-
Tyrimas: Žemei šylant, gyvensime daug skurdžiau
Klimato krizės poveikis kiekvieno iš mūsų piniginėms – daug didesnis nei manyta iki šiol. Naujausias tyrimas parodė, kad prognozuojamas globalus ekonominis sausrų, potvynių ir kitų klimato kataklizmų efektas iš tiesų yra gerokai didesnis nei manyta iki šiol. Kitaip tariant, klimato pokyčiai visus mus daro skurdesniais. Moksliniame žurnale „Environmental Research Letters“ neseniai publikuotas Australijos Naujojo Pietų…
-
Nei vištų, nei kiaušinių: kaip JAV dorojasi su kiaušinių krize
Dėl beprecedenčio kiaušinių kainų augimo amerikiečių Velykų stalas šiemet buvo skurdesnis nei įprastai – per metus kiaušinių kaina išaugo daugiau nei 60 proc. Tokia situacija netgi privertė amerikiečius vietoje tikrų kiaušinių Velykų šventei rinktis dirbtinius ir paskatino JAV maisto saugos tarnybų nepatikrintų kiaušinių kontrabandą iš Meksikos, retesniais atvejais – net iš Kanados. JAV kiaušinių kainų…
-
Apsipirkimas Velykoms: ryškiaspalvių „zuikučių“ romantiką geriau palikite lentynose
Artėjant Velykoms daugelis žmonių ieško balanso: kaip padaryti, kad šventė būtų draugiška gamtai, o kartu būtų išsaugotos tradicijos. Jei esate naujokas atsakingo vartojimo kelyje, į tokio balanso paieškas įtraukite vyresnės kartos giminaičius. Pokario bei „brandaus sovietmečio“ sunkumus praėjusi karta puikiai atsimena deficito laikus ir žino, kaip padaryti stebuklą iš mažų dalykų. Ant vaišių stalo –…
-
D. Tracevičius. Įdarbinus valstybei priklausančius stogus, sutaupytume milijonus
Lietuvos valstybei valdant daugiau nei 25 tūkstančius pastatų, tik maža dalis jų yra išnaudojami saulės energijos gamybai. Spartus tų stogų įdarbinimas atsinaujinančiai energetikai leistų kasmet sutaupyti milijonus ir prisidėti prie šalies energetinės nepriklausomybės. Lietuva kartu su likusia Europos Sąjunga siekia sparčiai pereiti prie atsinaujinančios energetikos ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Pastatai, kaip vieni didžiausių…
-
Biodegalų apgavystė
Jau apie 20 metų biodegalai, pagaminti iš maistinių ir pašarinių augalų, pavyzdžiui: rapsų, javų ar alyvpalmių, Europoje maišomi su iškastiniu kuru –dyzelinu ir benzinu. Tokio tipo biodegalai šiuo metu sudaro didžiausią neiškastinės energijos dalį transporte. Augalinės kilmės biodegalai reklamuojami kaip būdas sumažinti kelių transporto išmetamo CO2 kiekį ir apsaugoti klimatą, tačiau tai tėra klaidinimas. Augalams…
-
Aplinkosauginiai mokesčiai Lietuvoje: sumokame jų per mažai ar per daug?
