Europos didmiesčiuose ryškėja nauja socialinės nelygybės linija – prieiga prie medžių, parkų ir žaliųjų erdvių. Tai patvirtina Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JRC) mokslininkų tyrimas, paskelbtas 2026 m. balandžio 13 d. žurnale Nature Communications. Tyrime analizuoti 862 Europos miestai, naudojant palydovinius duomenis, socioekonominius rodiklius ir klimato rizikos vertinimus.
Tyrimas atskleidė, kad tik 13,5 procento Europos miestų gyventojų turi prieigą prie želdynų, atitinkančių vadinamąjį „3–30–300“ standartą: trys medžiai matomi pro langą, 30 procentų medžių danga rajone ir parkas ne toliau kaip 300 metrų nuo namų. Tuo tarpu 21 procentas gyventojų neatitinka nė vieno iš šių kriterijų. Kaip nurodo tyrimo autoriai, želdynų trūkumas aiškiai sutampa su mažesnėmis pajamomis ir didesne klimato rizika.
JRC mokslininkai pabrėžia, kad žalieji plotai nėra tik miesto estetika. Jie mažina temperatūrą, sugeria taršą, saugo nuo potvynių ir gerina psichologinę sveikatą. Tačiau, kaip teigiama tyrime, šių privalumų pasiskirstymas Europoje tampa vis netolygus. Mažesnių pajamų rajonai dažniausiai turi mažiau medžių, o esamos žaliosios erdvės yra prastesnės būklės. Tai reiškia, kad klimato krizė ne tik stiprina esamą socialinę nelygybę, bet ir kuria naujas jos formas.
Ši tendencija ypač ryški Pietų ir Vakarų Europoje, kur karščio bangos kasmet stiprėja. Kaip teigia tyrimo autoriai, miestų „karščio salos“ labiausiai veikia tuos gyventojus, kurie neturi galimybės pabėgti į vėsesnes, žalesnes zonas. Tai tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir sveikatos bei socialinio teisingumo klausimu.
Kai kurie miestai jau imasi veiksmų. Barselona plečia „žaliųjų gatvių“ tinklą, Paryžius sodina medžius tankiausiuose rajonuose, o Amsterdamas įgyvendina programą, skirtą didinti medžių dangą ten, kur jos mažiausia. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad šių priemonių nepakanka, jei jos nebus nukreiptos į labiausiai pažeidžiamas bendruomenes.
Vis daugiau mokslinių publikacijų rodo, kad želdynų prieinamumas turėtų būti laikomas ne miesto puošmena, o esmine viešąja paslauga. JRC tyrimas siūlo žaliuosius plotus planuoti taip pat rimtai kaip transportą, sveikatos apsaugą ar švietimą. Kitaip miestai rizikuoja tapti vietomis, kuriose klimato krizės poveikis pasiskirsto neteisingai – stipriausiai smogdamas tiems, kurie turi mažiausiai galimybių apsiginti.
Klimato reporterių inf. Unsplash nuotr.