Kategorija: Biologinė įvairovė
-
Lietuvoje drastiškai sumažėjo paukščių. Ornitologai beda pirštu į taršų žemės ūkį
Lietuvos ornitologų draugija paskelbė naujausius agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų stebėsenos rezultatus. 2024 m. atlikti tyrimai rodo, kad nuo 2000 metų Lietuvoje įprastų kaimo paukščių populiacijos sumažėjo daugiau nei 50 proc. Tokia dramatiška ilgalaikė mažėjimo tendencija kelia rimtą susirūpinimą tiek gamtosaugininkams, tiek žemės ūkio politikos formuotojams, nes paukščiai laikomi vienu tiksliausių biologinės įvairovės rodiklių žemės ūkio…
-
Už šio paukščio saugojimą ūkininkai gali gauti papildomas išmokas
Lietuvos ornitologų draugija, tęsdama ilgametes tradicijas, 2025 metų paukščiu skelbia raudonkojį tuliką (lot. Tringa totanus). Šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į spartų šios rūšies nykimą bei dėl savo ypatingų biologinių ir ekologinių ypatumų, rašoma organizacijos pranešime. Lietuvoje aptinkama tik 250-400 perinčių porų Raudonkojis tùlikas – paukščių rūšis, kurios populiacija Lietuvoje ir visoje Europoje pastaruoju metu…
-
Gandrų populiacija mažėja. „Kaltas“ intensyvus žemės ūkis, be to – nyksta sodybos
Kovo 25-oji tradiciškai laikoma Gandro diena – būtent šią dieną dažniausiai pasirodo iš žiemojimo vietų sugrįžę baltieji gandrai. Šiemet Lietuvos ornitologų draugijos paukščių stebėtojai pirmuosius gandrus pastebėjo dar kovo viduryje pirmiausia Šilutės ir Ukmergės rajonuose bei Pagėgių savivaldybėje, o šiuo metu šie paukščiai jau stebimi visoje Lietuvoje. Baltasis gandras Lietuvoje turi ypatingą reikšmę – tai…
-
Pempės – nykstantys paukščiai. Priežastis – intensyvi žemės ūkio veikla
Kovo 19-oji vadinama Pempės diena – tai gamtos atgimimo ir pavasario atšilimo ženklas. Šiemet Lietuvos ornitologų draugijos paukščių stebėtojai pirmąsias pempes fiksavo gan anksti: sausio 3 d. Šilutės raj. ties Stankiškiais ornitologas Vytautas Eigirdas užfiksavo 3000 pempių būrį, kuris, atvėsus orams, pasitraukė piečiau. Žemyninėje Lietuvos dalyje pirmosios pempės pasirodė vasario pabaigoje Ukmergės rajone, o kovo…
-
JT biologinės įvairovės konferencija Romoje baigėsi trapiu susitarimu
Vasario pabaigoje Romoje (Italija) vyko atnaujinta Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos konferencija (COP16). Šalių derybos buvo atnaujintos po pernai Kalyje (Kolumbija) vykusios COP16 konferencijos nesėkmingo bandymo susitarti dėl finansų, reikalingų biologinei įvairovei išsaugoti. Romoje vykusių derybų metu šalys pagaliau susitarė dėl strategijos, pagal kurią iki 2030 m. bus sutelkta bent 200 mlrd. dolerių (184 mlrd.…
-
Kovo 4-oji žinoma kaip Kovarnių arba Kovų diena
Kovo 4-oji žinoma kaip Kovarnių arba Kovų diena. Manoma, kad būtent šiomis dienomis iš žiemojimo vietų į Lietuvą sugrįžta kovai, skelbdami pavasario atėjimą. Šie paukščiai parskrenda netgi anksčiau nei vieversiai, kurie dažnai laikomi pavasario pranašais. Be to, nemažai kovų pasilieka miestuose ir per žiemą. Apie jų sugrįžimą galima spręsti iš danguje pasirodančių migruojančių būrių, kurie…
-
Jungtinės Karalystės pareiškimas klimato kaitos konferencijoje tapo dienos sensacija: reikės keisti gyvenimo būdą?
