-

Elektros tinklo kamščiai: kaip išmani energijos sistema padeda taupyti
Elektros tinklo problema šiandien vis dažniau primena kelių eismo spūstį. Elektros gali būti pakankamai, tačiau tinklas ne visada pajėgia perduoti ar priimti jos tiek, kiek konkrečioje vietoje reikia tuo pačiu metu. Sparčiai augant saulės ir vėjo energetikai, elektrifikuojant šildymą ir transportą, tinklo pralaidumas tampa vienu iš energetikos pertvarkos ribojimų. Ši tema buvo viena iš spalio…
-

Kodėl vienas ruduo būna auksinis, o kitas – vos gelsvas?
Vieną rudenį medžiai nusidažo ryškiai geltonai, oranžiškai ir raudonai. Kitą jų lapai greitai paruduoja ir nukrenta, o spalvos būna gerokai blankesnės. Nuo ko priklauso šis skirtumas? Rudens spalvas lemia ne vien temperatūra. Reikšmės turi saulės šviesa, drėgmė, medžio fiziologinė būklė ir tai, kada pavasarį prasidėjo vegetacija. 2025 m. žurnale Scientific Reports paskelbtas Japonijos mokslininkų tyrimas…
-

Ruduo, padangos ir automobiliai: kur nukeliauja tai, ko nematome?
Atėjus rudeniui automobilio padangos atsiduria vairuotojų dėmesio centre. Vieni tikrina jų būklę ir slėgį, kiti jau keičia vasarines į žiemines. Tačiau važiuojant padangos dėvisi bet kuriuo metų laiku. Nuo jų atsiskyrusios dalelės lieka ant kelio, patenka į orą, o lietus jas gali nuplauti į lietaus nuotekų sistemą ir vandens aplinką. Padangų dėvėjimosi dalelės šiandien laikomos…
-

Antropocenas: vištos, plastikas ir žmogaus pėdsakas Žemėje
Po tūkstančių ar net milijonų metų Žemės sluoksniuose apie mūsų laikus galėtų pasakoti ne tik plastikas, bet ir vištų kaulai. 2018 metais žurnale Royal Society Open Science paskelbtame tyrime mokslininkai pasiūlė šiuolaikinį mėsai auginamą broilerį laikyti vienu iš galimų žmogaus pakeistos biosferos ženklų. Per kelis dešimtmečius žmonės taip pakeitė vištų veisimą, mitybą ir auginimo sąlygas,…
-

„Trijų COP“ metai: ar pasaulis pasirengęs spręsti klimato, biologinės įvairovės ir žemės problemas kartu?
2026-ieji vadinami „trijų COP“ metais – pirmą kartą per kelerius metus tais pačiais metais vyksta trys svarbios Jungtinių Tautų aplinkosaugos konferencijos. Rugpjūtį Mongolijoje įvyko žemės dykumėjimo COP17, spalį Armėnijoje vyks biologinės įvairovės COP17, o lapkritį Turkijoje – klimato kaitos COP31. Visos trys konferencijos skirtos skirtingoms problemoms, tačiau jos vis labiau siejamos tarpusavyje. Šios trys konferencijos…
-

Ozono sluoksnio apsaugos dieną – nauji duomenys apie mažėjančią ozono skylę
Šiandien, rugsėjo 16-ąją, minima Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena. Šiemet ji minima gavus naujų duomenų apie ozono sluoksnio būklę: Pasaulio meteorologijos organizacijos (WMO) duomenimis, 2025 metais virš Antarktidos susidariusi ozono skylė buvo viena mažiausių per pastaruosius dešimtmečius. Jos plotas ir gylis buvo gerokai mažesni už 1990–2010 metų vidurkį, o pagal bendrą ozono trūkumo mastą 2025-ųjų…
-

Klimato modeliai gali neįvertinti dalies dėl atšilimo didėjančių emisijų
Dalis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, kurias lemia pats klimato šiltėjimas, vis dar nėra tinkamai įtrauktos į klimato modelius. Naujas tyrimas rodo, kad dėl šių papildomų emisijų iki 2100 metų pasaulio temperatūra gali būti 0,2–0,4 °C aukštesnė. Tyrėjų skaičiavimu, šilimo sukeltos emisijos gali padidinti žmogaus veiklos nulemtą atšilimą po 2020 metų dar 20–30 procentų. Rugsėjo…
-

Metano paslaptis atskleista: kodėl pavojingos dujos atmosferoje kurį laiką beveik neaugo?
Metano koncentracija atmosferoje dabar sparčiai didėja, tačiau prieš maždaug du dešimtmečius mokslininkai stebėjo keistą reiškinį: 1999–2006 metais šių stiprių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis atmosferoje beveik neaugo. Tai buvo ypač netikėta todėl, kad tuo metu žmogaus veiklos išmetamo metano kiekiai jau didėjo. Dabar mokslininkai pateikė naują šio reiškinio paaiškinimą. Žurnale „Nature“ rugsėjo 2 d. paskelbtas…
-

Kukurūzų krizė Europoje: sausra verčia keisti ūkininkavimo taisykles
Europos kukurūzų auginimo regionuose pasikartojančios sausros ir karščio bangos mažina derlių, o dalis ūkininkų Vengrijoje ir Rumunijoje jau svarsto atsisakyti kultūros, kuri dešimtmečius buvo svarbi jų ūkių dalis. Europos Komisija prognozuoja, kad 2026 metų kukurūzų derlius ES sieks apie 50,1 mln. tonų – beveik penktadaliu mažiau nei pastarųjų trejų metų vidurkis ir mažiausiai per beveik…
-

Tai patvirtinta: pasaulis peržengs 1,5 °C. Kas bus po to?
Pasaulis greičiausiai laikinai peržengs 1,5 °C pasaulinio atšilimo ribą, o pagrindiniu klimato politikos klausimu tampa nebe vien galimybė jos išvengti, bet ir tai, kiek aukštai temperatūra pakils virš šio lygio bei kiek ilgai jame išliks. Tokį scenarijų analizuoja Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) rugsėjo 2 dieną paskelbta ataskaita „Limiting Overshoot“. Ataskaitoje nurodoma, kad, atsižvelgiant į…
Klimato reporteriai tai…
Bendruomenė
Vienijame tuos, kuriems rūpi, kaip gyvensime ateityje, tuos, kurie siekia pokyčio.
Aktyvizmas
Esame klimato aktyvistai. Pradedame pokyčius nuo savęs ir skleidžiame pokytį skatinančias vertybes.
Pagalba
Visų pirma žurnalistams, studentams, politikams, jų padėjėjams ir visiems, kurie komunikuoja klimato krizės temomis.
Matomumas
Kalbėti apie klimato krizę niekuomet nebus per daug, kol bus imtasi jai spręsti būtiniausių priemonių.
Naujienlaiškiai
Sužinokite pirmieji naujienas. Prisijunkite prie mūsų naujienlaiškio prenumeratorių bendruomenės.

