-

Vandenynai fiksuoja nerimą keliantį signalą: šylantis vanduo keičia jūrų ekosistemas
Mokslininkai perspėja: rekordinė vandenynų šiluma stiprina jūrų karščio bangas ir gali pakeisti gyvybės sąlygas jūrose Didžiausia klimato kaitos „baterija“ – pasaulio vandenynai – toliau kaista. Nors vandenynų šilimas dažnai nepastebimas taip greitai kaip oro temperatūros rekordai, mokslininkai teigia, kad būtent jūros sugeria didžiąją dalį papildomos šilumos, susidarančios dėl žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos. JAV Nacionalinės…
-

Dirbtinis intelektas padeda naujai pažvelgti į klimato krizę
Tyrėjai kuria dirbtinio intelekto sistemas, kurios gali greičiau analizuoti didžiulius Žemės stebėjimų kiekius ir padėti geriau suprasti klimato pokyčius Ar dirbtinis intelektas padės mums geriau suprasti klimato krizę? Mokslininkai vis dažniau pasitelkia mašininį mokymąsi kaip naują įrankį, galintį pakeisti tai, kaip analizuojami didžiuliai klimato duomenų kiekiai. Klimato mokslas remiasi milijonais stebėjimų – nuo palydovų surenkamų…
-

Klimato kaitos akivaizdoje – ką mums sako gamta? Įžvalgos iš „Baltic Climate School“
Kaip kalbėti apie klimato kaitą taip, kad ji ne tik keltų nerimą, bet ir padėtų geriau suprasti gamtoje vykstančius procesus bei skatintų veikti apgalvotai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojome kartu su „Baltic Climate School“ dalyviais, susirinkusiais Kuršių nerijoje. Liepos 6–10 dienomis su partneriais Coalition Clean Baltic ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija organizavome tarptautinę klimato…
-

Tyrimas: žmogaus veikla keičia pievas – plinta greitai prisitaikantys augalai
Klimato kaita keičia ne tik orą – ji kartu su žmogaus veiklos poveikiu keičia ir tai, kas auga po mūsų kojomis. Naujas tyrimas rodo, kad sutrikdytose pievų ekosistemose sparčiau plinta vienmečiai augalai, o augalų bendrijų struktūra keičiasi. Žurnale Nature Ecology & Evolution paskelbtame tyrime mokslininkai išanalizavo 37 pasaulio pievų vietas ir vertino, kaip žmogaus veiklos…
-

Prieš COP31 – ministrų susitikimas Azerbaidžane: sieks proveržio svarbiausiais klimato klausimais
Liepos 22–23 d. Azerbaidžano Šamachio mieste vyks aukšto lygio ministrų susitikimas, kuriame įvairių šalių aplinkos ir klimato politikos ministrai bei derybininkai aptars svarbiausius klausimus prieš lapkritį Turkijoje vyksiančią 31-ąją Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją (COP31). Tikimasi, kad susitikime bus ieškoma politinių kompromisų dėl sudėtingiausių derybų temų – naujos kartos nacionaliniu lygmeniu nustatytų įsipareigojimų (angl. Nationally…
-

Aplinkosaugos organizacijos ragina neskirti Kęstučio Mažeikos žemės ūkio ministru
Aplinkosaugos organizacijos ir gamtos specialistai kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindami neskirti Kęstučio Mažeikos žemės ūkio ministru. Jų teigimu, kandidato ankstesni sprendimai ir vieši pasisakymai kelia abejonių dėl jo gebėjimo derinti žemės ūkio konkurencingumą su biologinės įvairovės apsauga, klimato kaitos švelninimu ir vandens išteklių kokybės gerinimu. Kreipimesi primenama, kad eidamas aplinkos ministro pareigas Mažeika palaikė…
-

Trijų eurų mokestis prieš besaikį vartojimą
Nuo liepos 1-osios Europos Sąjungoje atsiranda naujas, iš pirmo žvilgsnio labai mažas, bet simboliškai svarbus barjeras pigių smulkių siuntų srautui iš trečiųjų šalių. Mažoms, iki 150 eurų vertės, elektroninės prekybos siuntoms pradedamas taikyti fiksuotas 3 eurų muitas. Trys eurai nėra didelė suma, jeigu kalbame apie rimtą, reikalingą pirkinį. Bet ji tampa labai matoma, kai kalbame…
-

10 svarbiausių dalykų, kuriuos turite žinoti apie oro taršą
Oro tarša šiandien yra viena didžiausių pasaulinių sveikatos grėsmių. Nuo automobilių išmetamųjų dujų iki pramonės dūmų ir miškų gaisrų – dauguma žmonių kasdien susiduria su teršalais, kurie daro tiesioginį poveikį sveikatai, klimatui ir ekonomikai. Tarša kasmet nusineša milijonus gyvybių, o Jungtinės Tautos šią problemą vadina globalia ekstremalia situacija. Štai dešimt esminių faktų, kurie padeda suprasti…
-

Ekstremalaus karščio kaina
2026 metų gegužę paskelbtoje draudimo grupės Allianz tyrimų analizėje „Too hot to grow: The economic costs of extreme heat“ („Per karšta augti: ekonominė ekstremalaus karščio kaina“) pabrėžiama tai, apie ką klimato mokslininkai kalba jau ne vienerius metus: ekstremalus karštis tampa ne trumpalaikiu gamtos reiškiniu, o struktūrine ekonomine rizika. Tai reiškia, kad karščio bangos nebėra tik pavieniai nepatogumai,…
-

Klimato skeptikai nebediskutuoja apie mokslą – jie kovoja su sprendimais: naujas dezinformacijos etapas
Pastaraisiais metais klimato politika vis dažniau susiduria ne tik su technologiniais ar ekonominiais iššūkiais, bet ir su augančiu pasipriešinimu pačiai idėjai, kad reikia keisti dabartinę energijos, transporto ir pramonės sistemą. Paprasčiau tariant, ginčas vis rečiau vyksta dėl klausimo „ar klimatas keičiasi“, ir vis dažniau – dėl to, kaip greitai, kiek tai kainuos ir kas turėtų…
Klimato reporteriai tai…
Bendruomenė
Vienijame tuos, kuriems rūpi, kaip gyvensime ateityje, tuos, kurie siekia pokyčio.
Aktyvizmas
Esame klimato aktyvistai. Pradedame pokyčius nuo savęs ir skleidžiame pokytį skatinančias vertybes.
Pagalba
Visų pirma žurnalistams, studentams, politikams, jų padėjėjams ir visiems, kurie komunikuoja klimato krizės temomis.
Matomumas
Kalbėti apie klimato krizę niekuomet nebus per daug, kol bus imtasi jai spręsti būtiniausių priemonių.
Naujienlaiškiai
Sužinokite pirmieji naujienas. Prisijunkite prie mūsų naujienlaiškio prenumeratorių bendruomenės.

