-
Ispanijos Mar Menor lagūna tapo pirmąja Europos ekosistema, kuriai suteiktas juridinio asmens statusas
Ispanijos Mar Menor lagūna tapo pirmąja Europos ekosistema, kuriai įstatymu suteiktas juridinio asmens statusas. Nuo 2022 metų lagūna pripažįstama savarankišku teisių subjektu, turinčiu teisę egzistuoti, būti apsaugota ir atkurta. Jos interesams galima atstovauti teismuose, o už pažeistas ekosistemos teises gali būti reikalaujama atsakomybės. 2026 metų spalį skelbta, kad lagūna dalyvauja 14-oje teisminių procesų, susijusių su…
-
Aplinkai draugiškos Vėlinės: pradėkime pokytį nuo savęs
Artėjant mirusiųjų pagerbimo šventei, gamtininkai ragina rinktis natūralias žvakes ir gėles bei vadovautis principu – mažiau yra geriau. Tokiu būdu kiekvienas asmeniškai prisidėtume prie neperdirbamų atliekų kiekio mažinimo. „Artimųjų atminimas, pagarba ir meilė jiems niekaip nesusijusios su žvakių ar puokščių kiekiu ant kapo. Pagalvokite, gal atsineštą žvakę galima įdėti į jau kartą naudotą žvakidę? Ar…
-
Klaipėdoje ieškota sąsajų tarp klimato krizės, nelygybės ir teisingesnės ateities
Kaip susiję klimato, ekonominis, socialinis ir lyčių teisingumas? Ir kodėl pasaulio problemų neįmanoma spręsti matant jas atskirai? Šie klausimai spalio 29 d. Klaipėdoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Connecting the Dots. Connecting the People“ subūrė mokslininkus, tarptautinius ekspertus, pilietinės visuomenės atstovus ir studentus. LCC tarptautiniame universitete vykusioje konferencijoje dalyviai nagrinėjo, kaip skurdas, nelygybė, klimato kaita, technologijų pažanga,…
-
Europos spauda: protestai atskleidžia jaunimo polinkį į socializmą?
Įtakingas Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher Zeitung“ (NZZ) šiandien nagrinėja Europos jaunimo protestus ir augantį susidomėjimą aktyvesniu valstybės vaidmeniu ekonomikoje. Straipsnyje šią tendenciją leidinys vadina „Z kartos socializmu”, tačiau pabrėžia, kad jaunimą pirmiausia mobilizuoja kasdienės problemos: neįperkamas būstas, didelės pragyvenimo išlaidos, švietimo trūkumai ir sunkumai susirasti darbą. Anot Šveicarijos apžvalgininkų, protestų priežastys įvairiose šalyse skiriasi. Prancūzijoje jaunimas…
-
Saulės elektra ir nuomininkams: JAV siūlo paramą mažosioms elektrinėms
JAV Atstovų Rūmuose spalio 19 d. pristatytas įstatymo projektas, kuriuo siekiama padėti gyventojams naudotis mažomis, į elektros lizdą jungiamomis saulės elektrinėmis (angl. „plug-in PV”). Apie Naujojo Džersio atstovo Robo Menendezo iniciatyvą „Socket Full of Sunshine Act“ šią savaitę pranešė specializuotas energetikos leidinys „PV Tech“. Daugiausia dėmesio iniciatyva skiria nuomininkams ir mažas bei vidutines pajamas gaunantiems…
-
Kas mokės už žaliąją pertvarką? Klaipėdoje diskutuos klimato, ekonomikos ir žmogaus teisių ekspertai
Spalio 29 d., ketvirtadienį, Klaipėdoje vyks tarptautinė konferencija „Sujungiant taškus. Apjungiant žmones“ („Connecting the Dots“). Mokslininkai, tarptautiniai ekspertai, pilietinės visuomenės atstovai ir studentai diskutuos apie klimato, ekonominį, lyčių ir socialinį teisingumą. „Klimato krizė, ekonominė nelygybė, konfliktai, migracija ir pasaulinės prekybos pokyčiai dažnai nagrinėjami atskirai, nors šie procesai susiję. Tarptautiniu ir vietos lygmeniu priimami sprendimai dėl…
-
35 proc. iki 2035-ųjų: klimato NVO sako „taip“, bet kelia septynias sąlygas
—
