Kategorija: Straipsniai
-
Kur nuvažiuosime europietiškais „omnibusais“?
Specialiai „Klimato reporteriams“ – Kęstutis Kupšys Šiemet Europos Sąjungoje prasidėjusi vadinamoji „omnibusų“ banga dažnai pateikiama kaip „sveiko proto sugrįžimas“: neva technokratija vėl ima viršų, o verslas pagaliau atgauna įtaką po neva pernelyg griežtų tvarumo bei kitų sričių reguliavimo metų. Šią savaitę paskelbtos POLITICO analizės skyriaus ataskaitos „Burning through the rulebook: Europe’s omnibus fever“ (leisiu sau…
-
JT mokesčių konvencija siūlo naują mokesčių kelią: kad vertė liktų ten, kur ji sukuriama
Lapkričio pabaigoje Nairobyje (Kenija) vyksusios Jungtinių Tautų (JT) mokesčių konvencijos derybos – tai ne tik techninis procesas, bet ir gili politinė kova dėl pasaulinio teisingumo. Kai klimato krizė, skolos našta ir socialinė nelygybė smogia labiausiai pažeidžiamoms šalims, klausimas „kas turi teisę apmokestinti pasaulį?“ tampa esminiu. Derybos dėl mokesčių konvencijos, kuriose dalyvauja visos JT narės, siekia…
-
Svarbiausi faktai apie JT mokesčių konvencijos derybas Nairobyje (2025 m. lapkričio 10–19 d.)
Nairobyje įsibėgėja JT Mokesčių konvencijos derybos: kova dėl teisingumo globalioje mokesčių sistemoje. Šią savaitę Nairobis tapo pasaulinės mokesčių politikos epicentru. Čia vykstančios Jungtinių Tautų Mokesčių konvencijos derybos žymi istorinį bandymą perrašyti pasaulinės mokesčių sistemos taisykles taip, kad jos būtų teisingesnės, skaidresnės ir įtraukesnės visoms šalims – ypač toms, kurios iki šiol buvo paliktos sprendimų galios…
-
Pasaulis telkiasi prieš ekstremalią kaitrą – vėsinimas tampa naująja žmogaus teise
COP30 konferencijos metu Beléme, Brazilijoje, Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP) kartu su COP30 pirmininkavimu pristatė naują ataskaitą „Global Cooling Watch 2025“ ir inicijavo plataus masto kampaniją „Mutirão Against Extreme Heat“. Ši iniciatyva, kurios pavadinimas kilęs iš portugalų kalbos žodžio „mutirão“, reiškiančio kolektyvinį pastangų telkimą, jau subūrė daugiau nei 150 miestų – nuo Rio de Žaneiro…
-
COP30 žinia pasauliui: stovintis miškas turi būti vertingesnis nei iškirstas
COP30 konferencijos metu Brazilija pristatė ambicingą ir precedento neturintį mechanizmą – „Tropical Forests Forever Fund“ (TFFF), kurio tikslas – finansiškai skatinti šalis saugoti savo tropinius miškus. Fondas, kurio idėja gimė dar COP28 Dubajuje, dabar tampa vienu svarbiausių Brazilijos prezidento Luiz Inácio Lula da Silvos prioritetų Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, teigiame COP30 pranešime. Kaip pabrėžė COP30…
-
Klimato krizė lėkštėje: pasaulio šalys ignoruoja maisto švaistymą
Klimato kaitos kontekste vis ryškiau išryškėja paradoksas: pasaulis pagamina pakankamai maisto, kad pamaitintų visus gyventojus, tačiau šimtai milijonų žmonių vis dar kenčia nuo bado. Tuo pat metu kasmet išmetami milijardai tonų maisto. Jungtinių Tautų Aplinkos programa (UNEP) 2024 m. ataskaitoje nurodo, kad 2022 m. pasaulyje buvo išmesta apie 1,05 milijardo tonų maisto – tai sudaro…
-
Kiek kainuoja prisitaikyti prie klimato kaitos – ir kiek tai gali atnešti naudos
