Pastaraisiais mėnesiais klimato mokslininkų tonas tarptautinėje žiniasklaidoje pastebimai pasikeitė. Jei anksčiau jie vengdavo kategoriškų formuluočių, šiandien vis dažniau girdėti atviresni, aštresni komentarai. Priežastis paprasta: pasaulis jau ilgą laiką viršija 1,5 °C atšilimo ribą, kuri daugelį metų buvo laikoma kritine.
Kaip rašo tarptautinis klimato naujienų portalas „Planet News“, pasaulinė temperatūra 21 mėnesį iš eilės buvo aukštesnė nei 1,5 °C virš ikipramoninio laikotarpio vidurkio. Tai nėra vienkartinis šuolis – tai nuolatinė tendencija, rodanti, kad klimato sistema įžengė į naują etapą. Šis faktas tapo lūžio tašku ir mokslininkų komunikacijoje.
Imperial College London klimatologė Friederike Otto, viena žymiausių ekstremalių reiškinių atribucijos tyrėjų, pastaruoju metu kalba daug tiesmukiau nei anksčiau. Interviu ji pabrėžė, kad pasaulis „nebe juda link 1,5 °C ribos viršijimo – jis jau ten yra“, ir pridūrė, kad ekstremalūs reiškiniai šiandien vyksta greičiau, nei buvo prognozuota prieš dešimtmetį. Pensilvanijos universiteto profesorius Michael Mann, ilgai garsėjęs santūriu tonu, dabar atvirai sako, kad „švelnių perspėjimų era baigėsi“, nes duomenys rodo spartesnį klimato sistemos nestabilumą.
Prie jų prisijungia ir buvęs NASA klimato skyriaus vadovas James Hansen, kuris jau kelerius metus kartoja, kad dabartinis atšilimo tempas „viršija konservatyviausias prognozes“. NASA GISS vadovas Gavin Schmidt taip pat pripažino, kad 2023–2025 m. temperatūrų šuolis buvo „šokiruojantis net klimatologams“, o tai rodo, kad klimato modeliai ne visada suspėja su realybe.
Šie komentarai žymi platesnį pokytį: mokslininkai nebeformuluoja perspėjimų – jie konstatuoja faktus. Ir tie faktai yra nepatogūs. Ekstremalūs reiškiniai Europoje – šalčiai, potvyniai, sausros ir audros – tampa vis labiau sinchroniški, o tai, pasak ekspertų, yra tiesioginė klimato kaitos pasekmė. Žemynas tampa „klimato rizikų laboratorija“, kur pokyčiai matomi greičiau ir ryškiau nei daugelyje kitų regionų.
Klimato tyrėjai šiandien ne tik analizuoja duomenis, bet ir aktyviai dalyvauja viešose diskusijose. Jų tonas aštrėja, nes, kaip jie patys sako, „laikas švelniems perspėjimams baigėsi“. Tai rodo, kad klimato krizė nebėra vien mokslinė tema – ji tampa politine, socialine ir kasdiene realybe, kuriai reikia ne tik supratimo, bet ir veiksmų.
Klimato reporterių informacija. Unsplash.com iliustracija.