-
Verslas ir gamta: ar įmonės gali išgelbėti tai, ką pačios griauna?
Pernai rudenį Barselonoje vykusioje „Norrsken Impact Week“ konferencijoje pristatytas mokslinis pranešimas „Doing business within planetary boundaries“ („Verslas planetos ribose“) kviečia verslo sektorių permąstyti savo poveikį aplinkai. Ataskaitos autoriai teigia, kad įmonės ir investuotojai gali tapti esminiais pokyčių varikliais, tačiau tam būtina iš esmės keisti veiklos vertinimo principus – nuo įmonės interesų prie planetos sveikatos. Pasak…
-
„Nature“: ekonomika auga, bet milijardai vis dar gyvena be elektros. Ar tai pažanga?
Spalio pradžioje prestižiniame britų moksliniame žurnale „Nature“ paskelbtas tarptautinis tyrimas atskleidė, kad pasaulio ekonomikos augimas nepadeda spręsti svarbiausių žmonijos iššūkių. Nors nuo 2000 metų pasaulio bendrasis vidaus produktas (BVP) padvigubėjo, tai neatsispindi nei žmonių gerovėje, nei planetos būklėje — socialiniai pokyčiai vyksta per lėtai, o ekologinė žala toliau didėja. Tyrimą publikavo žinomi mokslininkai Andrew L.…
-
Klimato krizė paspartėjo: Vokietijos mokslininkai skelbia pavojaus signalą
Vokietijos meteorologų draugija (DMG) ir Vokietijos fizikų draugija (DPG) rugsėjo pabaigoje paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad pasaulinis klimato atšilimas įžengė į spartėjimo fazę. Remiantis naujausiais duomenimis, 2023 ir 2024 metais pasaulinė vidutinė temperatūra pirmą kartą viršijo 1,5 °C ribą, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu. Mokslininkai neatmeta galimybės, kad ši riba jau yra nuolat viršyta. „Globalinis…
-
Ar plastikas mus lėtai žudo? Naujas tyrimas kelia nerimą
2025 m. balandžio 29 d. Niujorke paskelbta akademinio medicinos centro „NYU Langone Health“ tyrimo analizė atskleidė stulbinančius duomenis apie plastiko poveikį žmonių sveikatai. Tyrimas, publikuotas prestižiniame medicinos žurnale „Lancet eBiomedicine“, parodė, kad kasdienis kontaktas su ftalatu DEHP (di-2-etilheksilftalatu), plačiai naudojamu maisto pakuotėse, medicinos įrangoje ir buitinėse plastikinėse prekėse, galimai prisidėjo prie daugiau nei 356 000 mirčių…
-
„Chemtreilų“ ekonomika: kaip aviacijos sektorius užgožia geležinkelius
Šių metų rugpjūtį publikuota nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace Central and Eastern Europe“ analizė atskleidė, jog, nepaisant didelės žalos aplinkai, skraidyti lėktuvais Europoje daugeliu atveju yra pigiau nei keliauti traukiniais, o agresyvią pigių skrydžių aviacijos kompanijų kainodarą įgalina politinė sistema, visokeriopai remianti transporto sektoriaus teršėjus. Anot šios analizės, skrydžiai lėktuvais Europoje dažnai yra pigesni nei kelionės…
-
Visuomeninės organizacijos kritikuoja Vyriausybės miškų politiką: ragina stabdyti plynų kirtimų planus
Visuomeninės organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl naujosios XX Vyriausybės programos, kurioje, jų teigimu, atsisakoma stiprinti miškų apsaugą ir išlaikomas plynų kirtimų mastas. Aplinkosaugos koalicija kreipėsi į Seimo narius, ragindama nepritarti siūlomiems pokyčiams ir atstovauti ne tik medienos pramonės, bet ir visuomenės bei gamtos interesams. „Miškų dalis programoje perrašyta medienos pramonės atstovų ranka. Nacionalinis miškų susitarimas, kurį…
-
Afrikos lyderiai kviečia investuoti į klimatą, o ne dalinti labdarą
