Kategorija: Biologinė įvairovė
-
Ar žalioji energetika gali pakenkti gamtai? Naujas tyrimas pateikia netikėtą atsakymą
Saulės elektrinės, vėjo jėgainės ir elektromobiliai šiandien laikomi vienais svarbiausių ginklų kovoje su klimato kaita. Tačiau jų gamybai reikia vis daugiau ličio, kobalto, nikelio, vario ir kitų kritinių mineralų. Naujas Japonijos mokslininkų tyrimas primena, kad siekiant išgelbėti klimatą svarbu neprarasti kito ne mažiau svarbaus tikslo – biologinės įvairovės apsaugos. Tarptautinė mokslininkų grupė, vadovaujama Tohoku universiteto…
-
Mokslininkai: natūralūs miškai karščio bangas atlaiko geriau nei įveisti žmogaus
Milijonai naujų medžių, kasmet rengiamos sodinimo akcijos ir ambicingi pažadai atkurti miškus jau tapo kovos su klimato kaita simboliu. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ateityje svarbiausias klausimas gali būti ne kiek medžių pasodinome, o kokius miškus kuriame. Pasirodo, natūralūs miškai ekstremalų karštį atlaiko geriau nei žmogaus įveisti. Klimato kaitai spartėjant, miškai atsiduria dvigubame vaidmenyje.…
-
Vandenynai fiksuoja nerimą keliantį signalą: šylantis vanduo keičia jūrų ekosistemas
Mokslininkai perspėja: rekordinė vandenynų šiluma stiprina jūrų karščio bangas ir gali pakeisti gyvybės sąlygas jūrose Didžiausia klimato kaitos „baterija“ – pasaulio vandenynai – toliau kaista. Nors vandenynų šilimas dažnai nepastebimas taip greitai kaip oro temperatūros rekordai, mokslininkai teigia, kad būtent jūros sugeria didžiąją dalį papildomos šilumos, susidarančios dėl žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos. JAV Nacionalinės…
-
Klimato kaitos akivaizdoje – ką mums sako gamta? Įžvalgos iš „Baltic Climate School“
Kaip kalbėti apie klimato kaitą taip, kad ji ne tik keltų nerimą, bet ir padėtų geriau suprasti gamtoje vykstančius procesus bei skatintų veikti apgalvotai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojome kartu su „Baltic Climate School“ dalyviais, susirinkusiais Kuršių nerijoje. Liepos 6–10 dienomis su partneriais Coalition Clean Baltic ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija organizavome tarptautinę klimato…
-
Tyrimas: žmogaus veikla keičia pievas – plinta greitai prisitaikantys augalai
Klimato kaita keičia ne tik orą – ji kartu su žmogaus veiklos poveikiu keičia ir tai, kas auga po mūsų kojomis. Naujas tyrimas rodo, kad sutrikdytose pievų ekosistemose sparčiau plinta vienmečiai augalai, o augalų bendrijų struktūra keičiasi. Žurnale Nature Ecology & Evolution paskelbtame tyrime mokslininkai išanalizavo 37 pasaulio pievų vietas ir vertino, kaip žmogaus veiklos…
-
Vandenyno krizė nėra vien gamtosaugos klausimas – tai ekonominis ir socialinis iššūkis
Pasaulio vandenynai, ilgą laiką veikę kaip viena svarbiausių natūralių klimato kaitos amortizavimo sistemų, šiandien patys tampa krizės fronto linija. Birželio mėnesį paskelbtoje Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio vandenynų vertinimo ataskaitoje (angl. Third World Ocean Assessment), parengtoje šimtų mokslininkų iš įvairių pasaulio šalių, pabrėžiama, kad vandenynų būklę lemia ne viena problema, o kelių krizių sankirta – klimato…
-
Gamtininkai sunerimę: ar keičiantis valdžiai nebus pamiršti Dzūkijos kurtiniai?
Nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos teigia matančios ženklus, kad keičiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vadovybei bus stengiamasi vilkinti sprendimus dėl griežtesnės kurtinių apsaugos. Įvairios šiems retiems paukščiams palankios priemonės turi būti numatytos kaip kompensacija už jau įsteigto Rūdninkų ir steigiamo Kapčiamiesčio poligonų daromą neigiamą poveikį gamtai, rašoma VšĮ Baltijos aplinkos forumas pranešime žiniasklaidai. „Jau keletą mėnesių aktyviai…
-
Pavojinga tendencija: per 25 metus Lietuva neteko daugiau nei pusės įprastų kaimo paukščių
Lietuvos ornitologų draugija pristato naujausius agrarinio kraštovaizdžio paukščių stebėsenos duomenis. 2025 m. atlikta analizė atskleidė, kad nuo 2000-ųjų Lietuvoje įprastų kaimo paukščių populiacijos sumažėjo daugiau nei perpus. Toks ryškus ir ilgalaikis nuosmukis kelia didelį susirūpinimą, nes paukščių gausos indeksas laikomas visos biologinės įvairovės būklės rodikliu. Po 2014 m. dar spartesnis paukščių nykimas 2000–2025 m. Agrarinio…
-
Europos miestai susiduria su nauja nelygybės forma: želdynai tampa prabanga
Europos didmiesčiuose ryškėja nauja socialinės nelygybės linija – prieiga prie medžių, parkų ir žaliųjų erdvių. Tai patvirtina Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JRC) mokslininkų tyrimas, paskelbtas 2026 m. balandžio 13 d. žurnale Nature Communications. Tyrime analizuoti 862 Europos miestai, naudojant palydovinius duomenis, socioekonominius rodiklius ir klimato rizikos vertinimus. Tyrimas atskleidė, kad tik 13,5 procento Europos…
-
Pavasaris grįžta sparnais: kaip keičiasi paukščių migracija Lietuvoje
Kovo 10-oji Lietuvoje nuo seno vadinama 40-ies paukščių diena – laiku, kai kaimo žmonės tikėdavosi išvysti iki keturiasdešimties skirtingų iš žiemaviečių sugrįžtančių sparnuočių. Ši tradicija išliko iki šių dienų, tačiau gamta keičiasi greičiau nei mūsų kalendoriai. Pavasario pranašai vis dažniau pasirodo anksčiau, o paukščių migracijos ritmas tampa vis mažiau nuspėjamas. Praėjusiais metais Lietuvos ornitologai ir…
-
Šokiruojantys faktai: JT skelbia, kad iki trečdalio žuvies produktų pasaulyje gali būti klastojama
Žuvies ir jūros gėrybių produktų klastojimas išlieka plačiai paplitusia problema visame pasaulyje, teigiama naujausioje Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ataskaitoje. Empiriniai tyrimai rodo, kad iki 20 proc. 195 mlrd. JAV dolerių (apie 180 mlrd. eurų) vertės pasaulinės žuvininkystės ir akvakultūros prekybos gali būti susiję su sukčiavimu. FAO duomenimis, klastojimas ypač paplitęs maitinimo…
-
COP30 žinia pasauliui: stovintis miškas turi būti vertingesnis nei iškirstas
COP30 konferencijos metu Brazilija pristatė ambicingą ir precedento neturintį mechanizmą – „Tropical Forests Forever Fund“ (TFFF), kurio tikslas – finansiškai skatinti šalis saugoti savo tropinius miškus. Fondas, kurio idėja gimė dar COP28 Dubajuje, dabar tampa vienu svarbiausių Brazilijos prezidento Luiz Inácio Lula da Silvos prioritetų Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, teigiame COP30 pranešime. Kaip pabrėžė COP30…