2024 metais pasaulyje užfiksuota 58 stichinės nelaimės, kurių kiekviena padarė daugiau nei milijardo dolerių nuostolių. Potvyniai, sausros, audros – vis dažnesni ir stipresni reiškiniai paveikė bendruomenes ir infrastruktūrą įvairiuose pasaulio regionuose. Deja, šalys nepakankamai finansuoja priemones, skirtas prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių. Skaičiuojama, kad kasmet trūksta apie 359 milijardus dolerių. Prisitaikymo priemonės, tokios kaip ankstyvojo…
-
COP30: dirvožemio sveikata įvardyta kaip vienas svarbiausių, bet ignoruojamų klimato sprendimų
Brazilijoje vykstančioje COP30 klimato konferencijoje pristatyta ataskaita „Sprendimas, o ne auka: dirvožemio sveikatos integravimas į nacionalinius klimato įsipareigojimus“ (angl. Solution Instead of Victim: Integrating Soil Health into Nationally Determined Contributions for Climate Change Mitigation) iškėlė klausimą, kodėl dirvožemis iki šiol lieka paraštėse, kai kalbama apie klimato kaitos švelninimą. Ataskaitą parengė tarptautinė ekspertų grupė, bendradarbiaujanti su…
-
Mokslininkai: tik atsakingai taikomas DI gali padėti spręsti klimato krizę
Dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau keičia mūsų kasdienybę – nuo verslo sprendimų iki sveikatos apsaugos, nuo švietimo iki transporto. Tačiau nauja ataskaita, pristatyta lapkričio 5 dieną Briuselyje, kviečia pažvelgti į DI kaip į galimą sąjungininką sprendžiant vienus didžiausių mūsų laikų iššūkių – klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą ir kitus planetos ribas liečiančius procesus. Ataskaitą „AI…
-
„Melagienos“ apie klimato kaitą – iš vis aukštesnių tribūnų
Donaldui Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus, JAV energetikos politika buvo sutelkta į maksimalų naftos ir dujų gavybos didinimą ir žaliosios energetikos bei švariųjų technologijų žlugdymą, o įtakingas portalas „Politico“ jo pergalę jau iškart po rinkimų pavadino ekologine katastrofa. Dar 2020 metais D. Trumpo iniciatyva JAV išstojo iš Paryžiaus klimato susitarimo, kuris yra reikšminga Jungtinių Tautų…
-
„Nature“: ekonomika auga, bet milijardai vis dar gyvena be elektros. Ar tai pažanga?
Spalio pradžioje prestižiniame britų moksliniame žurnale „Nature“ paskelbtas tarptautinis tyrimas atskleidė, kad pasaulio ekonomikos augimas nepadeda spręsti svarbiausių žmonijos iššūkių. Nors nuo 2000 metų pasaulio bendrasis vidaus produktas (BVP) padvigubėjo, tai neatsispindi nei žmonių gerovėje, nei planetos būklėje — socialiniai pokyčiai vyksta per lėtai, o ekologinė žala toliau didėja. Tyrimą publikavo žinomi mokslininkai Andrew L.…
-
Ar plastikas mus lėtai žudo? Naujas tyrimas kelia nerimą
2025 m. balandžio 29 d. Niujorke paskelbta akademinio medicinos centro „NYU Langone Health“ tyrimo analizė atskleidė stulbinančius duomenis apie plastiko poveikį žmonių sveikatai. Tyrimas, publikuotas prestižiniame medicinos žurnale „Lancet eBiomedicine“, parodė, kad kasdienis kontaktas su ftalatu DEHP (di-2-etilheksilftalatu), plačiai naudojamu maisto pakuotėse, medicinos įrangoje ir buitinėse plastikinėse prekėse, galimai prisidėjo prie daugiau nei 356 000 mirčių…