Šią savaitę Adis Abeboje (Etiopija) vykusiame Afrikos klimato viršūnių susitikime žemyno lyderiai išsakė vieningą poziciją – klimato finansavimas turi būti vertinamas ne kaip labdara, o kaip strateginė investicija į bendrą planetos ateitį. Kaip rašo „Bloomberg Green“, Afrikos valstybės siekia nutolti nuo „pagalbos“ retorikos ir kviečia pasaulį matyti jas kaip lygiavertes partneres, galinčias prisidėti prie globalių…
-
Spūsčių mokesčiai: kaip pasaulio miestai sprendžia eismo problemas
Eismo spūstys tampa vis didesniu iššūkiu miestams visame pasaulyje. Kai kurios savivaldybės imasi aktyvių veiksmų, siekdamos sumažinti transporto srautą ir oro taršą. Viena iš efektyviausių priemonių – spūsčių mokesčiai, kurie veikia kaip rinkos mechanizmas: padidinus važiavimo tam tikrose miesto zonose kainą, vairuotojai skatinami rinktis alternatyvias transporto priemones, keliauti kitu metu arba visai atsisakyti kelionės automobiliu.…
-
Po Sevilijos: ką reikia žinoti neprofesionalams apie FfD4
Sevilijoje vykusi JT konferencija atskleidė gilų konfliktą tarp viešojo gėrio siekio ir verslo logikos. Ar klimato finansavimas taps solidarumo priemone, ar vien pelno platforma? Šią vasarą Sevilijoje (Ispanija) įvyko Ketvirtoji Jungtinių Tautų konferencija dėl vystymosi finansavimo (angl. Finance for Development, FfD4). Tai pasaulinis susitikimas, kuriame dalyvavo valstybių atstovai, tarptautinės organizacijos ir verslo sektoriaus dalyviai. Jie…
-
„Le Monde“: 40 metų propagandos melų apie plastiką
Siekiant priimti Pasaulinę plastiko sutartį, iki šiol buvo susiduriama su nuolatiniu iškastinį kurą išgaunančių šalių bei plastiko ir chemijos pramonės lobistų, pasisakančių prieš privalomus gamybos ribojimus ir siūlančių koncentruotis tik plastiko į perdirbimą, pasipriešinimu. Dėl to rugpjūtį Ženevoje vykusios derybos dėl Pasaulinės plastiko sutarties žlugo, valstybėms eilinį kartą nepavykus susitarti dėl esminių sutarties klausimų. Žlugusios…
-
Europos piliečiai klimato krizę vadina viena didžiausių grėsmių: ką galime padaryti Lietuvoje?
Klimato krizė – tai ne tolima grėsmė, o viena didžiausių šių laikų problemų, su kuria susiduria pasaulis. Taip mano ir Lietuvos gyventojai, kaip rodo šių metų pavasarį atlikta speciali „Eurobarometro 565“ apklausa. Joje dalyvavo daugiau nei 26 tūkst. ES piliečių, tarp jų – per 1000 respondentų iš Lietuvos. Apklausos rezultatai atskleidžia, kad klimato kaita kelia…
-
Mažesni muitai mainais į energetinę priklausomybę: Europa lipa ant to paties grėblio?
Donaldo Trumpo prekybos politika žymi naujos eros pradžią globalioje prekybos politikoje, kuri keičia pasaulio rinkas, nuo laisvosios prekybos sukant link atviro protekcionizmo ir ekonominės prievartos. Visa tai neigiamai atsiliepia tarptautiniams santykiams ir destabilizuoja tarptautinę sistemą, kurioje vis labiau įsigali transakcinė politika, o ekonomika traktuojama kaip politinių tikslų siekimo priemonė. Nors tokios politikos ilgalaikį poveikį dėl…
Klimato reporteriai tai…
Bendruomenė
Vienijame tuos, kuriems rūpi, kaip gyvensime ateityje, tuos, kurie siekia pokyčio.
Aktyvizmas
Esame klimato aktyvistai. Pradedame pokyčius nuo savęs ir skleidžiame pokytį skatinančias vertybes.
Pagalba
Visų pirma žurnalistams, studentams, politikams, jų padėjėjams ir visiems, kurie komunikuoja klimato krizės temomis.
Matomumas
Kalbėti apie klimato krizę niekuomet nebus per daug, kol bus imtasi jai spręsti būtiniausių priemonių.
Naujienlaiškiai
Sužinokite pirmieji naujienas. Prisijunkite prie mūsų naujienlaiškio prenumeratorių bendruomenės.