Aplinkosauginiai mokesčiai tampa vis svarbesniu įrankiu, skatinant tvarų ekonomikos augimą, siekiant socialinės politikos tikslų, kovojant su klimato krize ar prisitaikant prie jos padarinių. Tokio tipo mokesčiai ne tik skatina mažinti taršą ir efektyviau naudoti išteklius, bet ir generuoja papildomas biudžeto pajamas, kurios gali būti panaudotos socialinės nelygybės mažinimui, perėjimui prie klimatui neutralios ekonomikos ir pan.…
-
Ketvirtoji JT konferencija dėl vystymosi finansavimo: nutarimai už uždarų durų?(II)
Ketvirtoji JT konferencija dėl vystymosi finansavimo (angl. Financing for development 4, sutr. FfD4) vyks 2025 m. Pirmą kartą istorijoje ši konferencija vyks mūsų žemyne, Europoje. Tai suteikia unikalią galimybę Europos šalių vyriausybėms ir pilietinei visuomenei aktyviai dalyvauti procese ir užtikrinti, kad būtų priimti svarbūs sprendimai. Deja, kol kas ankstyvame būsimojo konferencijos komunikato o juodraštyje nėra…
-
Didžiųjų naftos bendrovių parduodamame „atsinaujinančiame dyzeline“ greičiausiai yra apgaulingo palmių aliejaus
Naujausias aplinkosaugos organizacijos „Transport & Environment“ tyrimas rodo, kad yra didelių pažeidimų, susijusių su palmių liekanų, naudojamų atsinaujinančiame dyzeline (HVO), kurį parduoda didžiausios naftos perdirbimo bendrovės, suvartojimu. T&E tyrimas rodo, kad Europoje parduodamo „atsinaujinančio dyzelino“ pagrindinė sudedamoji dalis greičiausiai yra apgaulinga. Į Europos biodegalus maišoma beveik dvigubai daugiau palmių aliejaus spaudyklų nuotekų (POME), palmių aliejaus…
-
Vartotojų atstovai: diegiant mažos galios saulės elektrines gyventojus vis dar valdo seni mitai
Vartotojų aljansas atliko mažųjų saulės elektrinių (iki 0,8 kW galios) diegimo daugiabučiuose situacijos Lietuvoje apžvalgą. Apžvalgoje analizuojamos inovatyvios saulės energetikos plėtros strategijos, geriausios praktikos iš kitų ES šalių, taip pat pateikiamos nacionalinio lygmens rekomendacijos, skatinančios mažos galios fotovoltinių įrenginių diegimą Lietuvos daugiabučiuose. Dokumente pabrėžiama prijungiamųjų (angl. plug-in PV) fotovoltinių įrenginių svarba. Šios elektrinės yra patrauklus ir…
-
Mokslininkai: dabartinė klimato politika kelia katastrofiško poveikio visuomenei ir ekonomikai pavojų
2070-2090 m. pasaulio ekonomika gali susitraukti perpus, o 2050 m. Žemėje dėl klimato kaitos sukeltų katastrofiškų sukrėtimų ir biologinės įvairovės nykimo gali mirti 4 mlrd. žmonių. Planetos gyventojai jau dabar susiduria su maisto sistemos sukrėtimais, vandens trūkumu, karščio stresu ir užkrečiamosiomis ligomis. Tai teigia ne nauja „Greenpeace“ ar Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. IPCC) ataskaita,…
-
Domantas Tracevičius. Ar Europos Komisijos planas sumažins elektros kainas Lietuvoje?
Lietuvos gyventojai tikisi, kad ES vykdoma energetikos politika prisidės prie mažesnių elektros energijos kainų. Atliepdama Europos Komisija jau pateikė pasiūlymus, ko reikėtų imtis, tačiau jų įgyvendinimas priklausys nuo Lietuvos valdžios sprendimų. Praėjusių metų pavasarį visose Europos Sąjungos šalyse buvo atlikta Eurobarometro apklausa energetikos tema. Joje gyventojų buvo klausiama, kas jiems svarbiausia ES energetikos politikoje. Daugelyje…
-
Kovodami už klimatą, auginame ekonomiką. Ar tai realu?
Naujoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) bei Jungtinių Tautų Vystymo programos ataskaitoje skelbiama, kad ambicinga klimato politika gali paskatinti globalų ekonomikos augimą, o neveikimas – sukelti nuolatinį nuosmukį. Analizė taip pat atskleidė, kad gerai suplanuota klimato politika ne tik mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, bet gali padidinti produktyvumą bei inovacijas ir paskatinti pasaulinį…
Klimato reporteriai tai…
Bendruomenė
Vienijame tuos, kuriems rūpi, kaip gyvensime ateityje, tuos, kurie siekia pokyčio.
Aktyvizmas
Esame klimato aktyvistai. Pradedame pokyčius nuo savęs ir skleidžiame pokytį skatinančias vertybes.
Pagalba
Visų pirma žurnalistams, studentams, politikams, jų padėjėjams ir visiems, kurie komunikuoja klimato krizės temomis.
Matomumas
Kalbėti apie klimato krizę niekuomet nebus per daug, kol bus imtasi jai spręsti būtiniausių priemonių.
Naujienlaiškiai
Sužinokite pirmieji naujienas. Prisijunkite prie mūsų naujienlaiškio prenumeratorių bendruomenės.