Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas balandžio 3 dieną Ženevoje paskelbė vieną griežčiausių savo žinučių apie klimato krizę. Kalbėdamas JT Pasaulinės meteorologijos organizacijos būstinėje, jis pareiškė, kad pasaulis „nebegali apsimesti“, jog 1,5 °C atšilimo riba bus išlaikyta. Kaip sako Guterresas, „overshooting is now inevitable“ (1,5 °C ribos viršijimas dabar neišvengiamas), todėl artimiausiais metais Žemės temperatūra viršys Paryžiaus susitarime numatytą ribą.
Šis pareiškimas nuskambėjo pristatant naujausią Pasaulinės meteorologijos organizacijos klimato būklės ataskaitą. WMO duomenimis, 2015–2025 metų laikotarpis jau yra karščiausias per visą stebėjimų istoriją, o vandenynai sugeria apie 90 procentų perteklinės šilumos. Guterresas pabrėžė, kad tai nėra abstraktūs skaičiai, bet aiškus ženklas, jog klimato sistema artėja prie ribų, kurių peržengus pokyčiai gali tapti negrįžtami.
Kalbėdamas apie šiuos lūžio taškus, Guterresas įvardijo keturias ypač pažeidžiamas sistemas. Amazonijos miškas, kaip sako jis, gali pasiekti tašką, kai didelė jo dalis virs savana. Grenlandijos ledynas tirpsta taip sparčiai, kad kai kurie procesai gali būti nebesustabdomi. Vakarų Antarktidoje, kaip teigiama JT klimato vertinimuose, dalis ledo masyvų jau laikomi „pasmerkti“ dėl spartėjančio tirpsmo. O šilto vandens koralų rifai, anot Guterreso, gali būti prarasti „jokiu prasmingu mastu“, jei temperatūra nebus sumažinta bent iki 1,2 °C.
Guterresas taip pat pabrėžė, kad dabartiniai valstybių įsipareigojimai yra „tragiškai nepakankami“. Kaip sako jis, nacionalinės klimato strategijos apima tik apie 70 procentų pasaulio emisijų, o jų siūlomi mažinimo tempai sudaro vos dešimtadalį to, ko reikia. Tuo tarpu Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) mokslininkai nurodo, kad norint turėti realią galimybę grįžti prie 1,5 °C ribos, pasaulinės emisijos iki 2035 metų turi sumažėti maždaug 60 procentų.
Ši žinutė buvo aiškiai susieta su pernai Brazilijos Beléme vykusiu COP30 klimato susitikimu, kuriame šalys svarstė, kaip spartinti perėjimą nuo iškastinio kuro ir sutrumpinti 1,5 °C ribos viršijimo laikotarpį. JT pranešimuose pabrėžiama, kad COP30 diskusijose daugiausia dėmesio skirta finansavimui prisitaikymui, teisingos transformacijos mechanizmams ir globaliam įgyvendinimo spartintuvui, kuris turėtų sumažinti atotrūkį tarp pažadų ir realių veiksmų.
Guterresas taip pat atkreipė dėmesį į dezinformacijos kampanijas, kurios, kaip sako jis, „stabdo pažangą ir kelia grėsmę mokslui“. Jis ragina valstybes ir technologijų platformas imtis veiksmų prieš melagienas ir „greenwashing“, kurie iškreipia viešąją diskusiją ir mažina visuomenės pasitikėjimą klimato politika.
Savo kalbą balandžio 3 dieną Guterresas baigė teiginiu, kad 1,5 °C riba turi išlikti „žmonijos raudona linija“. Kaip sako jis, pasaulis vis dar turi galimybę sumažinti žalą, jei emisijos bus mažinamos greitai ir ryžtingai, o finansinė parama pažeidžiamoms šalims bus padidinta tiek, kiek reikalauja realybė. „Klausimas nebe tas, ar viršysime 1,5 laipsnio ribą. Klausimas tas, kiek ilgai ir kokia kaina“, – pabrėžė JT vadovas.
Klimato reporterių inf. Unsplash nuotr.