Nacionalinis plėtros bankas ILTE pranešė, kad jo įgyvendintas daugiabučių renovacijos paskolų portfelio 112 mln. eurų vertės „žaliasis“ sekiuritizacijos sandoris „Vytis Reno Loans“ Londone vykusiuose „IFLR Europe Awards 2026“ apdovanojimuose buvo pripažintas vienu reikšmingiausių metų poveikio finansų rinkoms projektų.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip dar viena finansų rinkų naujiena, tačiau jos reikšmė klimato politikai yra gerokai platesnė. Sandorio metu investuotojams buvo parduotas daugiabučių renovacijos paskolų portfelis, o jo pagrindu išleistos žaliosios obligacijos. Taip kapitalo rinkų lėšos buvo nukreiptos į energinio efektyvumo projektus Lietuvos daugiabučiuose. Pasak ILTE, pritrauktos investicijos naudojamos gyvenamųjų namų modernizavimui visoje šalyje.
Finansų pasaulyje toks procesas vadinamas sekiuritizacija arba pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriu. Paprastai tariant, daugybė atskirų paskolų sujungiamos į vieną portfelį, kurio pagrindu išleidžiami vertybiniai popieriai investuotojams. Tai leidžia pirminiam finansuotojui susigrąžinti dalį lėšų ir jas panaudoti naujiems projektams. Renovacijos srityje toks mechanizmas gali padėti sparčiau finansuoti pastatų atnaujinimą, nes kapitalo šaltiniu tampa ne vien valstybės ar ES fondų lėšos, bet ir privatus investuotojų kapitalas.
Projektas svarbus ir platesniame Baltijos šalių kontekste. ILTE teigimu, tai buvo pirmasis Lietuvoje žaliasis sekiuritizacijos sandoris, o jo pagrindu išleistos žaliosios obligacijos tapo pirmosiomis Baltijos šalyse listinguotomis tokio tipo obligacijomis, gavusiomis aukščiausią AAA kredito reitingą. Sandorio organizatoriai pabrėžia, kad taip buvo atvertas kelias platesniam tarptautinių institucinių investuotojų dalyvavimui Lietuvos energetinio efektyvumo projektuose.
Įdomu tai, kad, kaip socialiniame tinkle „LinkedIn“ rašė vienas projekto kūrėjų Justinas Bučys, idėja panaudoti sekiuritizaciją renovacijos finansavimui Lietuvoje buvo brandinama beveik dešimtmetį. Jo teigimu, projektas prasidėjo nuo ambicijos įrodyti, kad Lietuvos institucija gali sukurti tarptautinius kapitalo rinkų standartus atitinkantį finansinį instrumentą ir panaudoti jį labai konkrečiam tikslui – didinti šalies būstų energinį efektyvumą.
Klimato politikos požiūriu ši ILTE ir visos Lietuvos sėkmės istorija rodo, kad pastatų renovacija nebūtinai turi remtis vien subsidijomis. Augant investuotojų susidomėjimui žaliaisiais finansais, kapitalo rinkos gali tapti vienu iš svarbių šaltinių, leidžiančių pritraukti papildomų lėšų energijos vartojimo mažinimui ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimui gyvenamajame sektoriuje.
Kas yra sekiuritizacija?
Sekiuritizacija (angl. securitisation) arba pakeitimo vertybiniais popieriais sandoris – finansinis mechanizmas, leidžiantis daugelį paskolų sujungti į vieną portfelį ir jo pagrindu išleisti vertybinius popierius investuotojams.
Pavyzdžiui, renovacijos paskolas suteikusi institucija gali šias paskolas „supakuoti“ į vieną paketą ir parduoti investuotojams obligacijų forma. Gautos lėšos gali būti panaudotos naujoms paskoloms ir naujiems renovacijos projektams finansuoti. Obligacijas įsigiję investuotojai gali jomis prekiauti vertybinių popierių biržose; taip užtikrinamas aukštas investicijų likvidumo lygis.
Po 2008 m. pasaulinės finansų krizės sekiuritizacija ilgą laiką buvo vertinama atsargiai, nes būtent netinkamai struktūruoti būsto paskolų vertybiniai popieriai prisidėjo prie krizės išplitimo ir globalaus poveikio. Tačiau šiandien Europos Sąjungoje šis instrumentas griežtai reguliuojamas ir vis dažniau naudojamas infrastruktūros, būsto renovacijos bei kitų tvarumo projektų finansavimui. Vienas iš „Klimato reporterių“ bendraautorių, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys prisimena, kaip dar 2025 m. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete (EESRK) svarstant Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento peržiūrą, būdavo sunku susitarti dėl daugelio dalykų, tačiau dėl vieno buvo sutariama vienbalsiai: kad sekiuritizacija gali ir turi tapti žaliosios pertvarkos finansavimo varikliu.
„Diskusijose dėl ES sekiuritizacijos taisyklių dažnai susiduria du požiūriai – finansinio stabilumo poreikis iš vienos pusės, ir būtinybė pritraukti daugiau investicijų į ekonomiką iš kitos. Rengdami nuomonės projektą pabrėžėme, kad sekiuritizacija gali tapti svarbiu Europos santaupų ir investicijų sąjungos instrumentu, jeigu kartu užtikrinami skaidrumo, rizikos valdymo ir investuotojų pasitikėjimo principai. Lietuvos renovacijos paskolų sekiuritizacijos projektas yra vienas iš pavyzdžių, kaip šis finansinis instrumentas gali būti panaudotas realiosios žaliosios transformacijos ekonomikos ir energetinio skurdo mažinimo tikslams“, – sakė Kęstutis Kupšys, pernai rugsėjį priimtos EESRK nuomonės dėl Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento persvarstymo bendrapranešėjas.
ILTE projekto atveju investuotojų lėšos buvo susietos su daugiabučių renovacijos paskolomis, todėl kapitalo rinkų finansavimas buvo nukreiptas į energijos vartojimo mažinimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimą gyvenamajame sektoriuje.
Klimato reporterių inf. Asociatyvi iliustracija – Unsplash.com laisvo naudojimo.