Kategorija: Straipsniai
-
Kiek kainuoja prisitaikyti prie klimato kaitos – ir kiek tai gali atnešti naudos
2024 metais pasaulyje užfiksuota 58 stichinės nelaimės, kurių kiekviena padarė daugiau nei milijardo dolerių nuostolių. Potvyniai, sausros, audros – vis dažnesni ir stipresni reiškiniai paveikė bendruomenes ir infrastruktūrą įvairiuose pasaulio regionuose. Deja, šalys nepakankamai finansuoja priemones, skirtas prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių. Skaičiuojama, kad kasmet trūksta apie 359 milijardus dolerių. Prisitaikymo priemonės, tokios kaip ankstyvojo…
-
COP30: dirvožemio sveikata įvardyta kaip vienas svarbiausių, bet ignoruojamų klimato sprendimų
Brazilijoje vykstančioje COP30 klimato konferencijoje pristatyta ataskaita „Sprendimas, o ne auka: dirvožemio sveikatos integravimas į nacionalinius klimato įsipareigojimus“ (angl. Solution Instead of Victim: Integrating Soil Health into Nationally Determined Contributions for Climate Change Mitigation) iškėlė klausimą, kodėl dirvožemis iki šiol lieka paraštėse, kai kalbama apie klimato kaitos švelninimą. Ataskaitą parengė tarptautinė ekspertų grupė, bendradarbiaujanti su…
-
Mokslininkai: tik atsakingai taikomas DI gali padėti spręsti klimato krizę
Dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau keičia mūsų kasdienybę – nuo verslo sprendimų iki sveikatos apsaugos, nuo švietimo iki transporto. Tačiau nauja ataskaita, pristatyta lapkričio 5 dieną Briuselyje, kviečia pažvelgti į DI kaip į galimą sąjungininką sprendžiant vienus didžiausių mūsų laikų iššūkių – klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą ir kitus planetos ribas liečiančius procesus. Ataskaitą „AI…
-
„Melagienos“ apie klimato kaitą – iš vis aukštesnių tribūnų
Donaldui Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus, JAV energetikos politika buvo sutelkta į maksimalų naftos ir dujų gavybos didinimą ir žaliosios energetikos bei švariųjų technologijų žlugdymą, o įtakingas portalas „Politico“ jo pergalę jau iškart po rinkimų pavadino ekologine katastrofa. Dar 2020 metais D. Trumpo iniciatyva JAV išstojo iš Paryžiaus klimato susitarimo, kuris yra reikšminga Jungtinių Tautų…
-
„Nature“: ekonomika auga, bet milijardai vis dar gyvena be elektros. Ar tai pažanga?
Spalio pradžioje prestižiniame britų moksliniame žurnale „Nature“ paskelbtas tarptautinis tyrimas atskleidė, kad pasaulio ekonomikos augimas nepadeda spręsti svarbiausių žmonijos iššūkių. Nors nuo 2000 metų pasaulio bendrasis vidaus produktas (BVP) padvigubėjo, tai neatsispindi nei žmonių gerovėje, nei planetos būklėje — socialiniai pokyčiai vyksta per lėtai, o ekologinė žala toliau didėja. Tyrimą publikavo žinomi mokslininkai Andrew L.…
-
Ar plastikas mus lėtai žudo? Naujas tyrimas kelia nerimą
2025 m. balandžio 29 d. Niujorke paskelbta akademinio medicinos centro „NYU Langone Health“ tyrimo analizė atskleidė stulbinančius duomenis apie plastiko poveikį žmonių sveikatai. Tyrimas, publikuotas prestižiniame medicinos žurnale „Lancet eBiomedicine“, parodė, kad kasdienis kontaktas su ftalatu DEHP (di-2-etilheksilftalatu), plačiai naudojamu maisto pakuotėse, medicinos įrangoje ir buitinėse plastikinėse prekėse, galimai prisidėjo prie daugiau nei 356 000 mirčių…
