-
Tyrimai: nuo klimato krizės iš tikrųjų pavargo ne rinkėjai, o politinė sistema
„Eurobarometro“, „European Social Survey“ ir kiti tyrimai rodo, kad europiečiai klimato kaitą, socialinį teisingumą ir skurdą vis dar laiko vienomis svarbiausių ilgalaikių grėsmių, o vyriausybių veiksmus vertina kaip nepakankamus. Deja, pastaraisiais metais politinėje erdvėje klimato krizę persvėrė ekonominio augimo naratyvas. „Augimas“, „konkurencingumas“, „investicijų pritraukimas“ – šie žodžiai dominuoja partijų programose ir viešuose politikų pasisakymuose. Tokią…
-
Kol turtingieji teršia planetą, trečdalis pasaulio gyventojų patiria nepriteklių: išeitį siūlo vadinamoji spurgos ekonomika
Nyderlandų Amsterdamo bei Jungtinės Karalystės Oksfordo ir Lidso universitetų mokslininkų tyrimas atskleidė sukrečiančias globalios nelygybės tendencijas: nepaisant spartaus globalaus BVP augimo, vidutiniškai 35 proc. pasaulio gyventojų, kas sudaro maždaug 3 mlrd. žmonių, patiria socialinį nepriteklių. Tyrimo duomenimis, 40 proc. skurdžiausių šalių su maždaug 42 proc. pasaulio gyventojų patiria daugiau nei 60 proc. socialinio nepritekliaus –…
-
Rizikos kapitalas: ar išnaudosime naujas galimybės Baltijos žaliųjų technologijų proveržiui?
Šių metų vasarį Europos investicinis fondas (EIF) kartu su Lietuvos nacionaliniu plėtros banku ILTE, Latvijos Altum ir Estijos nacionaliniu fondu SmartCap įsteigė Baltijos inovacijų fondą III (BIF III), kurio dydis – solidūs 225 milijonai eurų. EIF jau pradėjo šio fondo valdytojų atranką. Vilniuje balandį vykusi diskusija su rinkos dalyviais atskleidė, kad šis etapas yra ne…
-
Trečdalis pasaulio nueina nuo iškastinio kuro
Balandžio 24-29 dienomis Santa Martoje, Kolumbijoje įvyko pirmoji laipsniškam (angl. transitioning away) iškastinio kuro atsisakymui skirta tarptautinė konferencija – beveik šešiasdešimt valstybių, sudarančių apie trečdalį pasaulio BVP ir trečdalį energijos paklausos, diskutavo apie konceptualius ir praktinius anglies, naftos ir gamtinių dujų atsisakymo klausimus. Konferencijos aktualumą dar labiau sustiprina pastarojo meto geopolitinės aplinkybės: globalūs energetiniai iššūkiai,…
-
Pasaulio miestai vienas po kito atsisako iškastinio kuro reklamų. O ką darys Vilnius?
Per pastaruosius dvejus metus klimato politika įgavo naują kryptį: miestai ir regionai visame pasaulyje pradėjo riboti ar visiškai drausti reklamą, kuri normalizuoja iškastinio kuro vartojimą. Tai nėra tik simboliniai gestai ar politinės deklaracijos. Šiuo būdu reklamos ribojimas tampa nauju, sparčiai plintančiu klimato politikos instrumentu, kurio tikslas – mažinti paklausą, stabdyti klaidinančius naratyvus ir apsaugoti viešąją…
-
Ten, kur susikerta Šiaurė ir Pietūs: reikia milijardų, „trupinama“ milijonais
Kęstutis Kupšys, Vartotojų aljanso viceprezidentas XXI amžiaus globali transformacija palietė kone kiekvieną šiuolaikinio gyvenimo aspektą – nuo geopolitikos ir ekonomikos iki kultūrų ir technologijų. Dėl vadinamosios trigubos – klimato, taršos ir biologinės įvairovės – krizės jau kurį laiką sparčiai kinta ir aplinkos būklė, o šie pokyčiai pasauliui ir žmonijai, deja, nežada nieko gero. Destruktyvi žmogaus…
-
Ar pasaulis dar gali išvengti klimato krizės lūžio taško?
