Kovo 10-oji Lietuvoje nuo seno vadinama 40-ies paukščių diena – laiku, kai kaimo žmonės tikėdavosi išvysti iki keturiasdešimties skirtingų iš žiemaviečių sugrįžtančių sparnuočių. Ši tradicija išliko iki šių dienų, tačiau gamta keičiasi greičiau nei mūsų kalendoriai. Pavasario pranašai vis dažniau pasirodo anksčiau, o paukščių migracijos ritmas tampa vis mažiau nuspėjamas.
Praėjusiais metais Lietuvos ornitologai ir paukščių stebėtojai užfiksavo 288 rūšis – penkiomis mažiau nei rekordiniais 2023-iaisiais. Nors 2025-ieji nepasižymėjo gausiomis retenybėmis, vis dėlto pasitaikė įspūdingų svečių. Lietuvoje buvo stebėti dykuminis kūltupys, skeltauodegis kiras, amerikinė cyplė, sajaninė pečialinda, karališkasis erelis, rožinis varnėnas, mažoji starta, nykštukinis erelis, stepinis suopis, raiboji pelėda, mažasis baltasis garnys, mornelis, raibakrūtis bėgikas, kojūkas ir kiti reti sparnuočiai. Tokie stebėjimai rodo, kad Lietuva išlieka svarbiu migracijos tašku, o klimato kaita atveria kelią ir netikėtiems svečiams.
Šių metų žiema paukščiams buvo kur kas sudėtingesnė. Ilgiau užsitęsę ir stipresni šalčiai pareikalavo daug ištvermės tiek žiemojantiems, tiek anksti parskridusiems paukščiams. Kai kurioms rūšims tokios sąlygos buvo pražūtingos. Vis dėlto prasidėjęs kalendorinis pavasaris atnešė šiltesnius orus, kurie paskatino aktyvesnį sugrįžimą. Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai jau fiksuoja gulbes giesmininkes, pilkąsias gerves, dirvinius vieversius, varnėnus, liepsneles, pempes, žąsis ir pavienius baltuosius gandrus.
Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis sako, kad ankstyvi sugrįžimai džiugina, tačiau kartu kelia ir nerimą. Jei žiemiški orai trumpam sugrįžtų, nusilpę paukščiai gali neatlaikyti dar vieno smūgio – ne visos rūšys spėtų pasitraukti į saugesnes vietas. Klimato kaita kai kurioms anksti parskrendančioms rūšims gali turėti rimtų pasekmių. Neaišku ir kaip sekėsi žiemoti pasilikusiems sparnuočiams, ypač kurapkoms, pelėdoms, naminiams žvirbliams ir kitoms jautresnėms rūšims.
Pavasaris – metas, kai žmonės gali tiesiogiai prisidėti prie paukščių gerovės. Gyventojai kviečiami kelti naujus inkilus, išvalyti senus ir pasirūpinti, kad jie būtų tinkami perėti. Švarūs ir saugūs inkilai daugeliui rūšių yra svarbi vieta lizdams sukti ir jaunikliams auginti. Tinkamai prižiūrimi inkilai padeda paukščiams lengviau įsikurti sugrįžus iš žiemaviečių ir prisideda prie jų apsaugos bei išsaugojimo. Inkilus rekomenduojama kelti nuo vasario pabaigos iki balandžio pradžios, kai paukščiai dar tik ieško tinkamų vietų lizdams ir turi pakankamai laiko atrasti naujus namus prieš prasidedant perėjimo sezonui.
Inkilų kėlimas svarbus ne tik paukščiams. Tai ir natūralus būdas reguliuoti kenkėjų skaičių soduose, ir puiki edukacinė veikla vaikams, leidžianti iš arti stebėti gamtos ciklus. Kiekvienas inkilas tampa mažu, bet reikšmingu indėliu į biologinės įvairovės išsaugojimą.
Parengta pagal Lietuvos ornitologų draugijos informaciją. Nuotraukos Lietuvos ornitologų draugijos.