Dalis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, kurias lemia pats klimato šiltėjimas, vis dar nėra tinkamai įtrauktos į klimato modelius. Naujas tyrimas rodo, kad dėl šių papildomų emisijų iki 2100 metų pasaulio temperatūra gali būti 0,2–0,4 °C aukštesnė. Tyrėjų skaičiavimu, šilimo sukeltos emisijos gali padidinti žmogaus veiklos nulemtą atšilimą po 2020 metų dar 20–30 procentų.
Rugsėjo 10 dieną mokslo žurnale „Environmental Research Letters“ paskelbto tyrimo „Prognozuojamas pasaulinio atšilimo sustiprėjimas dėl atšilimo sukeltų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų“ (angl. „Projected amplification of global warming by warming-induced greenhouse gas emissions“) autoriai vertino, kiek šylant klimatui gali padidėti emisijos iš keturių natūralių sistemų: amžinojo įšalo teritorijų, šlapynių, vidaus vandenų ir laukinių gaisrų.
Šie procesai skiriasi, tačiau juos sieja vienas dalykas – jų intensyvumą gali didinti kylanti temperatūra. Šylant amžinojo įšalo teritorijoms, greičiau skaidosi jose sukaupta organinė medžiaga, todėl į atmosferą gali išsiskirti daugiau anglies dioksido ir metano. Šylant šlapynėms gali didėti metano emisijos. Šiltesnis ir sausesnis klimatas gali sudaryti palankesnes sąlygas laukiniams gaisrams, o degant augalijai į atmosferą išskiriama daugiau šiltnamio dujų. Panašūs procesai vyksta ir vidaus vandenyse, kuriuose šylant vandeniui gali keistis organinės medžiagos skaidymas ir didėti metano emisijos.
Mokslininkai šias emisijas vadina šilimo sukeltomis emisijomis (angl. warming-induced emissions, WIE). Skirtingai nei žmogaus tiesiogiai išmetamos šiltnamio dujos, šių emisijų mastą lemia ne tik žmogaus veikla, bet ir tai, kaip dėl kylančios temperatūros keičiasi natūralios sistemos.
Tyrėjai apskaičiavo, kad nagrinėtų šaltinių metano emisijos, pasaulio temperatūrai kylant 1 °C, galėtų padidėti vidutiniškai apie 97 ± 6 mln. tonų per metus. Anglies dioksido emisijos iš amžinojo įšalo ir laukinių gaisrų galėtų padidėti maždaug 7 ± 1 mlrd. tonų per metus.
Didėjant šioms emisijoms, susidaro grįžtamasis ryšys: žmogaus veiklos sukeltas atšilimas skatina kai kurias natūralias sistemas išskirti daugiau šiltnamio dujų, o jų koncentracijos didėjimas atmosferoje savo ruožtu stiprina atšilimą. Dėl to šilimo sukeltos emisijos tampa svarbios vertinant, kaip greitai gali didėti pasaulio temperatūra.
Jos taip pat svarbios skaičiuojant likusį pasaulio anglies biudžetą – kiek CO₂ žmonija dar gali išmesti, jei siekiama išlaikyti galimybę apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 °C. Papildomos dėl atšilimo atsirandančios emisijos reiškia, kad dalis anglies biudžeto būtų sunaudojama ne dėl naujų žmogaus išmetimų, o dėl klimato sistemos pokyčių.
Būtent čia išryškėja dabartinių klimato modelių problema. Tyrėjai nustatė, kad šilimo sukeltos emisijos daugelyje klimato modelių vis dar įvertintos nepakankamai. Kai kuriuose modeliuose įtraukiami atskiri procesai, pavyzdžiui, amžinojo įšalo ar laukinių gaisrų poveikis, tačiau nėra bendro visų keturių procesų vertinimo.
Tai apsunkina būsimų klimato pokyčių prognozes. Mokslininkams vis dar trūksta duomenų, leidžiančių tiksliai nustatyti, kaip skirtingos natūralios sistemos reaguos į tolesnį atšilimą ir kokio dydžio papildomas emisijas tai sukels.
Šiai spragai tirti jau vykdomas tarptautinis Warming-Induced Emissions Model Intercomparison Project (WIE-MIP). Jame dalyvauja daugiau kaip 20 modeliavimo komandų iš įvairių pasaulio šalių. Projekto tikslas – į klimato modelius nuosekliau įtraukti šilimo sukeltas emisijas ir palyginti, kaip skirtingi modeliai vertina jų poveikį būsimam atšilimui.
2026 metų liepą Kolorado valstijoje JAV vykusiame WIE-MIP seminare modeliavimo grupės lygino rezultatus ir derino tolesnius tyrimus. Projekto rezultatus planuojama panaudoti rengiant septintąją Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) vertinimo ataskaitą.
Tyrėjai pabrėžia, kad 0,2–0,4 °C yra modelinis įvertis, o ne tiksliai prognozuojamas būsimos temperatūros pokytis. Skaičiavimui būdingas reikšmingas neapibrėžtumas, be to, tyrime vertinta tik dalis galimų šilimo sukeltų emisijų.
Klimato reporterių inf. Unsplash nuotrauka.