Iki COP31 Antalijoje likus kiek daugiau nei mėnesiui, 92 pilietinės visuomenės organizacijos ir tinklai paskelbė atvirą laišką COP31 pirmininkaujančioms Turkijai ir Australijai. Organizacijos pareiškė remiančios pasaulinį tikslą iki 2035 m. padidinti elektros dalį galutiniame energijos vartojime iki 35 proc. Tačiau jų parama turi sąlygų. NVO pabrėžia, kad elektrifikacija savaime nėra klimato tikslas. Svarbu, iš kur…
-
Taupi dušo galvutė gali sutaupyti tūkstančius litrų vandens per metus
Gali pasirodyti neįtikima, tačiau vienas nedidelis pakeitimas vonios kambaryje leidžia keturių asmenų šeimai per metus sutaupyti dešimtis tūkstančių litrų vandens. Tam nereikia trumpinti maudynių duše ar atsisakyti karšto vandens. Kartais pakanka pasinaudoti išmaniu sprendimu. Vartotojų aljanso ekspertai atkreipia dėmesį į vandenį taupančias mažo srauto dušo galvutes. Jos gali sumažinti iš dušo tekančio vandens kiekį, o…
-
Pasaulis žada saugoti gamtą, bet vis dar finansuoja jos naikinimą
Jerevane prasidėjusioje JT konferencijoje šalys vertina, ar pavyks iki 2030 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Kol kas pažanga per lėta, o vienas didžiausių klausimų – iš kur paimti pinigų gamtai saugoti, kai valstybės kasmet milijardus skiria gamtai žalingai veiklai. Miškai kertami, rūšys nyksta, dirvožemis alinamas, o klimato kaita dar labiau silpnina ekosistemas. Prieš ketverius metus…
-
Milijardai turėjo pritraukti trilijonus. Kodėl pasaulio Pietūs vis dar laukia finansavimo?
Daugiau nei dešimtmetį tarptautinės institucijos žadėjo, kad viešieji pinigai padės pritraukti didžiules privačias investicijas į besivystančias šalis. Tačiau pinigų vis dar trūksta ir kovai su klimato kaita, ir žmonių gyvenimo sąlygoms gerinti. Kodėl šis modelis neveikia taip, kaip tikėtasi? Įsivaizduokime šalį, kuriai reikia atkurti sausros nuniokotą žemės ūkį, apsaugoti pakrantės gyvenvietes nuo kylančio jūros lygio…
-
COP31: kada pažadai virs darbais? Ko tikisi klimato NVO?
Lapkričio 9 d. Antalijoje prasidės COP31 – Jungtinių Tautų klimato konferencija, kurioje valstybės turės ne tik derėtis dėl naujų sprendimų, bet ir parodyti, kaip įgyvendina ankstesnius pažadus. Šių metų konferencijos šeimininkė Turkija ją vadina „įgyvendinimo COP“, o viena pagrindinių temų turėtų būti tai, kaip klimato politikos tikslai tampa konkrečiais projektais, investicijomis ir pokyčiais ekonomikoje. Tuo…
-
ETS2: kas mokės už CO₂ ir ką už tai gaus?
2028 m. Europos Sąjungoje pradės veikti nauja anglies dioksido apmokestinimo sistema ETS2, apimsianti pastatų šildymui, kelių transportui ir daliai kitų sektorių naudojamą kurą. Sistema turėtų paskatinti mažinti iškastinio kuro vartojimą, tačiau kartu gali padidinti namų ūkių ir transporto išlaidas. Todėl šalia ETS2 kuriama ir kita sistema – Socialinis klimato fondas. Jo lėšomis valstybės turės padėti…
Klimato reporteriai tai…
Bendruomenė
Vienijame tuos, kuriems rūpi, kaip gyvensime ateityje, tuos, kurie siekia pokyčio.
Aktyvizmas
Esame klimato aktyvistai. Pradedame pokyčius nuo savęs ir skleidžiame pokytį skatinančias vertybes.
Pagalba
Visų pirma žurnalistams, studentams, politikams, jų padėjėjams ir visiems, kurie komunikuoja klimato krizės temomis.
Matomumas
Kalbėti apie klimato krizę niekuomet nebus per daug, kol bus imtasi jai spręsti būtiniausių priemonių.
Naujienlaiškiai
Sužinokite pirmieji naujienas. Prisijunkite prie mūsų naujienlaiškio prenumeratorių bendruomenės.