Iki COP31 Antalijoje likus kiek daugiau nei mėnesiui, 92 pilietinės visuomenės organizacijos ir tinklai paskelbė atvirą laišką COP31 pirmininkaujančioms Turkijai ir Australijai. Organizacijos pareiškė remiančios pasaulinį tikslą iki 2035 m. padidinti elektros dalį galutiniame energijos vartojime iki 35 proc. Tačiau jų parama turi sąlygų.
NVO pabrėžia, kad elektrifikacija savaime nėra klimato tikslas. Svarbu, iš kur gaunama elektra, kam ji prieinama, kas finansuoja infrastruktūrą ir kaip dėl energetikos pertvarkos keičiasi žmonių, darbuotojų ir bendruomenių gyvenimas.
35 proc. pasaulio energijos vartojimo – elektra
COP31 pirmininkaujanti Turkija pasiūlė iki 2035 m. padidinti elektros dalį pasaulio galutiniame energijos vartojime iki 35 proc. Šis tikslas apima transportą, pastatus ir pramonę – elektromobilius, šilumos siurblius, elektrinį maisto gaminimą ir elektrifikuotus pramonės procesus.
Šiuo metu elektra sudaro apie 23 proc. galutinio pasaulio energijos vartojimo. Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, visos šiandien ekonomiškai konkurencingos elektrifikacijos galimybės leistų iki 2035 m. pasiekti maždaug 33 proc. ribą. Todėl 35 proc. tikslas, agentūros vertinimu, yra pasiekiamas, jei elektrifikacija bus spartinama.
Elektros technologijos daugeliu atvejų energiją naudoja efektyviau nei iškastiniu kuru paremtos alternatyvos. Tačiau nevyriausybinės organizacijos pabrėžia, kad pats elektrifikacijos skaičius dar nepasako, kiek sumažės išmetamųjų dujų kiekis.
Elektrifikacija nebūtinai reiškia mažiau iškastinio kuro
92 organizacijų laiške teigiama, kad 35 proc. tikslas neturėtų būti vertinamas atskirai nuo įsipareigojimų didinti atsinaujinančiosios energijos pajėgumus, gerinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti iškastinio kuro naudojimą.
NVO reikalauja, kad naujas elektros poreikis būtų tenkinamas atsinaujinančiąja energetika, energijos kaupimu ir vartojimo lankstumu, o ne naujomis dujų ar anglies elektrinėmis.
Jų argumentas paprastas: pasaulio elektrifikacija gali augti ir tuo atveju, jei kartu didės elektros gamyba naudojant iškastinį kurą. Tokiu atveju pats 35 proc. rodiklis neparodytų, kiek iš tikrųjų sumažėjo priklausomybė nuo anglies, naftos ir dujų.
NVO taip pat remiasi Tarptautinės atsinaujinančiosios energijos agentūros analize: kad 35 proc. elektrifikacijos tikslas būtų suderinamas su 1,5 °C keliu, iki 2035 m. iškastinio kuro dalis pirminės energijos pasiūloje turėtų sumažėti iki 48 proc. ar mažiau.
Pirmiausia – energijos vartojimo efektyvumas
Organizacijos ragina elektrifikaciją derinti su energijos vartojimo efektyvumu ir energijos poreikio mažinimu.
Tai ypač svarbu turtingose valstybėse, kur elektrifikacija gali reikšti ne tik iškastinio kuro pakeitimą elektra, bet ir bendro elektros poreikio augimą.
Laiške pateikiamas ir labai dabartinis pavyzdys – duomenų centrai ir dirbtinis intelektas. NVO perspėja, kad sparčiai augantis jų elektros poreikis neturėtų konkuruoti su elektra, kurios reikia būstų šildymui, transportui ar pramonei dekarbonizuoti.
Organizacijos reikalauja, kad nauji duomenų centrai būtų aprūpinami papildomai pagaminta atsinaujinančiąja energija, būtų vertinamas jų poveikis tinklui, gamtai, žemei ir vandens ištekliams, o energijos bei vandens vartojimas būtų viešai skelbiamas.
Kam skirta elektrifikacija?
Dar viena NVO sąlyga – elektrifikacija neturėtų būti orientuota tik į jau turtingose rinkose gyvenančių žmonių vartojimo pakeitimą.
Jų vertinimu, pasaulyje dar yra apie 655 mln. žmonių, neturinčių prieigos prie elektros, o maždaug 2 mlrd. žmonių vis dar gamindami maistą naudoja taršius kurus ir technologijas. Todėl elektrifikacija daugelyje pasaulio regionų reiškia pirmiausia elektros prieinamumą, o ne esamo vartojimo pertvarką.
NVO siūlo daugiau dėmesio skirti mažos apimties ir bendruomeninei atsinaujinančiajai energetikai – saulės elektrinėms, nuo bendro tinklo nepriklausantiems sprendimams ir mažiesiems elektros tinklams.
