-
500 mlrd. dolerių klausimas: kodėl klimato teisingumas neatsiejamas nuo mokesčių teisingumo
Praėjusią savaitę paskelbta „Tax Justice Network“ analizė pateikė skaičių, kurio sunku nepastebėti: pasaulio valstybės kasmet galėtų surinkti apie 500 mlrd. JAV dolerių daugiau pelno mokesčio, nedidindamos mokesčių tarifų. Tyrime modeliuojama, kiek papildomų pajamų būtų galima gauti pakeitus tarptautinių korporacijų pelno apmokestinimo principą – pereinant nuo vadinamojo „pay where you say“ prie „pay where you play“…
-
Klimato valdymas: naujas tyrimas atskleidžia moterų lyderystės poveikį
Artėjant COP31 pasaulio dėmesys krypsta į naujus klimato tikslus, finansavimą ir technologijas. Tačiau mokslininkai vis dažniau kelia kitą klausimą – ar klimato politikos sėkmė priklauso ir nuo to, kas priima sprendimus? Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale Nature Climate Change, rodo, kad atsakymas gali būti teigiamas. Klimato derybose dažniausiai diskutuojama apie anglies dioksido emisijas, atsinaujinančią energetiką ar…
-
Ar žalioji energetika gali pakenkti gamtai? Naujas tyrimas pateikia netikėtą atsakymą
Saulės elektrinės, vėjo jėgainės ir elektromobiliai šiandien laikomi vienais svarbiausių ginklų kovoje su klimato kaita. Tačiau jų gamybai reikia vis daugiau ličio, kobalto, nikelio, vario ir kitų kritinių mineralų. Naujas Japonijos mokslininkų tyrimas primena, kad siekiant išgelbėti klimatą svarbu neprarasti kito ne mažiau svarbaus tikslo – biologinės įvairovės apsaugos. Tarptautinė mokslininkų grupė, vadovaujama Tohoku universiteto…
-
Kodėl verta rinktis EKO programą? Ekspertai paneigia dažniausius mitus
Vartotojų aljansas, priklausantis Europos vartotojų organizacijai BEUC, atkreipia dėmesį, kad energiją taupantys buitiniai prietaisai naudą vartotojams atneša tik tuomet, kai naudojamos jų efektyviausios programos. Nors ekologinio projektavimo ir energijos ženklinimo politika padėjo sukurti gerokai taupesnius prietaisus, įvairūs Europoje atlikti vartotojų elgsenos tyrimai rodo, kad EKO (angl. Eco) programas žmonės vis dar renkasi stebėtinai retai. Viename…
-
Ar už taršą turėtų atsakyti investuotojai?
Kai kalbama apie klimato kaitą, dažniausiai skaičiuojame, kiek anglies dioksido išmeta valstybės arba įmonės. Tačiau nauji moksliniai tyrimai siūlo pažvelgti į problemą kitu kampu – kas iš tikrųjų valdo įmones, kurios teršia? Galbūt dalis atsakomybės tenka ne tik gamintojams ar vartotojams, bet ir kapitalo savininkams? Būtent tokią diskusiją pradėjo šių metų liepą žurnale Nature Climate…
-
Mokslininkai: natūralūs miškai karščio bangas atlaiko geriau nei įveisti žmogaus
Milijonai naujų medžių, kasmet rengiamos sodinimo akcijos ir ambicingi pažadai atkurti miškus jau tapo kovos su klimato kaita simboliu. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ateityje svarbiausias klausimas gali būti ne kiek medžių pasodinome, o kokius miškus kuriame. Pasirodo, natūralūs miškai ekstremalų karštį atlaiko geriau nei žmogaus įveisti. Klimato kaitai spartėjant, miškai atsiduria dvigubame vaidmenyje.…
-
Sausra po lietaus? Kaip klimato kaita keičia žemės ūkio logiką
Dar visai neseniai atrodė savaime suprantama: jei ilgai nelyja, prasideda sausra. Tačiau mokslininkai sako, kad toks požiūris šiandien jau pernelyg supaprastintas. Klimato kaita keičia pačią sausros prigimtį – vis dažniau ją lemia ne kritulių stygius, o karštis. 2026 metų vasarą didelę Europos dalį alino sausra, nors kai kuriuose regionuose metų pradžia buvo drėgnesnė nei įprastai.…
