JT klimato tarpinėse derybose Bonoje (Vokietija) daugiausia dėmesio skiriama klausimui, kaip pereiti nuo politinių pažadų prie realių veiksmų įgyvendinant Paryžiaus susitarimą. Jo esmė – siekti, kad pasaulio vidutinės temperatūros augimas būtų apribotas gerokai žemiau 2 °C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, ir stengtis neviršyti 1,5 °C ribos. Tam šalys įsipareigojo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, spartinti perėjimą prie švarios energetikos ir stiprinti atsparumą jau vykstantiems klimato pokyčiams.
Pagrindinės Bonos derybų kryptys – priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, atsinaujinančios energetikos plėtra, klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos kūrimas ir finansavimo užtikrinimas šalims, kurioms prisitaikyti prie klimato kaitos sunkiausia. Tarp labiausiai pažeidžiamų valstybių dažnai minimos mažos salų valstybės, tokios kaip Tuvalu, Maldyvai, Fidžis, taip pat klimato poveikiui jautrios Afrikos šalys – Kenija, Etiopija, Mozambikas.
Diskusijose ryškėja skirtingi valstybių interesai. Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė, mažų salų valstybių grupė bei kai kurios Lotynų Amerikos šalys, tarp jų Kolumbija, ragina spartinti perėjimą nuo anglies, naftos ir dujų. Tuo metu didelės iškastinio kuro gamintojos ir eksportuotojos – tokios kaip Saudo Arabija, Rusija ar kai kurios kitos energiją iškastiniu kuru grindžiančios ekonomikos – dažniau pabrėžia energetinio saugumo, ekonominio stabilumo ir nacionalinių interesų svarbą.
Derybos vyksta pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) sistemą. Šios konvencijos šalys dabar daug dėmesio skiria ne tik naujų įsipareigojimų kūrimui, bet ir klausimui, kaip užtikrinti, kad jau priimti sprendimai būtų įgyvendinami praktiškai – mažinant emisijas ir spartinant transformaciją energetikos, transporto bei pramonės sektoriuose.
Klimato finansavimas išlieka viena jautriausių temų. Globalių Pietų šalys pabrėžia, kad be didesnės tarptautinės paramos joms sunku vienu metu investuoti į švarią energetiką ir apsaugą nuo klimato poveikio – sausrų, potvynių, maisto gamybos sutrikimų. Aplinkosaugos organizacijos taip pat ragina derybose daugiau dėmesio skirti ne tik finansavimo kiekiui, bet ir tam, ar lėšos iš tiesų pasiekia labiausiai pažeidžiamas bendruomenes.
Bonos susitikimai (oficialiai – 64-osios JT klimato konvencijos pagalbinių institucijų sesijos, SB64) vyksta birželio 8–18 dienomis ir laikomi svarbiu techniniu etapu prieš COP31 klimato konferenciją Antalijoje, Turkijoje, kuri vyks 2026 m. lapkritį. Vienas svarbiausių procesų – pirmojo Paryžiaus susitarimo pažangos vertinimo („Global Stocktake“) rezultatų įgyvendinimas. Šio vertinimo tikslas – nustatyti, ar pasaulis juda pakankamai greitai siekdamas klimato tikslų ir kur reikia papildomų veiksmų.
Klimato diplomatijos centre šiandien vis mažiau lieka klausimų apie tai, ar reikia veikti – pagrindinis klausimas tampa, kaip greitai ir kas už tai sumokės.
Klimato reporterių inf. Iliustracija – Unsplash.com laisvo naudojimo.