Brazilijoje vykstančioje COP30 klimato konferencijoje pristatyta ataskaita „Sprendimas, o ne auka: dirvožemio sveikatos integravimas į nacionalinius klimato įsipareigojimus“ (angl. Solution Instead of Victim: Integrating Soil Health into Nationally Determined Contributions for Climate Change Mitigation) iškėlė klausimą, kodėl dirvožemis iki šiol lieka paraštėse, kai kalbama apie klimato kaitos švelninimą.
Ataskaitą parengė tarptautinė ekspertų grupė, bendradarbiaujanti su iniciatyva „Save Soil“, o jos turinys remiasi naujausiais duomenimis ir analizėmis, atliktomis kartu su Stokholmo atsparumo centru (angl. Stockholm Resilience Centre) ir Potsdamo klimato poveikio tyrimų institutu (angl. Potsdam Institute for Climate Impact Research). Dokumentas pristatytas kaip analitinė įžvalga COP30 kontekste, siekiant paskatinti šalis įtraukti dirvožemio sveikatą į savo nacionalinius klimato planus.
Ataskaitos autoriai teigia, kad sveikas dirvožemis – tai ne tik klimato kaitos paveikta sistema, bet ir vienas iš galingiausių gamtinių anglies „saugyklų“ (angl. carbon sinks), galinčių padėti pasiekti klimato neutralumą. Remiantis naujausiais tyrimais, pasaulio dirvožemio anglies atsargos gali būti net 45 proc. didesnės nei manyta anksčiau. Tai reiškia, kad dirvožemio atkūrimas ir regeneracinė žemdirbystė (angl. regenerative agriculture) gali tapti esminiu klimato politikos ramsčiu.
Tyrime pabrėžiama, kad regeneracinės praktikos – tokios kaip neariminė žemdirbystė, augalų įvairovės didinimas, dirvožemio danga, kompostavimas ir agroforestrija – ne tik padeda kaupti anglies dioksidą dirvožemyje, bet ir mažina emisijas, susijusias su sintetinių trąšų gamyba. Pastarosios, kaip nurodoma, sukuria apie 2 proc. visų pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų – tiek pat, kiek aviacija.
Ataskaitos autoriai taip pat pateikia konkrečius skaičius: neariminė žemdirbystė gali sumažinti CO₂ emisijas iš dirvožemio iki 51 proc., o trąšų emisijos galėtų būti sumažintos net 80 proc. iki 2050 m., jei būtų plačiai taikomos regeneracinės praktikos.
Analizuodami šalių nacionalinius klimato įsipareigojimus (angl. Nationally Determined Contributions, NDCs), tyrėjai pastebi, kad dirvožemio sveikata dažnai minima netiesiogiai – per konkrečias praktikas, bet retai kaip savarankiškas klimato švelninimo tikslas. Tarp išsiskiriančių pavyzdžių – Nepalas, siekiantis padidinti dirvožemio organinės medžiagos kiekį iki 4 proc. iki 2035 m., ir Somalis, skyręs daugiau nei 2 mlrd. JAV dolerių žemės ūkio emisijų mažinimui.
Ataskaitoje taip pat įvardijami pagrindiniai iššūkiai: nepakankamas matavimo, ataskaitų teikimo ir patikros (angl. Measurement, Reporting and Verification, MRV) pajėgumas, ypač besivystančios ekonomikos šalyse, bei finansavimo spragos. Siūloma kurti mišraus finansavimo mechanizmus, kurie apjungtų dotacijas, lengvatines paskolas ir rezultatais grįstus mokėjimus, susietus su nepriklausomai patvirtintu dirvožemio anglies kaupimu.
Tyrimo autoriai ragina šalis:
- įtraukti aiškų dirvožemio-anglies priedą (angl. soil-carbon annex) į NDC atnaujinimus;
- perklasifikuoti dirvožemio priemones iš adaptacijos į švelninimo sritį, jei jos turi išmatuojamą anglies naudą;
- investuoti į MRV infrastruktūrą – laboratorijas, mobilius testavimo vienetus, nuotolinį stebėjimą;
- užtikrinti socialines ir biologinės įvairovės apsaugos priemones visuose finansiniuose instrumentuose.
Kaip pažymima ataskaitoje, klimato politika negali būti veiksminga, jei ignoruoja tai, kas po kojomis. Dirvožemis – tai ne papildomas elementas, o būtina sąlyga siekiant ilgalaikio klimato stabilumo.
Klimato reporterių informacija. Parengta pagal Save Soil informaciją. Unsplash.com iliustracija.