Kategorija: Biologinė įvairovė
-
COP30 žinia pasauliui: stovintis miškas turi būti vertingesnis nei iškirstas
COP30 konferencijos metu Brazilija pristatė ambicingą ir precedento neturintį mechanizmą – „Tropical Forests Forever Fund“ (TFFF), kurio tikslas – finansiškai skatinti šalis saugoti savo tropinius miškus. Fondas, kurio idėja gimė dar COP28 Dubajuje, dabar tampa vienu svarbiausių Brazilijos prezidento Luiz Inácio Lula da Silvos prioritetų Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, teigiame COP30 pranešime. Kaip pabrėžė COP30…
-
60 proc. pasaulio sausumos – už saugios biosferos ribų, rodo naujas tyrimas
Naujas tyrimas, paskelbtas prestižiniame žurnale „One Earth“, atskleidžia, kad 60 proc. pasaulio sausumos plotų jau yra už vietiniu mastu apibrėžtos saugios biosferos ribos, o 38 proc. – aukštos rizikos zonoje. Tyrimą atliko Potsdamo klimato poveikio tyrimų institutas (PIK) kartu su Vienos BOKU universitetu. Mokslininkai analizavo biosferos funkcinį vientisumą – augalijos gebėjimą palaikyti Žemės sistemos stabilumą…
-
Pasaulis pasiekė pirmąjį klimato lūžio tašką: nyksta šiltųjų vandenų koralų rifai
Spalio mėn. šviežiai paskelbtas „Global Tipping Points Report 2025“ („Pasaulinis lūžio taškų pranešimas 2025“) žymi istorinį momentą – pasaulis oficialiai pasiekė pirmąjį klimato lūžio tašką (angl. tipping point). Mokslininkai patvirtina, kad prasidėjo masinis šiltųjų vandenų koralų rifų nykimas, o tai kelia grėsmę ne tik jūrų ekosistemoms, bet ir milijardui žmonių, kurių gyvenimas priklauso nuo šių…
-
Septynios iš devynių planetos ribų jau peržengtos: mokslininkai įspėja apie pavojingą lūžio tašką
Naujausias mokslininkų vertinimas „Planetary Health Check 2025“ („Planetos sveikatos patikra 2025“) atskleidžia nerimą keliančią tendenciją – septynios iš devynių planetos ribų (angl. planetary boundaries) jau peržengtos. Pirmą kartą į peržengtų ribų sąrašą įtrauktas ir vandenynų rūgštėjimas (angl. ocean acidification), kuris iki šiol buvo laikomas saugioje zonoje. Tai reiškia, kad kelios gyvybę palaikančios Žemės sistemos artėja…
-
K. Kupšys. Dviejų veidų Europa: klimato lyderystės retorika ir politikos realybė
Liepos 9 dieną įvyko Lietuvoje mažai atgarsio sulaukęs, bet pasauliui itin svarbus Europos Parlamento narių balsavimas dėl vieno europinės miškų politikos klausimo. Balsavimu parlamentarai atmetė Europos Komisijos pasiūlytą valstybių klasifikaciją pagal miškų naikinimo rizikos laipsnį. Ši Europos Sąjungos kovos su miškų naikinimu reglamento (EUDR) priemonė numatė valstybių skirstymą į žemos, vidutinės ir aukštos miškų naikinimo…
-
Analizė: žemės ūkyje turime daugiau dėmesio skirti pievų ir pelkių apsaugai
Pastaruoju metu vis dažniau susiduriame su klimato krizės padariniais – staigios liūtys, stiprūs vėjai, karščio bangos ir kiti ekstremalūs reiškiniai tampa mūsų kasdienybe. Visgi viešojoje erdvėje vis dar retai klausiame: ką galime padaryti, kad tokių reiškinių būtų mažiau? Išanalizavę, kaip Lietuva įgyvendina klimato kaitos įsipareigojimus žemės ūkyje, gamtininkai siūlo atsigręžti į gamtą – daugiau dėmesio…