-
Vandenynai fiksuoja nerimą keliantį signalą: šylantis vanduo keičia jūrų ekosistemas
Mokslininkai perspėja: rekordinė vandenynų šiluma stiprina jūrų karščio bangas ir gali pakeisti gyvybės sąlygas jūrose Didžiausia klimato kaitos „baterija“ – pasaulio vandenynai – toliau kaista. Nors vandenynų šilimas dažnai nepastebimas taip greitai kaip oro temperatūros rekordai, mokslininkai teigia, kad būtent jūros sugeria didžiąją dalį papildomos šilumos, susidarančios dėl žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos. JAV Nacionalinės…
-
Dirbtinis intelektas padeda naujai pažvelgti į klimato krizę
Tyrėjai kuria dirbtinio intelekto sistemas, kurios gali greičiau analizuoti didžiulius Žemės stebėjimų kiekius ir padėti geriau suprasti klimato pokyčius Ar dirbtinis intelektas padės mums geriau suprasti klimato krizę? Mokslininkai vis dažniau pasitelkia mašininį mokymąsi kaip naują įrankį, galintį pakeisti tai, kaip analizuojami didžiuliai klimato duomenų kiekiai. Klimato mokslas remiasi milijonais stebėjimų – nuo palydovų surenkamų…
-
Klimato kaitos akivaizdoje – ką mums sako gamta? Įžvalgos iš „Baltic Climate School“
Kaip kalbėti apie klimato kaitą taip, kad ji ne tik keltų nerimą, bet ir padėtų geriau suprasti gamtoje vykstančius procesus bei skatintų veikti apgalvotai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojome kartu su „Baltic Climate School“ dalyviais, susirinkusiais Kuršių nerijoje. Liepos 6–10 dienomis su partneriais Coalition Clean Baltic ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija organizavome tarptautinę klimato…
-
Tyrimas: žmogaus veikla keičia pievas – plinta greitai prisitaikantys augalai
Klimato kaita keičia ne tik orą – ji kartu su žmogaus veiklos poveikiu keičia ir tai, kas auga po mūsų kojomis. Naujas tyrimas rodo, kad sutrikdytose pievų ekosistemose sparčiau plinta vienmečiai augalai, o augalų bendrijų struktūra keičiasi. Žurnale Nature Ecology & Evolution paskelbtame tyrime mokslininkai išanalizavo 37 pasaulio pievų vietas ir vertino, kaip žmogaus veiklos…
-
Milijardai žmonių patiria didėjantį karščio pavojų – klimato kaita tampa sveikatos iššūkiu
Naujas tyrimas rodo, kad klimato kaita didina ekstremalaus karščio poveikį milijardams žmonių. Didžiausią riziką patiria vyresnio amžiaus žmonės, mažesnes pajamas gaunantys gyventojai ir tie, kurie turi mažiau galimybių apsisaugoti nuo karščio. Klimato kaita keičia ne tik temperatūros rekordus – ji vis labiau veikia žmonių sveikatą. Naujas mokslinis tyrimas rodo, kad pavojingo karščio poveikis pasaulyje stiprėja,…
Klimato reporteriai tai…
Bendruomenė
Vienijame tuos, kuriems rūpi, kaip gyvensime ateityje, tuos, kurie siekia pokyčio.
Aktyvizmas
Esame klimato aktyvistai. Pradedame pokyčius nuo savęs ir skleidžiame pokytį skatinančias vertybes.
Pagalba
Visų pirma žurnalistams, studentams, politikams, jų padėjėjams ir visiems, kurie komunikuoja klimato krizės temomis.
Matomumas
Kalbėti apie klimato krizę niekuomet nebus per daug, kol bus imtasi jai spręsti būtiniausių priemonių.
Naujienlaiškiai
Sužinokite pirmieji naujienas. Prisijunkite prie mūsų naujienlaiškio prenumeratorių bendruomenės.