Tai ypač aktualu regionams, kuriuose didelių elektros tinklų plėtra yra lėta arba brangi.
35 proc. pasauliui – ne vienodas tikslas visoms šalims
NVO taip pat pabrėžia, kad 35 proc. neturėtų tapti vienodu reikalavimu visoms valstybėms.
COP31 tikslas yra bendras pasaulinis orientyras, o nacionaliniai keliai turėtų skirtis priklausomai nuo šalies ekonomikos, energetikos sistemos, išsivystymo lygio ir pradinės padėties.
COP31 pirmininkavimo dokumente taip pat numatoma, kad šis tikslas būtų įgyvendinamas per nacionalines politikas, strategijas ir priemones, įtraukiamas į nacionalinius klimato planus ir kitus ilgalaikius dokumentus.
Elektros tinklai vėl tampa centrine tema
Kuo daugiau pasaulio ekonomikos elektrifikuojama, tuo daugiau elektros reikia ne tik pagaminti, bet ir perduoti.
Todėl NVO savo laiške ypatingą dėmesį skiria perdavimo ir skirstomiesiems tinklams, kaupimui ir mažiesiems tinklams. Organizacijos ragina investicijas į infrastruktūrą derinti su atsinaujinančiosios energetikos plėtra ir užtikrinti bendruomenių teises projektuojant naujus tinklus bei elektrines.
Tai gerai atspindi ir platesnę dabartinės energetikos problemą: saulės ir vėjo elektrinių galima pastatyti greičiau, negu kai kuriose vietose išplečiama infrastruktūra, reikalinga jų elektrai perduoti.
Kas už visa tai sumokės?
Tai viena griežčiausių NVO sąlygų.
Organizacijos teigia, kad nauji pasauliniai tikslai be naujo finansavimo gali likti tik pažadais. Jos reikalauja didesnio viešojo klimato finansavimo, ypač besivystančioms valstybėms, ir pabrėžia, kad finansavimas neturėtų didinti jau dabar didelės kai kurių šalių skolų naštos.
Jos taip pat ragina pinigus nukreipti ne tik į stambius infrastruktūros projektus, bet ir į mažąsias įmones, vietos energijos tiekėjus, kooperatyvus bei bendruomenes.
O kas atsitiks su žeme ir ištekliais?
Galiausiai NVO kelia klausimą dėl žaliavų, reikalingų elektrifikacijai.
Daugiau elektromobilių, baterijų, tinklų ir elektros įrangos reiškia ir didesnį poreikį kritiniams mineralams. Organizacijos perspėja, kad energetikos pertvarka neturėtų atkartoti senųjų gavybos modelių, kai aplinkosaugos ir žmogaus teisių sąskaita užtikrinamos žaliavos.
Todėl viena iš pagrindinių jų sąlygų susijusi su kritinių mineralų gavyba ir reikalavimu apsaugoti bendruomenes bei ekosistemas, kuriose išgaunamos energetikos pertvarkai reikalingos žaliavos.
Kodėl NVO apskritai sako „taip“?
Nepaisant visų šių sąlygų, laiške elektrifikacija vertinama gana palankiai.
Organizacijos pabrėžia, kad elektromobiliai, šilumos siurbliai, elektrinis maisto gaminimas ir elektrifikuota pramonė gali būti daug efektyvesni už iškastinio kuro alternatyvas. Kai elektra pagaminama naudojant atsinaujinančius šaltinius, elektrifikacija gali vienu metu mažinti taršą, priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir energijos kainų svyravimo poveikį.
Tarptautinė energetikos agentūra taip pat mato platesnį elektrifikacijos potencialą. Agentūros duomenimis, elektros paklausa 2015–2025 m. augo daugiau nei du kartus greičiau nei bendras energijos vartojimas. Elektromobiliai, šilumos siurbliai, vėsinimas, pramonė, duomenų centrai ir dirbtinis intelektas jau keičia pasaulio energetikos sistemos struktūrą.
Septynios sąlygos vienam skaičiui
COP31 pirmininkaujanti Turkija 35 proc. iki 2035 m. tikslą pristato kaip vieną pagrindinių būsimos konferencijos iniciatyvų. Jo esmė – iki 2035 m. padidinti elektros dalį galutiniame pasaulio energijos vartojime iki 35 proc.
Tačiau 92 organizacijų laiškas rodo, kad pilietinė visuomenė į šį skaičių žiūri ne kaip į galutinį rezultatą, o kaip į pradžią.
Jų sąlygos susijusios su tuo, kokia elektra bus naudojama, kam ji bus prieinama, kaip bus plečiami tinklai, kas už tai mokės ir kokį poveikį energetikos pertvarka turės žmonėms bei gamtai.
COP31 turės parodyti, ar 35 proc. iki 2035 m. taps dar vienu pasauliniu rodikliu, ar kartu su juo bus sukurta ir sistema, leidžianti šį tikslą įgyvendinti.
Klimato reporterių informacija. Canva iliustracija.