-
Daugiau kaip pusšimtis rečiausių Europos giesmininkų papildė Žuvinto populiaciją
Žuvinto biosferos rezervate gamtininkai į laisvę paleido 52 čia užaugintus retų paukščių – meldinių nendrinukių – jauniklius, dalyvaujančius svarbioje gamtosauginėje misijoje. Atvežti mažyliai padės atkurti mažą, bet savaime atsikurti nebegalinčią vietinę šių paukščių populiaciją. Jaunikliai atkeliavo iš Nemuno deltos pievų – ten dėl ankstyvo šienavimo ar intensyvaus ganymo jiems grėsė realus pavojus žūti dar lizduose, rašoma…
-
Meldinių nendrinukių likimas karo akivaizdoje: tarptautinė ekspedicija Ukrainos pelkėse
Karo fone, kai visuomenės dėmesys dažniausiai krypsta į humanitarinius ar saugumo klausimus, gamtos apsaugos darbai dažnai lieka nuošalyje. Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis būtinybė saugoti biologinę įvairovę niekur nedingsta – ypač kalbant apie tokias pažeidžiamas rūšis kaip meldinė nendrinukė, kurios išlikimas vis dar tiesiogiai priklauso nuo žmonių įsitraukimo ir pagalbos, rašoma Baltijos aplinkos forumo pranešime.…
-
Retų paukščių – meldinių nendrinukių – mažyliai saugius namus atranda Žuvinte
Siekiant atkurti retų paukščių – meldinių nendrinukių – populiaciją Žuvinto biosferos rezervate, gamtininkai čia augina šių paukščių jauniklius. Mažyliai atkeliavo iš Nemuno deltos pievų, kuriose dėl ankstyvo šienavimo ar intensyvaus ganymo jiems kilo rimta grėsmė neišgyventi, rašoma Baltijos aplinkos forumo pranešime žiniasklaidai. „Šis pavasaris labai neįprastas. Dėl užsitęsusių šaltų orų dauguma meldinių nendrinukių patelių vėlavo…
-
Tvari miestų vertė: kai žaliosios erdvės tampa svarbesnėmis už kvadratinį metrą betono
Planetai vis smarkiau šylant, daugėja gaivališkų gamtos kataklizmų, kuriuos sukelia ekstremalios oro sąlygos – nuo smarkių audrų bei potvynių iki sausrų, miškų gaisrų ir karščio bangų, kurių neigiamas poveikis žmonių gerovei, sveikatai ir net gyvybei jau tapo akivaizdus. Klimato krizei stiprėjant, žalesni miestai tampa toli gražu nebe prabanga, o būtinybe, kadangi žaliosios erdvės miestams…
-
Ornitologai pataria, ką daryti radus paukščio jauniklį
Besitęsiant aktyviam paukščių perėjimo sezonui bei paukščiams rūpinantis jaunikliais, atsiranda ne vienas žmogus, norintis „išgelbėti“ paukščiuką. Kuriais atvejais reikėtų padėti paukščio jaunikliams, o kuriais geriau ne – atsako Lietuvos ornitologų draugijos specialistai. Svarbiausia taisyklė – jei paukštis atrodo sveikas, palikite jį ten, kur radote Laisvėje gimęs paukštis turi gyventi laisvėje. Todėl radus paukščio jauniklį svarbu…
-
Į Lietuvą sugrįžo vieni gražiausių šalies paukščių – žalvarniai. Padėkite juos išsaugoti!
Ornitologai praneša džiugią naujieną – gegužės 5 d. į Lietuvą sugrįžo pirmasis europinis žalvarnis. Gegužės 6 d. jau buvo užregistruotas ir antras sugrįžęs žalvarnis. Tai vieni spalvingiausių mūsų šalies paukščių, kurių išvaizda labiau primena tropikų paukščius nei Lietuvos. Kiekvieną pavasarį jie grįžta iš Afrikos – šis sugrįžimas ne tik džiugina gamtos mylėtojus, bet ir suteikia…