2026 m. kovo 3 d. Niujorke įvyko inauguracinis ES ir Jungtinių Tautų Strateginio komiteto taikai ir saugumui (angl. EU–UN Strategic Committee on Peace and Security) posėdis. Kaip nurodoma Jungtinių Tautų Politinių ir taikos stiprinimo reikalų departamento (DPPA) pranešime, šis komitetas sukurtas siekiant sustiprinti bendradarbiavimą konfliktų prevencijos, pereinamųjų laikotarpių valdymo ir taikos stiprinimo srityse.
Pirmajame posėdyje ES ir JT aptarė penkias temines sritis: konfliktų prevenciją, pereinamuosius procesus (angl. transition settings), moterų, taikos ir saugumo darbotvarkę (angl. Women, Peace and Security), klimato ir saugumo sąsajas (angl. climate–security nexus) bei paramą nacionalinėms prevencijos strategijoms. JT komunikate pažymima, kad būtent šios sritys šiandien yra kertinės vystomojo bendradarbiavimo kryptys, kuriose susikerta humanitariniai, vystomieji ir saugumo iššūkiai.
Vienas iš susitikimo rezultatų – susitarimas įsteigti nuolatinį personalo lygmens stebėsenos mechanizmą (angl. staff‑level monitoring mechanism), kuris reguliariai vertins pažangą ir koordinuos bendras ES ir JT programas. JT DPPA teigia, kad tai pirmas tokio masto struktūrinis sprendimas per daugiau nei dešimtmetį ir kad jis turėtų padėti sumažinti dubliavimąsi tarp humanitarinių, vystomųjų ir saugumo intervencijų.
Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos į šį žingsnį reagavo nuosaikiai palankiai, tačiau akcentavo poreikį užtikrinti didesnį pilietinės visuomenės įtraukimą. NVO teigimu, naujasis mechanizmas gali sustiprinti prevencijos finansavimą ir geriau suderinti tarptautines intervencijas, tačiau jo sėkmė priklausys nuo to, ar sprendimų priėmimo procesai bus skaidrūs ir orientuoti į realius pokyčius vietos bendruomenėse.
Naujasis komitetas gali turėti tiesioginės įtakos ir Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo prioritetams. Lietuva jau dabar daugiausia dėmesio skiria Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui, o komiteto akcentuojami pereinamieji procesai ir konfliktų prevencija sutampa su Lietuvos ekspertinėmis sritimis – nuo viešojo administravimo ir kibernetinio saugumo iki demokratijos stiprinimo ir atsparumo dezinformacijai. ES-JT koordinavimo stiprinimas gali atverti daugiau galimybių Lietuvos institucijoms ir organizacijoms įsitraukti į bendras programas, ypač Ukrainos atkūrimo ir reformų srityse.
Be to, komiteto darbotvarkėje esanti klimato ir saugumo sąsajų (angl. climate–security nexus) tema gali paskatinti Lietuvą labiau plėtoti savo profilį šioje srityje. Energetinio saugumo, atsinaujinančios energetikos ir technologinių sprendimų patirtis suteikia Lietuvai galimybę prisidėti prie naujų ES–JT iniciatyvų regionuose, kuriuose klimato rizikos tiesiogiai veikia saugumą. Tai gali sustiprinti Lietuvos matomumą daugiašalėje erdvėje ir padėti diversifikuoti vystomojo bendradarbiavimo geografiją.
ES delegacija JT savo pareiškime pabrėžė, kad komitetas padės „užtikrinti nuoseklų 2030 darbotvarkės įgyvendinimą“ ir sustiprins bendrą atsaką į tarpusavyje susijusias krizes – nuo konfliktų iki klimato kaitos. JT DPPA šį mechanizmą apibūdina kaip „centrinę platformą, kurioje bus derinami politiniai prioritetai, finansiniai srautai ir praktiniai veiksmai“. Artimiausiais mėnesiais komitetas pradės rengti pirmąsias bendras rekomendacijas, kurios bus taikomos tiek JT misijoms, tiek ES išorės veiksmams.
Klimato reporterių informacija. Unsplash.com iliustracija.