Kategorija: Energetika
-
ETS2: kas mokės už CO₂ ir ką už tai gaus?
2028 m. Europos Sąjungoje pradės veikti nauja anglies dioksido apmokestinimo sistema ETS2, apimsianti pastatų šildymui, kelių transportui ir daliai kitų sektorių naudojamą kurą. Sistema turėtų paskatinti mažinti iškastinio kuro vartojimą, tačiau kartu gali padidinti namų ūkių ir transporto išlaidas. Todėl šalia ETS2 kuriama ir kita sistema – Socialinis klimato fondas. Jo lėšomis valstybės turės padėti…
-
Elektros tinklo kamščiai: kaip išmani energijos sistema padeda taupyti
Elektros tinklo problema šiandien vis dažniau primena kelių eismo spūstį. Elektros gali būti pakankamai, tačiau tinklas ne visada pajėgia perduoti ar priimti jos tiek, kiek konkrečioje vietoje reikia tuo pačiu metu. Sparčiai augant saulės ir vėjo energetikai, elektrifikuojant šildymą ir transportą, tinklo pralaidumas tampa vienu iš energetikos pertvarkos ribojimų. Ši tema buvo viena iš spalio…
-
Kaip saulės elektrinės balkonuose prisideda prie ES klimato tikslų
Susanne Reiff, GIZ/EUKI 39 metų Miglė Maniušytė gyvena dideliame daugiabutyje Lietuvos sostinėje Vilniuje. Iš pirmo žvilgsnio visi butai čia atrodo panašiai – keliuose aukštuose viena šalia kitos driekiasi vienodos balkonų eilės. Tačiau vienas balkonas išsiskiria. Prie jo turėklų pritvirtintos dvi elegantiškos, 1 × 2 metrų dydžio juodos saulės elektrinės plokštės. Jos traukia ir kaimynų, ir…
-
„Nesugaunamas“ metanas – žaliosios energijos silpnoji vieta
Kalbėdami apie klimato kaitą dažniausiai minime anglies dioksidą (CO₂). Tačiau yra kita, daug rečiau pastebima problema – metanas. Šios dujos atmosferoje išsilaiko gerokai trumpiau nei anglies dioksidas, tačiau per pirmuosius dešimtmečius jų poveikis klimato šilimui yra daug stipresnis. Todėl metano emisijų mažinimas gali būti vienas greičiausių būdų pristabdyti klimato kaitą. Būtent dėl to mokslininkai vis…
-
Ar žalioji energetika gali pakenkti gamtai? Naujas tyrimas pateikia netikėtą atsakymą
Saulės elektrinės, vėjo jėgainės ir elektromobiliai šiandien laikomi vienais svarbiausių ginklų kovoje su klimato kaita. Tačiau jų gamybai reikia vis daugiau ličio, kobalto, nikelio, vario ir kitų kritinių mineralų. Naujas Japonijos mokslininkų tyrimas primena, kad siekiant išgelbėti klimatą svarbu neprarasti kito ne mažiau svarbaus tikslo – biologinės įvairovės apsaugos. Tarptautinė mokslininkų grupė, vadovaujama Tohoku universiteto…
-
Bonoje – dėmesys Paryžiaus susitarimo įgyvendinimui: nuo pažadų prie veiksmų
JT klimato tarpinėse derybose Bonoje (Vokietija) daugiausia dėmesio skiriama klausimui, kaip pereiti nuo politinių pažadų prie realių veiksmų įgyvendinant Paryžiaus susitarimą. Jo esmė – siekti, kad pasaulio vidutinės temperatūros augimas būtų apribotas gerokai žemiau 2 °C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, ir stengtis neviršyti 1,5 °C ribos. Tam šalys įsipareigojo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus,…
-
Dešimt metų brandinta idėja: renovacijos finansavimas per kapitalo rinkas pelnė apdovanojimą
Nacionalinis plėtros bankas ILTE pranešė, kad jo įgyvendintas daugiabučių renovacijos paskolų portfelio 112 mln. eurų vertės „žaliasis“ sekiuritizacijos sandoris „Vytis Reno Loans“ Londone vykusiuose „IFLR Europe Awards 2026“ apdovanojimuose buvo pripažintas vienu reikšmingiausių metų poveikio finansų rinkoms projektų. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip dar viena finansų rinkų naujiena, tačiau jos reikšmė klimato politikai…
-
Kai uždaroma kasykla: kas iš tiesų yra teisinga pertvarka?
Bonoje vykstančiose JT klimato derybose tarp techninių diskusijų apie emisijų mažinimą ir klimato finansus šiemet ryški vieta tenka dar vienai temai – teisingai pertvarkai (Just Transition). Ši sąvoka klimato politikoje vartojama jau ne vienerius metus, tačiau praktikoje vis dar kyla klausimų, ką ji iš tiesų reiškia. Paprasčiausiai tariant, teisinga pertvarka reiškia siekį pereiti prie mažiau…
-
Keičiasi klimato politika: siekiama atsisveikinti su iškastiniu kuru
Pastarosiomis savaitėmis tarptautinėje arenoje įvyko reikšmingas poslinkis: Jungtinėse Tautose vis daugiau valstybių atvirai remia idėją apie „teisingą ir tvarkingą“ pasitraukimą iš iškastinio kuro (angl. phase-out of fossil fuels). Kaip skelbiama Jungtinių Tautų diskusijose ir su klimato politika susijusiuose pranešimuose, ši formuluotė tampa vis dažnesne derybų dalimi, nors dar prieš kelerius metus ji buvo laikoma politiškai sunkiai…
-
Rizikos kapitalas: ar išnaudosime naujas galimybės Baltijos žaliųjų technologijų proveržiui?
Šių metų vasarį Europos investicinis fondas (EIF) kartu su Lietuvos nacionaliniu plėtros banku ILTE, Latvijos Altum ir Estijos nacionaliniu fondu SmartCap įsteigė Baltijos inovacijų fondą III (BIF III), kurio dydis – solidūs 225 milijonai eurų. EIF jau pradėjo šio fondo valdytojų atranką. Vilniuje balandį vykusi diskusija su rinkos dalyviais atskleidė, kad šis etapas yra ne…
-
Trečdalis pasaulio nueina nuo iškastinio kuro
Balandžio 24-29 dienomis Santa Martoje, Kolumbijoje įvyko pirmoji laipsniškam (angl. transitioning away) iškastinio kuro atsisakymui skirta tarptautinė konferencija – beveik šešiasdešimt valstybių, sudarančių apie trečdalį pasaulio BVP ir trečdalį energijos paklausos, diskutavo apie konceptualius ir praktinius anglies, naftos ir gamtinių dujų atsisakymo klausimus. Konferencijos aktualumą dar labiau sustiprina pastarojo meto geopolitinės aplinkybės: globalūs energetiniai iššūkiai,…
-
Pasaulio miestai vienas po kito atsisako iškastinio kuro reklamų. O ką darys Vilnius?
Per pastaruosius dvejus metus klimato politika įgavo naują kryptį: miestai ir regionai visame pasaulyje pradėjo riboti ar visiškai drausti reklamą, kuri normalizuoja iškastinio kuro vartojimą. Tai nėra tik simboliniai gestai ar politinės deklaracijos. Šiuo būdu reklamos ribojimas tampa nauju, sparčiai plintančiu klimato politikos instrumentu, kurio tikslas – mažinti paklausą, stabdyti klaidinančius naratyvus ir apsaugoti viešąją…