Kategorija: Tvarus vartojimas
-
ETS2: kas mokės už CO₂ ir ką už tai gaus?
2028 m. Europos Sąjungoje pradės veikti nauja anglies dioksido apmokestinimo sistema ETS2, apimsianti pastatų šildymui, kelių transportui ir daliai kitų sektorių naudojamą kurą. Sistema turėtų paskatinti mažinti iškastinio kuro vartojimą, tačiau kartu gali padidinti namų ūkių ir transporto išlaidas. Todėl šalia ETS2 kuriama ir kita sistema – Socialinis klimato fondas. Jo lėšomis valstybės turės padėti…
-
Elektros tinklo kamščiai: kaip išmani energijos sistema padeda taupyti
Elektros tinklo problema šiandien vis dažniau primena kelių eismo spūstį. Elektros gali būti pakankamai, tačiau tinklas ne visada pajėgia perduoti ar priimti jos tiek, kiek konkrečioje vietoje reikia tuo pačiu metu. Sparčiai augant saulės ir vėjo energetikai, elektrifikuojant šildymą ir transportą, tinklo pralaidumas tampa vienu iš energetikos pertvarkos ribojimų. Ši tema buvo viena iš spalio…
-
Antropocenas: vištos, plastikas ir žmogaus pėdsakas Žemėje
Po tūkstančių ar net milijonų metų Žemės sluoksniuose apie mūsų laikus galėtų pasakoti ne tik plastikas, bet ir vištų kaulai. 2018 metais žurnale Royal Society Open Science paskelbtame tyrime mokslininkai pasiūlė šiuolaikinį mėsai auginamą broilerį laikyti vienu iš galimų žmogaus pakeistos biosferos ženklų. Per kelis dešimtmečius žmonės taip pakeitė vištų veisimą, mitybą ir auginimo sąlygas,…
-
Kaip saulės elektrinės balkonuose prisideda prie ES klimato tikslų
Susanne Reiff, GIZ/EUKI 39 metų Miglė Maniušytė gyvena dideliame daugiabutyje Lietuvos sostinėje Vilniuje. Iš pirmo žvilgsnio visi butai čia atrodo panašiai – keliuose aukštuose viena šalia kitos driekiasi vienodos balkonų eilės. Tačiau vienas balkonas išsiskiria. Prie jo turėklų pritvirtintos dvi elegantiškos, 1 × 2 metrų dydžio juodos saulės elektrinės plokštės. Jos traukia ir kaimynų, ir…
-
Kodėl verta rinktis EKO programą? Ekspertai paneigia dažniausius mitus
Vartotojų aljansas, priklausantis Europos vartotojų organizacijai BEUC, atkreipia dėmesį, kad energiją taupantys buitiniai prietaisai naudą vartotojams atneša tik tuomet, kai naudojamos jų efektyviausios programos. Nors ekologinio projektavimo ir energijos ženklinimo politika padėjo sukurti gerokai taupesnius prietaisus, įvairūs Europoje atlikti vartotojų elgsenos tyrimai rodo, kad EKO (angl. Eco) programas žmonės vis dar renkasi stebėtinai retai. Viename…
-
Ar už taršą turėtų atsakyti investuotojai?
Kai kalbama apie klimato kaitą, dažniausiai skaičiuojame, kiek anglies dioksido išmeta valstybės arba įmonės. Tačiau nauji moksliniai tyrimai siūlo pažvelgti į problemą kitu kampu – kas iš tikrųjų valdo įmones, kurios teršia? Galbūt dalis atsakomybės tenka ne tik gamintojams ar vartotojams, bet ir kapitalo savininkams? Būtent tokią diskusiją pradėjo šių metų liepą žurnale Nature Climate…
-
Trijų eurų mokestis prieš besaikį vartojimą
Nuo liepos 1-osios Europos Sąjungoje atsiranda naujas, iš pirmo žvilgsnio labai mažas, bet simboliškai svarbus barjeras pigių smulkių siuntų srautui iš trečiųjų šalių. Mažoms, iki 150 eurų vertės, elektroninės prekybos siuntoms pradedamas taikyti fiksuotas 3 eurų muitas. Trys eurai nėra didelė suma, jeigu kalbame apie rimtą, reikalingą pirkinį. Bet ji tampa labai matoma, kai kalbame…
-
10 svarbiausių dalykų, kuriuos turite žinoti apie oro taršą
Oro tarša šiandien yra viena didžiausių pasaulinių sveikatos grėsmių. Nuo automobilių išmetamųjų dujų iki pramonės dūmų ir miškų gaisrų – dauguma žmonių kasdien susiduria su teršalais, kurie daro tiesioginį poveikį sveikatai, klimatui ir ekonomikai. Tarša kasmet nusineša milijonus gyvybių, o Jungtinės Tautos šią problemą vadina globalia ekstremalia situacija. Štai dešimt esminių faktų, kurie padeda suprasti…
-
Tyrimai: nuo klimato krizės iš tikrųjų pavargo ne rinkėjai, o politinė sistema
„Eurobarometro“, „European Social Survey“ ir kiti tyrimai rodo, kad europiečiai klimato kaitą, socialinį teisingumą ir skurdą vis dar laiko vienomis svarbiausių ilgalaikių grėsmių, o vyriausybių veiksmus vertina kaip nepakankamus. Deja, pastaraisiais metais politinėje erdvėje klimato krizę persvėrė ekonominio augimo naratyvas. „Augimas“, „konkurencingumas“, „investicijų pritraukimas“ – šie žodžiai dominuoja partijų programose ir viešuose politikų pasisakymuose. Tokią…
-
Kol turtingieji teršia planetą, trečdalis pasaulio gyventojų patiria nepriteklių: išeitį siūlo vadinamoji spurgos ekonomika
Nyderlandų Amsterdamo bei Jungtinės Karalystės Oksfordo ir Lidso universitetų mokslininkų tyrimas atskleidė sukrečiančias globalios nelygybės tendencijas: nepaisant spartaus globalaus BVP augimo, vidutiniškai 35 proc. pasaulio gyventojų, kas sudaro maždaug 3 mlrd. žmonių, patiria socialinį nepriteklių. Tyrimo duomenimis, 40 proc. skurdžiausių šalių su maždaug 42 proc. pasaulio gyventojų patiria daugiau nei 60 proc. socialinio nepritekliaus –…
-
Pasaulio miestai vienas po kito atsisako iškastinio kuro reklamų. O ką darys Vilnius?
Per pastaruosius dvejus metus klimato politika įgavo naują kryptį: miestai ir regionai visame pasaulyje pradėjo riboti ar visiškai drausti reklamą, kuri normalizuoja iškastinio kuro vartojimą. Tai nėra tik simboliniai gestai ar politinės deklaracijos. Šiuo būdu reklamos ribojimas tampa nauju, sparčiai plintančiu klimato politikos instrumentu, kurio tikslas – mažinti paklausą, stabdyti klaidinančius naratyvus ir apsaugoti viešąją…
-
Ar pasaulis dar gali išvengti klimato krizės lūžio taško?
Ar jau peržengėme 1,5 °C ribą ir ką tai reiškia ambicijoms, kurios dar visai neseniai atrodė realistiškos? „Žinių radijo” laidoje „O koks tavo CO2 pėdsakas?” kartu su vedėja Rima Aukštuolyte kalbėjosi „Klimato reporterių“ redaktorė Rūta Trainytė. Kas yra klimato politika, kodėl Lietuvoje ji tokia nepopuliari? Kodėl politikai vengia kalbėti apie klimato krizę? Ar tikrai šalta žiema…