Klimato kaitos komunikacijos mokymų medžiaga
„Kaip kalbėti apie klimato kaitą ir tvarumą?”
Įvadas į Žaliąjį kursą.
Su kokiais iššūkiais susiduriama, kurlink judama, kokie nauji Europos Sąjungos prioritetai?
Trys krizės: klimato, biologinės įvairovės ir taršos. Tiek šios krizės, tiek jų sprendimo būdai yra kompleksiški ir susiję.
Žaliasisi kursas – tai nėra vien dokumentų paketai ir įvairūs reikalavimai. Tai – žmonijos egzistavimo vizija. Kviečiame žiūrėti klimato politikos ekspertės A. Pikšrytės parengtą paskaitą.
Lietuviai mišką myli, bet ir jį kerta. Kodėl?
Miškų politika yra labai smarkiai susijusi su Žaliuoju kursu.
Tai viena iš sričių, kaip, pavyzdžiui, žemės ūkis, kuri daro įtaką viskam – biologinei įvairovei, klimatui, taršai.
Be abejo, miškas yra vienas iš svarbių resursų.
Kaip suderinti meilę miškui su ekonominiais interesais? Apie tai – miškų išsaugojimo aktyvistės, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkės Linos Paškevičiūtės paskaita. Kviečiame žiūrėti.
Žemės ūkis ir transportas
VšĮ „Žiedinė ekonomika” vadovas Domantas Tracevičius sako, kad turime apie Lietuvos klimato neutralumą kalbėti anksčiau, nei yra įsipareigojusi ES. Jau 2024 metais galėtume būti klimatui neutrali šalis.
Jis pristato alternatyvių ataskaitų rezultatus. Ką transporto ir žemės ūkio sektoriuose pastebėjo nevyriausybinių organizacijų atstovai?
Kokių reikia pokyčių Lietuvoje? Kokios yra gerosios ES praktikos? Žiūrėkite vaizdo įraše.
Aplinkosaugos diskursai: Ariadnės siūlas pasiklydusiems klimato komunikacijos labirintuose
Kaip kalbėti su tikslinėmis auditorijomis, kad būtų pažadintas jų aplinkosauginis elgesys? Pradėsime nuo trupučio teorijos.
Komunikacija, kaip socialinio gyvenimo dalis, formuoja mūsų pasaulio supratimą. Kuo skiriasi aplinkosaugos ir tvarumo komunikacija?
Kas yra diskursas ir kokių yra aplinkosaugos diskursų, kuriuose mes gyvename ir veikiame? Apie tai – „Klimato reporterių” redaktorės, Tarptautinės aplinkosaugos komunikacijos asociacijos (IECA) narės Rūtos Trainytės paskaitoje.
Globali klimato kaitos perspektyva. Kodėl svarbu ją suvokti?
Kodėl labai svarbu kalbėti ne tik apie tai, kas vyksta Lietuvoje, Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje?
Kaip „juodieji išpardavimai” yra susiję su liūtimis Graikijoje? Ar girdėjote ką nors apie penkis „globalizacijos veidus”?
Esame pasaulio piliečiai, vartojame, keliaujame, bet ar jaučiame dėl to daugiau atsakomybės? Ar visą pasaulį gerbiame vienodai ir vienodai pagarbiai atsiliepiame apie tuos, kurie gyvena nepritekliuje? Apie tai pasakoja Indrė Augutienė, VšĮ Pasaulio piliečių akademija direktorė.
Žaliosios politikos draugai ir priešai
Klimato kaita yra „apgaulė, kurią sukūrė kinai”, „klimato marksizmas”, „klimato diktatūra” – apie klimato krizę yra prikurta begalė neigiamų pasakojimų. Ar juos reiktų „permušti” savaisiais, teigiamais?
Kętutis Kupšys, Vartotojų aljanso viceprezidentas ir Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, remdamasis visuomenės nuomonių tyrimais parodo, kad dauguma žmonių nori ambicingos klimato politikos.
Diskusija
Indrė: Trumpalaikiai ir tik informavino veiksmai neveikia. Kad keistume visuomenės įpročius, pirmiausia reikia pažadinti aplinkosaugines vertybes!
Lina: Europinė tapatybė yra apie žmogaus teises, apie teisę į švarią aplinką. Ekonomika tam tik tarnauja. Neturime persimesti diskursu, ateinančiu iš už Atlanto, kad dabar tik „gręšim, gręšim, kirsim kirsim”.
Patarimai, kaip kalbėti apie klimato krizę
Klimato kaita daro poveikį visiems, todėl pasakojimas apie ją yra pasakojimas apie žmogų, teigia „Covering Climate Now“. Visgi šis pasakojimas dažnai paskęsta po dideliais moksliniais terminais, poveikiu tolimoms šalims, didingais susirinkimais, baltaisiais lokiais. Dėl to žmonės jaučiasi pavargę, nutolę, prislėgti.
„Covering Climate Now“ moko žurnalistus ir tuos, kurie komunikuoja klimato krizės temomis, papasakoti šią istoriją tokią, kokia ji yra – apie jos poveikį ir sprendimus.
Šiuose mokymuose (anglų kalba) žurnalistai moko trijų ramsčių požiūrio į klimato kaitos žurnalistiką:
• kalbėti apie žmones;
• kalbėti apie vietas;
• pateikti sprendimus.
Šaltinis: https://coveringclimatenow.org