Ar jau peržengėme 1,5 °C ribą ir ką tai reiškia ambicijoms, kurios dar visai neseniai atrodė realistiškos? „Žinių radijo” laidoje „O koks tavo CO2 pėdsakas?” kartu su vedėja Rima Aukštuolyte kalbėjosi „Klimato reporterių“ redaktorė Rūta Trainytė. Kas yra klimato politika, kodėl Lietuvoje ji tokia nepopuliari? Kodėl politikai vengia kalbėti apie klimato krizę? Ar tikrai šalta žiema…
-
Europos miestai susiduria su nauja nelygybės forma: želdynai tampa prabanga
Europos didmiesčiuose ryškėja nauja socialinės nelygybės linija – prieiga prie medžių, parkų ir žaliųjų erdvių. Tai patvirtina Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JRC) mokslininkų tyrimas, paskelbtas 2026 m. balandžio 13 d. žurnale Nature Communications. Tyrime analizuoti 862 Europos miestai, naudojant palydovinius duomenis, socioekonominius rodiklius ir klimato rizikos vertinimus. Tyrimas atskleidė, kad tik 13,5 procento Europos…
-
JT vadovas perspėja: 1,5 °C riba bus viršyta, o pasaulis artėja prie pavojingų lūžio taškų
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas balandžio 3 dieną Ženevoje paskelbė vieną griežčiausių savo žinučių apie klimato krizę. Kalbėdamas JT Pasaulinės meteorologijos organizacijos būstinėje, jis pareiškė, kad pasaulis „nebegali apsimesti“, jog 1,5 °C atšilimo riba bus išlaikyta. Kaip sako Guterresas, „overshooting is now inevitable“ (1,5 °C ribos viršijimas dabar neišvengiamas), todėl artimiausiais metais Žemės temperatūra…
-
ES ir JT įkūrė naują Strateginį komitetą taikai ir saugumui
2026 m. kovo 3 d. Niujorke įvyko inauguracinis ES ir Jungtinių Tautų Strateginio komiteto taikai ir saugumui (angl. EU–UN Strategic Committee on Peace and Security) posėdis. Kaip nurodoma Jungtinių Tautų Politinių ir taikos stiprinimo reikalų departamento (DPPA) pranešime, šis komitetas sukurtas siekiant sustiprinti bendradarbiavimą konfliktų prevencijos, pereinamųjų laikotarpių valdymo ir taikos stiprinimo srityse. Pirmajame posėdyje…
-
Kolumbija traukiasi iš investicinių ginčų arbitražo sistemos
Kolumbijos prezidentas Gustavas Petro Urregas (Gustavo Petro Urrego) paskelbė, kad Kolumbija pasitrauks iš tarptautinės investicinių ginčų sprendimo sistemos, leidžiančios užsienio investuotojams paduoti valstybes į arbitražą. Prezidento teigimu, ginčai dažnai sprendžiami privačiuose arbitražo centruose, dažniausiai už Kolumbijos ribų, ir neretai baigiasi valstybės nenaudai. Pasak jo, šioje sistemoje šiuo metu ginčuose gali būti sprendžiama dėl maždaug 52…
-
ES aplinkos ministrai Briuselyje pradėjo darbą dėl post‑2030 klimato politikos
2026 m. kovo 17 d. Briuselyje susitiko ES aplinkos ministrai, dalyvavę Aplinkos tarybos posėdyje, kuriam pirmininkavo Kipro ministras Alexis Vafeades. Kaip nurodoma oficialiame Consilium pranešime, ministrai aptarė keturias pagrindines temas: CO₂ emisijų standartus automobiliams ir furgonams, post‑2030 klimato politikos kryptis, ES bioekonomikos strategijos atnaujinimą ir ES klimato diplomatijos prioritetus. Posėdis buvo pirmasis po to, kai…
Klimato reporteriai tai…
Bendruomenė
Vienijame tuos, kuriems rūpi, kaip gyvensime ateityje, tuos, kurie siekia pokyčio.
Aktyvizmas
Esame klimato aktyvistai. Pradedame pokyčius nuo savęs ir skleidžiame pokytį skatinančias vertybes.
Pagalba
Visų pirma žurnalistams, studentams, politikams, jų padėjėjams ir visiems, kurie komunikuoja klimato krizės temomis.
Matomumas
Kalbėti apie klimato krizę niekuomet nebus per daug, kol bus imtasi jai spręsti būtiniausių priemonių.
Naujienlaiškiai
Sužinokite pirmieji naujienas. Prisijunkite prie mūsų naujienlaiškio prenumeratorių bendruomenės.