Rūta Trainytė, „Klimato reporteriai“, tiesiogiai iš COP29. Baku (Azerbaidžanas) vykstančioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP29) Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris tapo viena iš pirmųjų šio renginio sensacijų. Nors dar prieš konferenciją buvo tikėtasi, kad kai kurios šalys pristatys didesnes ambicijas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus, JK pareiškimas tapo malonia staigmena. JK pažadėjo,…
-
Susitikimas dėl biologinės įvairovės baigėsi aklaviete – turtingos šalys blokavo pasaulinį gamtos fondą
Kalyje (Kolumbija) vykusios Jungtinių Tautų derybos dėl biologinės įvairovės (COP16) praėjusį šeštadienį buvo sustabdytos. Tai įvyko po to, kai turtingosios šalys užblokavo pasiūlymą įsteigti naują fondą, galintį padėti ekonomiškai silpnesnėms pasaulio šalims atkurti nuskurdusią gamtinę aplinką. Tarp pasipriešinusių pasiūlymui – ir Europos Sąjunga. Pagrindinis COP16 susitikimo tikslas buvo siekti pažangos pagal prieš dvejus metus Monrealyje…
-
Ornitologai pataria kaip pasirūpinti paukščiais artėjant šalčiams
Atvėsus orams dažnas gamtos mylėtojas pradeda galvoti kaip padėti laukiniams paukščiams, kuriems šalta ir gili žiema gali būti pražūtinga. Lietuvos ornitologų draugija pateikia kelis pagrindinius patarimus ką reikia daryti kiekvienam norinčiam padėti šalia namų gyvenantiems sparnuočiams. Paukščius reikia pradėti lesinti atvėsus orams Konkrečią datą kada pradėti lesinti paukščius įvardinti yra sudėtinga, nes tai priklauso ne…
-
COP16: kas bendro tarp Kolumbijos džiunglių ir Lietuvos miškų?
Kolumbijoje (Pietų Amerika) šiuo metu vyksta 16-oji Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konferencija (COP16). Šis tarptautinis renginys sutraukia tūkstančius ekologų, politikų, mokslininkų ir aktyvistų iš viso pasaulio. Čia diskutuojama apie vieną iš svarbiausių šių dienų planetos iššūkių – biologinės įvairovės nykimą. Kitaip tariant, sprendžiama, ką daryti, kad būtų išsaugoti mūsų planetos augalai ir gyvūnai. Kodėl kitame…
-
Kolumbijoje prasidėjo tarptautinė biologinės įvairovės konferencija: stabdys beprecedentį rūšių nykimą
Kalis (Kolumbija), spalio 21 d. (IISD-Klimato reporteriai). Šiandien Kolumbijos Kalio mieste prasidėjo šešioliktoji Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konferencija (angl. UN Biodiversity Conference of the Parties, COP16). Beveik dvi savaites apie 200 šalių derybininkai čia tarsis dėl veiksmų, kurių turi imtis žmonija siekiant sustabdyti beprecedentį biologinės įvairovės nykimą, rašo leidinys „Earth negotiations Bulletin“. Konferencijoje šalys apžvelgs,…
-
Gamtos kreditų sistema: žaliasis smegenų plovimas ar realus rūpestis bioįvairove?
Daugiau nei 80 proc. gamtos buveinių Europos Sąjungoje yra prastos būklės, dėl urbanizacijos, netvaraus ūkininkavimo, miškininkystės bei taršos toliau mažėja augalų ir gyvūnų rūšių skaičius, prastėja dirvožemio būklė, kyla pavojai maisto saugai. Organizacijos „World Wildlife Fund“ atliktas tyrimas atskleidė, kad gamtai žalingoms veikloms žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose kasmet išleidžiama iki 48 mlrd. eurų…