Kalbėdami apie klimato kaitą dažniausiai minime anglies dioksidą (CO₂). Tačiau yra kita, daug rečiau pastebima problema – metanas. Šios dujos atmosferoje išsilaiko gerokai trumpiau nei anglies dioksidas, tačiau per pirmuosius dešimtmečius jų poveikis klimato šilimui yra daug stipresnis. Todėl metano emisijų mažinimas gali būti vienas greičiausių būdų pristabdyti klimato kaitą.
Būtent dėl to mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria ne tik tam, kiek metano išmetama, bet ir tam, kur jis pradingsta.
Vienas naujausių tyrimų, paskelbtas žurnale Nature Sustainability, atkreipia dėmesį į biodujų jėgaines. Jos dažnai laikomos svarbia žaliosios energetikos dalimi, tačiau tyrimas rodo, kad jų klimato nauda labai priklauso nuo to, kiek metano iš tiesų lieka įrenginyje.
Biodujų nauda priklauso nuo to, kas vyksta įrenginio viduje
Biodujos gaminamos skaidant organines medžiagas be deguonies. Tam gali būti naudojamas mėšlas, maisto atliekos, nuotekų dumblas ar augalinės kilmės atliekos. Susidariusios biodujos gali būti naudojamos elektrai ir šilumai gaminti arba išvalomos iki biometano ir tiekiamos į dujų tinklą.
Tai turi akivaizdžių privalumų: iš atliekų gaunama energija, mažinamas iškastinio kuro naudojimas, o dalis organinių medžiagų nepatenka į sąvartynus.
Tačiau biodujose esantis metanas kartu yra ir jų silpnoji vieta. Jei dalis jo ištrūksta į atmosferą, laukta klimato nauda mažėja.
Tarptautinė mokslininkų grupė, kurios tyrimas paskelbtas Nature Sustainability, išanalizavo dešimčių biodujų įrenginių duomenis ir ankstesnius metano matavimus. Paaiškėjo, kad skirtinguose įrenginiuose nuotėkiai labai skiriasi – kai kur jie nesiekė vieno procento, kitur viršijo 60 procentų pagaminto metano.
Toks skirtumas gali iš esmės pakeisti visą biodujų poveikio klimatui vertinimą.
Kodėl keli procentai metano gali būti svarbūs?
Metanas (CH₄) atmosferoje išsilaiko gerokai trumpiau nei anglies dioksidas, tačiau tuo metu daug stipriau sulaiko šilumą.
Būtent dėl trumpos metano gyvavimo trukmės jo mažinimas gali duoti gana greitą rezultatą. Sumažinus metano išmetimus, atmosferoje esančio metano kiekis gali mažėti per santykinai trumpą laiką, todėl mažėja ir jo indėlis į klimato šilimą.
Tai svarbu artimiausiam dešimtmečiui, kai pasaulis siekia kuo greičiau pristabdyti temperatūros kilimą.
Todėl metano mažinimas vis dažniau įvardijamas kaip viena iš sričių, kurioje galima pasiekti reikšmingą klimato naudą jau dabar – nelaukiant, kol bus sukurtos ar plačiai pritaikytos naujos energetikos technologijos.
Biodujų nauda priklauso nuo nuotėkio
Svarbiausia tyrimo žinia nėra raginimas atsisakyti biodujų.
Priešingai – jos gali būti svarbi atsinaujinančios energetikos ir žiedinės ekonomikos (angl. circular economy) dalis. Tačiau jų klimato naudą būtina vertinti pagal tai, kas vyksta visoje sistemoje, o ne tik pagal pagamintos energijos kiekį.
Jeigu dalis metano ištrūksta gamybos, laikymo ar kitais proceso etapais, bendras poveikis klimatui gali būti gerokai prastesnis, nei atrodo vien pažvelgus į pagamintos „žaliosios“ energijos kiekį.
Todėl mokslininkai ragina metano emisijas matuoti realiuose įrenginiuose, o ne remtis vien teoriniais skaičiavimais. Aptikus nuotėkį, svarbu kuo greičiau nustatyti jo šaltinį ir jį pašalinti.
Metano nuotėkis – ir Europos rūpestis
Europos Sąjunga pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiria metano emisijų mažinimui. Priimti nauji reikalavimai iškastinio kuro sektoriui, o kartu daugėja poreikio tiksliau matuoti ir kitų su energetika bei žemės ūkiu susijusių metano emisijų.
Tai ypač aktualu plėtojant biodujų ir biometano gamybą. Jei ši energetikos rūšis bus plečiama kaip vienas iš būdų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, kartu reikės užtikrinti, kad metanas nebūtų prarandamas pakeliui.
Tyrimas primena paprastą dalyką: neužtenka technologiją pavadinti žaliąja. Reikia patikrinti, kaip ji veikia realybėje.
Mažinti metaną galima jau šiandien
Klimato politikoje dažnai laukiame didelių proveržių – naujų baterijų, vandenilio technologijų, anglies dioksido surinkimo ar kitų sprendimų.
Tačiau metano atveju dalis sprendimo yra gerokai paprastesnė: žinoti, kur dujos ištrūksta, ir neleisti joms ištrūkti.
Tam reikia reguliariai matuoti emisijas, naudoti nuotėkių aptikimo technologijas ir tinkamai prižiūrėti įrenginius.
Metanas plika akimi nematomas. Tačiau klimato požiūriu jo poveikis labai realus. Todėl vertinant biodujų ar kitas technologijas svarbu klausti ne tik, kiek energijos jos pagamina, bet ir kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų iš tikrųjų išvengiama.
Klimato reporterių inf. Asociatyvi Unsplash nuotrauka.