Kategorija: Straipsniai
-
Tyrimai: nuo klimato krizės iš tikrųjų pavargo ne rinkėjai, o politinė sistema
„Eurobarometro“, „European Social Survey“ ir kiti tyrimai rodo, kad europiečiai klimato kaitą, socialinį teisingumą ir skurdą vis dar laiko vienomis svarbiausių ilgalaikių grėsmių, o vyriausybių veiksmus vertina kaip nepakankamus. Deja, pastaraisiais metais politinėje erdvėje klimato krizę persvėrė ekonominio augimo naratyvas. „Augimas“, „konkurencingumas“, „investicijų pritraukimas“ – šie žodžiai dominuoja partijų programose ir viešuose politikų pasisakymuose. Tokią…
-
ES ir JT įkūrė naują Strateginį komitetą taikai ir saugumui
2026 m. kovo 3 d. Niujorke įvyko inauguracinis ES ir Jungtinių Tautų Strateginio komiteto taikai ir saugumui (angl. EU–UN Strategic Committee on Peace and Security) posėdis. Kaip nurodoma Jungtinių Tautų Politinių ir taikos stiprinimo reikalų departamento (DPPA) pranešime, šis komitetas sukurtas siekiant sustiprinti bendradarbiavimą konfliktų prevencijos, pereinamųjų laikotarpių valdymo ir taikos stiprinimo srityse. Pirmajame posėdyje…
-
Klimato mokslininkai praranda kantrybę: viršyta 1,5 °C riba keičia jų toną
Pastaraisiais mėnesiais klimato mokslininkų tonas tarptautinėje žiniasklaidoje pastebimai pasikeitė. Jei anksčiau jie vengdavo kategoriškų formuluočių, šiandien vis dažniau girdėti atviresni, aštresni komentarai. Priežastis paprasta: pasaulis jau ilgą laiką viršija 1,5 °C atšilimo ribą, kuri daugelį metų buvo laikoma kritine. Kaip rašo tarptautinis klimato naujienų portalas „Planet News“, pasaulinė temperatūra 21 mėnesį iš eilės buvo aukštesnė…
-
Vokietijos mokslininkai: miškai gali keisti miesto klimatą
Kai ekstremalūs orai Europoje vis dažniau persidengia, o miestai susiduria su karščio bangomis, sausromis ir oro tarša, mokslininkai vis aiškiau kalba apie gamtinius sprendimus kaip būtinas klimato apsaugos priemones. Vienas naujausių pavyzdžių – Vokietijoje prieš metus atliktas tyrimas, kuris atskleidė, kad strategiškai suplanuoti miesto miškai gali tapti realia CO₂ (anglies dvideginio) sugėrimo ir mikroklimato stabilizavimo…
-
„Google“ bando apeiti vietos aplinkosaugos taisykles duomenų centrui
„Google“ planavo statyti didelį duomenų centrų miestelį šalia Duane Arnold energetikos centro Ajovoje (JAV), tačiau vietos apygarda įvedė naujas taisykles: duomenų centrams reikia atlikti vandens naudojimo tyrimus, sudaryti ekonomines sutartis su apygarda ir laikytis triukšmo bei šviesos ribojimų. Reglamentas buvo parengtas bendradarbiaujant su bendrove ir regiono ekspertais, todėl atrodė, kad projektas bus skaidriai derinamas su…
-
Kur nuvažiuosime europietiškais „omnibusais“?
