėmis tarptautinėje arenoje įvyko reikšmingas poslinkis: Jungtinėse Tautose vis daugiau valstybių atvirai remia idėją apie „teisingą ir tvarkingą“ pasitraukimą iš iškastinio kuro (angl. phase-out of fossil fuels). Kaip skelbiama Jungtinių Tautų diskusijose ir su klimato politika susijusiuose pranešimuose, ši formuluotė tampa vis dažnesne derybų dalimi, nors dar prieš kelerius metus ji buvo laikoma politiškai sunkiai…
-
Rizikos kapitalas: ar išnaudosime naujas galimybės Baltijos žaliųjų technologijų proveržiui?
Šių metų vasarį Europos investicinis fondas (EIF) kartu su Lietuvos nacionaliniu plėtros banku ILTE, Latvijos Altum ir Estijos nacionaliniu fondu SmartCap įsteigė Baltijos inovacijų fondą III (BIF III), kurio dydis – solidūs 225 milijonai eurų. EIF jau pradėjo šio fondo valdytojų atranką. Vilniuje balandį vykusi diskusija su rinkos dalyviais atskleidė, kad šis etapas yra ne…
-
Trečdalis pasaulio nueina nuo iškastinio kuro
Balandžio 24-29 dienomis Santa Martoje, Kolumbijoje įvyko pirmoji laipsniškam (angl. transitioning away) iškastinio kuro atsisakymui skirta tarptautinė konferencija – beveik šešiasdešimt valstybių, sudarančių apie trečdalį pasaulio BVP ir trečdalį energijos paklausos, diskutavo apie konceptualius ir praktinius anglies, naftos ir gamtinių dujų atsisakymo klausimus. Konferencijos aktualumą dar labiau sustiprina pastarojo meto geopolitinės aplinkybės: globalūs energetiniai iššūkiai,…
-
Pasaulio miestai vienas po kito atsisako iškastinio kuro reklamų. O ką darys Vilnius?
Per pastaruosius dvejus metus klimato politika įgavo naują kryptį: miestai ir regionai visame pasaulyje pradėjo riboti ar visiškai drausti reklamą, kuri normalizuoja iškastinio kuro vartojimą. Tai nėra tik simboliniai gestai ar politinės deklaracijos. Šiuo būdu reklamos ribojimas tampa nauju, sparčiai plintančiu klimato politikos instrumentu, kurio tikslas – mažinti paklausą, stabdyti klaidinančius naratyvus ir apsaugoti viešąją…
-
Ar pasaulis dar gali išvengti klimato krizės lūžio taško?
Ar jau peržengėme 1,5 °C ribą ir ką tai reiškia ambicijoms, kurios dar visai neseniai atrodė realistiškos? „Žinių radijo” laidoje „O koks tavo CO2 pėdsakas?” kartu su vedėja Rima Aukštuolyte kalbėjosi „Klimato reporterių“ redaktorė Rūta Trainytė. Kas yra klimato politika, kodėl Lietuvoje ji tokia nepopuliari? Kodėl politikai vengia kalbėti apie klimato krizę? Ar tikrai šalta žiema…
-
Paryžius teisia „TotalEnergies“: byla gali tapti lūžio tašku įgyvendinant 1,5 °C tikslą
Paryžiaus teismas nagrinėja pirmąją tokio masto klimato bylą Prancūzijoje, kurioje siekiama teisiškai įpareigoti „TotalEnergies“ mažinti naftos ir dujų gavybą taip, kad ji atitiktų Paryžiaus susitarimo 1,5 °C tikslą, rašo „Inside Climate News“. Bylą iškėlė Prancūzijos NVO ir Paryžiaus miestas, teigdami, kad bendrovė plečia iškastinio kuro projektus, nors dešimtmečius žinojo apie jų poveikį klimatui. Tai pirmas…
-
K. Kupšys. Ar iškastinio kuro era baigiasi? Niujorkas ir Amsterdamas siunčia naujus signalus
Sausio pabaigoje Niujorke prasidėjusiose Jungtinių Tautų (JT) derybose dėl Tarptautinės mokesčių bendradarbiavimo konvencijos vis garsiau skamba siūlymas įvesti globalų mokestį iškastinio kuro pramonei – vadinamąjį „Climate Damages Tax“. Šis mokestis būtų taikomas už kiekvieną išgautą naftos, dujų ar anglies toną, o surinktos lėšos būtų nukreipiamos klimato padarinių kompensavimui ir prisitaikymui. Tai pirmas kartas, kai tarptautinės…
-
Davose – netikėtas klimato posūkis: verslas ir NVO kalba apie adaptaciją kaip investiciją
2026 m. sausio 20–24 dienomis vykusiame Pasaulio ekonomikos forumo susitikime Davose, kuris įprastai dominuoja geopolitinėmis įtampomis ir ekonominėmis prognozėmis, šiemet išryškėjo netikėtas klimato politikos posūkis. Čia susirinkę verslo lyderiai, investuotojai ir pasaulinės nevyriausybinės organizacijos vis garsiau kalbėjo apie klimato adaptaciją ne kaip apie išlaidų eilutę, o kaip apie investiciją, galinčią apsaugoti tiek bendruomenes, tiek verslo…
-
Naftos lobistai ir vėl laimi? COP30 Beléme balansuoja ant tuščio pažado ribos
Beléme (Brazilija) vykstančios COP30 derybos tapo rimtu išbandymu pasaulinei klimato politikai. Prieš dvejus metus Dubajuje (JAE) COP28 konferencijoje pirmą kartą visos šalys susitarė „pereiti nuo iškastinio kuro“ (angl. transition away from fossil fuels) energetikos sistemose. Tačiau tuomet nebuvo nustatyta nei terminų, nei konkrečių priemonių. Šiandien klausimas, ar tas pažadas bus pratęstas, tapo pagrindiniu COP30 derybų…