Įtakingas Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher Zeitung“ (NZZ) šiandien nagrinėja Europos jaunimo protestus ir augantį susidomėjimą aktyvesniu valstybės vaidmeniu ekonomikoje. Straipsnyje šią tendenciją leidinys vadina „Z kartos socializmu”, tačiau pabrėžia, kad jaunimą pirmiausia mobilizuoja kasdienės problemos: neįperkamas būstas, didelės pragyvenimo išlaidos, švietimo trūkumai ir sunkumai susirasti darbą.
Anot Šveicarijos apžvalgininkų, protestų priežastys įvairiose šalyse skiriasi. Prancūzijoje jaunimas piktinasi mokymosi sąlygomis, Italijoje – pragyvenimo kainomis, Ispanijoje ir Portugalijoje – problemomis dėl būsto nuomos, o Serbijoje bei Albanijoje – valdžios korupcija.
NZZ šiuos judėjimus sieja su bendru jausmu, kad jaunajai kartai tenka vis mažiau galimybių. Visuomenė sensta, valstybės įsipareigojimai ir gynybos išlaidos auga. Šie procesai stiprina konkurenciją dėl viešųjų lėšų.
Straipsnio ašis – autorių keliama hipotezė apie silpstantį vyraujantį pažadą, kad geras išsilavinimas ir pastangos atvers kelią į geresnį gyvenimą. Jauni žmonės abejoja, ar gyvens geriau už tėvus, o sunkumai pradedant profesinę karjerą gilina jų nusivylimą. Leidinys aptaria ir dirbtinio intelekto keliamą nesaugumą darbo rinkoje, ypač ieškant pirmojo darbo.
NZZ autorių požiūriu, dabartiniai protestuotojai iš valstybės dažniau reikalauja konkrečios ekonominės apsaugos negu visos santvarkos pertvarkymo. Tarp jų siūlymų – nuomos ir būtiniausių prekių kainų ribojimas, nemokamas viešasis transportas, vaikų priežiūros paslaugos bei didelių būsto bendrovių turto perėmimas. Šias priemones jie siūlo finansuoti labiau apmokestinant turtingiausius gyventojus. Leidinys tokius sprendimus vertina skeptiškai: kelia finansavimo klausimą, perspėja apie galimą investicijų pasitraukimą ir pasiūlos mažėjimą. „Klimato reporteriai” pastebi: viešasis transportas Belgrade ir taip nemokamas, bet protestuojančių studentų minias sutraukia kitos temos – korupcija, valdžios neatsakingumas rinkėjams, gili demokratijos krizė.
Atsiranda politinė įtampa: jaunimas mažiau pasitiki institucijomis, tačiau kartu tikisi daugiau valstybės pagalbos. NZZ čia įžvelgia sąlyčio tašką tarp kairiųjų protestuotojų ir dešiniųjų populistų rinkėjų: abi grupės jaučiasi atitolusios nuo politinio elito, nors jų siūlomi sprendimai smarkiai skiriasi.
Ar protestai taps ilgalaike politine jėga, straipsnyje kalbinti tyrėjai sieja su gebėjimu pelnyti visuomenės palaikymą, rasti sąjungininkų ir paversti nepasitenkinimą konkrečiais pokyčiais. Smurtas gali užgožti pačius reikalavimus.
„Klimato reporterių” vertinimu, verta atskirti jaunimo problemų diagnozę nuo leidinio ekonominių vertinimų. Reikalavimas užtikrinti įperkamą būstą savaime dar neįrodo pritarimo socializmui, o skirtingų šalių protestų sujungimas į vieną kartos judėjimą reikalauja papildomo pagrindimo. Tad garsi straipsnio antraštė (pažodžiui: „Europos jaunimas repetuoja sukilimą: Z kartos socializmas užkariauja gatvę”), traukianti dėmesį ir paspaudimus, veikiausiai, vis dar šiek tiek per ankstyva: nei repetuoja, nei užkariauja.
Šaltinis: „Neue Zürcher Zeitung“, „Europas Jugend probt den Aufstand: Der Gen-Z-Sozialismus erobert die Strasse“
https://www.nzz.ch/international/aufstand-der-gen-z-sozialisten-ld.10042593
Klimato reporterių informacija. Asociatyvi iliustracija Unsplash.com.