Lapkričio 9 d. Antalijoje prasidės COP31 – Jungtinių Tautų klimato konferencija, kurioje valstybės turės ne tik derėtis dėl naujų sprendimų, bet ir parodyti, kaip įgyvendina ankstesnius pažadus. Šių metų konferencijos šeimininkė Turkija ją vadina „įgyvendinimo COP“, o viena pagrindinių temų turėtų būti tai, kaip klimato politikos tikslai tampa konkrečiais projektais, investicijomis ir pokyčiais ekonomikoje.
Tuo pat metu šią savaitę Fidžyje ir Tuvalu vyksta oficialus COP31 parengiamasis susitikimas. Ramiojo vandenyno valstybių atstovai jame pabrėžia tris dalykus: 1,5 °C tikslo išsaugojimą, lengviau pasiekiamą klimato finansavimą pažeidžiamoms bendruomenėms ir didesnį vandenynų vaidmenį klimato politikoje. Greenpeace, apibendrindama šio regiono poziciją, pabrėžia, kad Ramiojo vandenyno šalims 1,5 °C yra ne teorinė riba, o išlikimo klausimas.
Tačiau klimato nevyriausybinių organizacijų darbotvarkė platesnė. Į Antaliją jos vežasi kelis labai konkrečius lūkesčius.
Klimato finansai – ne vien gražūs skaičiai
Vienas svarbiausių klausimų bus pinigai. Turtingos šalys 2024 m. pranešė mobilizavusios 137 mlrd. JAV dolerių klimato finansavimo besivystančioms šalims. Tačiau, kaip pabrėžia „Oxfam“, didelę viešojo finansavimo dalį sudarė paskolos, o ne dotacijos. Organizacija skaičiuoja, kad 2024 m. viešasis finansavimas adaptacijai siekė apie 32 mlrd. JAV dolerių.
Būtent finansavimo kokybė tampa viena iš pagrindinių NVO kritikos temų.
„Oxfam“ prieš COP31 ragina didinti ne tik bendrą finansavimo mastą, bet ir dotacijomis teikiamo viešojo finansavimo dalį. Organizacija taip pat kritikuoja situaciją, kai klimato finansavimas skaičiuojamas įtraukiant paskolas, kurios gali didinti jau ir taip didelę pažeidžiamų šalių skolų naštą.
„ActionAid“ savo ruožtu po birželį Bonoje vykusių klimato derybų pabrėžė, kad šalys dar neturi aiškaus plano, kaip įgyvendinti COP30 priimtą įsipareigojimą iki 2035 m. patrigubinti adaptacijai skiriamą finansavimą.
Tai ypač aktualu šalims, kurios jau susiduria su potvyniais, sausromis, kylančiu jūros lygiu ar pakrančių erozija, tačiau prie klimato kaitą sukeliančių emisijų prisidėjo palyginti nedaug.
Iškastinio kuro mažinimas vis dar neišspręstas klausimas
COP31 pirmininkaujanti Turkija ir Australija į darbotvarkės centrą iškėlė elektrifikaciją. Rugsėjį pristatytas pasaulinis „35 iki 35“ tikslas – iki 2035 m. padidinti elektros dalį galutiniame pasaulio energijos vartojime nuo kiek daugiau nei 20 proc. iki 35 proc.
Tarptautinė energetikos agentūra (IEA), specialiai COP31 parengtoje ataskaitoje, įvertino, kad 2035 m. 35 proc. riba yra pasiekiama. Spartesnė elektrifikacija, agentūros skaičiavimu, galėtų sumažinti pasaulio energijos importo sąskaitas daugiau kaip 400 mlrd. JAV dolerių, o greitesnis perėjimas prie elektrinių technologijų sumažintų energijos sektoriaus emisijas. Tačiau tam reikėtų sparčiai plėsti elektros gamybą, tinklus ir kaupimo pajėgumus.
Klimato NVO šią iniciatyvą vertina atsargiau.
„Climate Action Network“ ir „Greenpeace“ pripažįsta, kad elektrifikacija yra svarbi, tačiau pabrėžia, kad vien jos nepakaks. Jų vertinimu, elektros vartojimo didėjimas turi būti lydimas spartaus atsinaujinančiosios energetikos augimo ir aiškaus iškastinio kuro naudojimo mažinimo. Greenpeace ypač kritikuoja tai, kad elektrifikacijos tikslas pats savaime nenustato, kokiu mastu turi mažėti anglies, naftos ir dujų naudojimas.