-
Po Sevilijos: ką reikia žinoti neprofesionalams apie FfD4
Sevilijoje vykusi JT konferencija atskleidė gilų konfliktą tarp viešojo gėrio siekio ir verslo logikos. Ar klimato finansavimas taps solidarumo priemone, ar vien pelno platforma? Šią vasarą Sevilijoje (Ispanija) įvyko Ketvirtoji Jungtinių Tautų konferencija dėl vystymosi finansavimo (angl. Finance for Development, FfD4). Tai pasaulinis susitikimas, kuriame dalyvavo valstybių atstovai, tarptautinės organizacijos ir verslo sektoriaus dalyviai. Jie…
-
Ženevoje žlugusios pasaulinės plastiko sutarties derybos kelia nerimą: pasaulis lieka be bendros strategijos
Po trejus metus trukusių intensyvių derybų, rugpjūtį Ženevoje vykusios Jungtinių Tautų derybos dėl pasaulinės plastiko taršos sutarties baigėsi be susitarimo. Nepaisant daugiau nei 100 šalių pastangų, įskaitant Europos Sąjungą, Prancūziją, Kolumbiją ir Ramiojo vandenyno salų valstybes, derybos žlugo dėl nesutarimų, susijusių su plastiko gamybos ribojimu ir toksiškų medžiagų kontrole. Pasak ekspertų, tai – rimtas smūgis…
-
Kas yra anglies dioksido biudžetas ir kodėl svarbi 1,5 °C riba?
Kalbant apie klimato kaitą, vis dažniau girdime terminą „anglies dioksido biudžetas“. Nors pavadinimas primena finansinį planavimą, iš tiesų tai – vienas svarbiausių mokslinių rodiklių, padedančių suprasti, kiek dar galime išmesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kad išvengtume katastrofiškų pasekmių. Kas tai yra? Anglies dioksido biudžetas – tai maksimalus CO₂ kiekis, kurį žmonija gali išmesti į atmosferą,…
-
FfD4 be iliuzijų: kas sprendžia pasaulio skolų likimą
Šią vasarą Sevilijoje (Ispanija) vyko Jungtinių Tautų konferencija dėl finansavimo darniam pasaulio šalių vystymuisi – trumpai vadinama FfD4. Į ją susirinko pasaulio lyderiai, tarptautinės organizacijos ir verslo atstovai. Konferencijos tonas buvo šventiškas, o pagrindinis dokumentas – „Compromiso de Sevilla“ („Sevilijos įsipareigojimas“) – iš anksto pristatytas kaip proveržis. Tačiau galutinis rezultatas daug kam priminė ne pažangą,…
-
Nuo šiol vartotojai gaus daugiau informacijos apie įsigyto produkto taisymo galimybes
Europos Komisija įvedė naują pataisomumo vertinimo sistemą, kuri bus nurodyta naujoje energijos vartojimo etiketėje, pridedamoje prie elektroninių produktų. Taip vartotojai gaus daugiau informacijos ar lengva taisyti perkamą elektros ir elektronikos įrangą, pavyzdžiui, išmaniuosius telefonus, bei priimti tvaresnius sprendimus, rašoma VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pranešime spaudai. Pataisomumo indekso žymėjimas suteikia aiškų ir lengvai suprantamą produkto remonto galimybės…
-
Lietuvos valdžiai mindžikuojant, Vokietija jau pasiekė pirmąjį nacionalinį amoniako mažinimo tikslą
Europos Sąjungoje net 95 proc. antropogeninių amoniako išmetimų susidaro žemės ūkyje, didžiausią dalį sudaro gyvulių mėšlas, energijos augalų skilimo likučiai ir sintetiniai azoto trąšos, teigiama VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pranešime. „Amoniako išmetimai sukelia oro taršą, dirvožemio rūgštėjimą ir vandens eutrofikaciją, kenkia žmonių sveikatai ir ekosistemoms. Iš visų ES sektorių žemės ūkis išmetamų teršalų kiekį sumažino mažiausiai“,…