Specialiai „Klimato reporteriams“ – Kęstutis Kupšys Šiemet Europos Sąjungoje prasidėjusi vadinamoji „omnibusų“ banga dažnai pateikiama kaip „sveiko proto sugrįžimas“: neva technokratija vėl ima viršų, o verslas pagaliau atgauna įtaką po neva pernelyg griežtų tvarumo bei kitų sričių reguliavimo metų. Šią savaitę paskelbtos POLITICO analizės skyriaus ataskaitos „Burning through the rulebook: Europe’s omnibus fever“ (leisiu sau…
-
JT mokesčių konvencija siūlo naują mokesčių kelią: kad vertė liktų ten, kur ji sukuriama
Lapkričio pabaigoje Nairobyje (Kenija) vyksusios Jungtinių Tautų (JT) mokesčių konvencijos derybos – tai ne tik techninis procesas, bet ir gili politinė kova dėl pasaulinio teisingumo. Kai klimato krizė, skolos našta ir socialinė nelygybė smogia labiausiai pažeidžiamoms šalims, klausimas „kas turi teisę apmokestinti pasaulį?“ tampa esminiu. Derybos dėl mokesčių konvencijos, kuriose dalyvauja visos JT narės, siekia…
-
Svarbiausi faktai apie JT mokesčių konvencijos derybas Nairobyje (2025 m. lapkričio 10–19 d.)
Nairobyje įsibėgėja JT Mokesčių konvencijos derybos: kova dėl teisingumo globalioje mokesčių sistemoje. Šią savaitę Nairobis tapo pasaulinės mokesčių politikos epicentru. Čia vykstančios Jungtinių Tautų Mokesčių konvencijos derybos žymi istorinį bandymą perrašyti pasaulinės mokesčių sistemos taisykles taip, kad jos būtų teisingesnės, skaidresnės ir įtraukesnės visoms šalims – ypač toms, kurios iki šiol buvo paliktos sprendimų galios…
-
Pasaulis telkiasi prieš ekstremalią kaitrą – vėsinimas tampa naująja žmogaus teise
COP30 konferencijos metu Beléme, Brazilijoje, Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP) kartu su COP30 pirmininkavimu pristatė naują ataskaitą „Global Cooling Watch 2025“ ir inicijavo plataus masto kampaniją „Mutirão Against Extreme Heat“. Ši iniciatyva, kurios pavadinimas kilęs iš portugalų kalbos žodžio „mutirão“, reiškiančio kolektyvinį pastangų telkimą, jau subūrė daugiau nei 150 miestų – nuo Rio de Žaneiro…
-
COP30 žinia pasauliui: stovintis miškas turi būti vertingesnis nei iškirstas
COP30 konferencijos metu Brazilija pristatė ambicingą ir precedento neturintį mechanizmą – „Tropical Forests Forever Fund“ (TFFF), kurio tikslas – finansiškai skatinti šalis saugoti savo tropinius miškus. Fondas, kurio idėja gimė dar COP28 Dubajuje, dabar tampa vienu svarbiausių Brazilijos prezidento Luiz Inácio Lula da Silvos prioritetų Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, teigiame COP30 pranešime. Kaip pabrėžė COP30…
-
Klimato krizė lėkštėje: pasaulio šalys ignoruoja maisto švaistymą
Klimato kaitos kontekste vis ryškiau išryškėja paradoksas: pasaulis pagamina pakankamai maisto, kad pamaitintų visus gyventojus, tačiau šimtai milijonų žmonių vis dar kenčia nuo bado. Tuo pat metu kasmet išmetami milijardai tonų maisto. Jungtinių Tautų Aplinkos programa (UNEP) 2024 m. ataskaitoje nurodo, kad 2022 m. pasaulyje buvo išmesta apie 1,05 milijardo tonų maisto – tai sudaro…
-
Kiek kainuoja prisitaikyti prie klimato kaitos – ir kiek tai gali atnešti naudos
2024 metais pasaulyje užfiksuota 58 stichinės nelaimės, kurių kiekviena padarė daugiau nei milijardo dolerių nuostolių. Potvyniai, sausros, audros – vis dažnesni ir stipresni reiškiniai paveikė bendruomenes ir infrastruktūrą įvairiuose pasaulio regionuose. Deja, šalys nepakankamai finansuoja priemones, skirtas prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių. Skaičiuojama, kad kasmet trūksta apie 359 milijardus dolerių. Prisitaikymo priemonės, tokios kaip ankstyvojo…