Šis klausimas ypač jautrus todėl, kad COP31 šeimininkė pati tampa klimato politikos išbandymo dalimi. Greenpeace Turkijoje atkreipia dėmesį į tai, kad šalyje tebėra 37 veikiančios anglies elektrinės ir planuojama nauja „Afşin-Elbistan A“ elektrinės plėtra. Organizacija ragina Turkiją panaikinti naujo anglies projekto planus ir paskelbti aiškią išėjimo iš anglies energetikos datą.
Kas mokės už teisingą energetikos pertvarką?
Dar vienas COP31 klausimas bus vadinamasis teisingas perėjimas (just transition) – kaip pereiti nuo iškastinio kuro prie mažataršės ekonomikos taip, kad pokyčių išlaidos netektų tik darbuotojams, regionams ar mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.
Ši tema jau buvo įtraukta į COP30 darbotvarkę, o COP31 turėtų būti kuriamas vadinamasis Belémo–Antalijos mechanizmas (Belém–Antalya Mechanism, BAM). Jo paskirtis – padėti šalims ir bendruomenėms praktiškai įgyvendinti teisingą perėjimą.
„Climate Action Network“ ragina, kad šis mechanizmas neapsiribotų dar viena diskusijų platforma. Organizacija siekia, kad jis padėtų rengti nacionalinius ir vietos perėjimo planus, suteiktų techninę pagalbą, mobilizuotų viešąjį finansavimą ir suteiktų realų vaidmenį darbuotojams bei nuo pokyčių labiausiai priklausančioms bendruomenėms.
Tai vienas iš COP31 sprendimų, kurių reikšmė gali būti jaučiama gerokai už pačios konferencijos ribų – ypač anglies, naftos ar dujų regionuose, kuriuose energetikos pertvarka reiškia ir darbo vietų bei vietos ekonomikos pokyčius.
Ramiojo vandenyno balsas: ne tik prisitaikyti
Šių metų COP31 parengiamajame susitikime Fidžyje ir Tuvalu klimato pažeidžiamiausios valstybės siekia išlaikyti dėmesį ne tik emisijų mažinimui, bet ir prisitaikymui prie jau vykstančių pokyčių.
Fidžio klimato aktyvistai ir nevyriausybinės organizacijos ragina užtikrinti tiesioginį klimato finansavimo pasiekiamumą vietos bendruomenėms ir didesnį vietinių bei čiabuvių žinių vaidmenį priimant sprendimus. Tuo metu Ramiojo vandenyno šalių vadovai siekia, kad vandenynai taptų viena iš svarbesnių COP31 politinės darbotvarkės temų.
Šių šalių pozicijoje atsiranda svarbi perspektyva: prisitaikymo projektas nėra vien infrastruktūros objektas. Už jo stovi žmonės, kurių gyvenamąją vietą, pragyvenimą ar maisto sistemą klimato pokyčiai jau keičia.
Žmogaus teisės – dar viena COP31 tema
Klimato politika vis dažniau vertinama ir per žmogaus teisių prizmę.
„Amnesty International“ rugsėjį paskelbtose rekomendacijose COP31 ragina užtikrinti greitą, teisingą ir tinkamai finansuojamą perėjimą nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančiosios energetikos. Organizacija taip pat kelia klimato finansavimo, nuostolių ir žalos, žmogaus teisių gynėjų apsaugos bei atviros pilietinės erdvės klausimus Turkijoje, Australijoje ir Fidžyje.
Tai išplečia klimato politikos supratimą: vertinamas ne tik galutinis emisijų skaičius, bet ir tai, kas priima sprendimus, kas už juos moka ir kas patiria jų pasekmes.
Įgyvendinimo COP?
Oficiali COP31 pirmininkavimo komanda konferenciją pristato kaip posūkį nuo įsipareigojimų prie įgyvendinimo. Dešimt pagrindinių temų apima švarią energetiką ir elektrifikaciją, atliekų mažinimą ir metaną, atsparius miestus, žaliąją industrializaciją, žemės ūkį, vandenynus, sveikatos sistemas ir klimato finansavimą.
Tačiau būtent čia susikerta oficiali konferencijos darbotvarkė ir nevyriausybinių organizacijų lūkesčiai.
Vyriausybės kalba apie įgyvendinimą, o NVO klausia, kas už jį sumokės, kaip bus apsaugoti darbuotojai ir pažeidžiamos bendruomenės, kaip greitai mažės iškastinio kuro naudojimas ir ar klimato finansavimas pasieks tuos, kuriems jo reikia labiausiai. „Climate Action Network“ po birželio derybų Bonoje teigė, kad būtent šie klausimai tebėra neišspręsti.
Iki COP31 pradžios liko kiek daugiau nei mėnuo. Antalijoje bus galima įvertinti ne tik naujus pažadus, bet ir tai, kiek ankstesni sprendimai virto konkrečiais veiksmais.
Klimato reporterių informacija. Su DI sukurta iliustracija.