Ispanijos Mar Menor lagūna tapo pirmąja Europos ekosistema, kuriai įstatymu suteiktas juridinio asmens statusas. Nuo 2022 metų lagūna pripažįstama savarankišku teisių subjektu, turinčiu teisę egzistuoti, būti apsaugota ir atkurta. Jos interesams galima atstovauti teismuose, o už pažeistas ekosistemos teises gali būti reikalaujama atsakomybės. 2026 metų spalį skelbta, kad lagūna dalyvauja 14-oje teisminių procesų, susijusių su įtariama aplinkos tarša.
Mar Menor yra Mursijos regione, Ispanijos pietryčiuose, prie Viduržemio jūros. Tai didžiausia sūraus vandens lagūna Vakarų Viduržemio jūros regione, nuo jūros atskirta siaura sausumos juosta. Jos ekologinė būklė ėmė sparčiai blogėti dėl į vandenį patenkančio maistinių medžiagų pertekliaus, ypač azoto ir fosforo junginių, susijusių su intensyvia žemdirbyste.
2016 metais lagūnoje prasidėjo intensyvus dumblių dauginimasis, dėl kurio vanduo įgavo žalsvą atspalvį. 2019 ir 2021 metais užfiksuoti masiniai žuvų ir kitų vandens gyvūnų gaišimo atvejai, susiję su deguonies trūkumu vandenyje.
2022 metų rugsėjį Ispanijos parlamentas priėmė įstatymą Nr. 19/2022, kuriuo Mar Menor lagūnai ir jos baseinui suteiktas juridinio asmens statusas. Įstatymo projektas parengtas remiantis piliečių įstatymų leidybos iniciatyva, kuria siekta pakeisti iki tol taikytą lagūnos apsaugos modelį. Įstatyme įtvirtintos teisės egzistuoti ir natūraliai vystytis, būti apsaugotai, išsaugoti gamtines savybes ir atkurti pažeistą ekosistemą. 2024 metais Ispanijos Konstitucinis Teismas patvirtino įstatymo atitiktį šalies Konstitucijai.
Lagūnos interesams atstovauja trys specialiai įsteigti organai: atstovų komitetas, stebėsenos komisija ir mokslinis komitetas. Atstovų komitete dirba valstybės ir Mursijos regiono institucijų bei pakrančių savivaldybių gyventojų atstovai. Stebėsenos komisijos nariai veikia kaip lagūnos globėjai, o mokslinis komitetas teikia ekspertines žinias apie ekosistemos būklę ir jos apsaugą. Šių organų veiklą ir sudarymo tvarką 2025 metais reglamentavo atskiras Ispanijos vyriausybės nutarimas.
Pagal įstatymą bet kuris fizinis ar juridinis asmuo gali kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas, siekdamas ginti lagūnos teises. Tačiau praktikoje svarbu užtikrinti tinkamą jos atstovavimą. 2026 metų spalį Europos Žmogaus Teisių Teismas atmetė Mar Menor vardu pateiktą skundą dėl galimybės dalyvauti Ispanijoje vykusiame baudžiamajame procese. Teismas nurodė, kad lagūna negali būti laikoma nukentėjusiąja pagal Europos žmogaus teisių konvenciją, o nacionaliniame procese jai nebuvo tinkamai atstovaujama. Šis sprendimas nepanaikino Ispanijos įstatymu suteikto juridinio asmens statuso.
2026 metų spalį Ispanijos žiniasklaida taip pat pranešė apie 14 teisminių procesų, kuriuose lagūnos vardu siekiama ginti jos interesus. Jie susiję su įtariama tarša ir veikla Mar Menor baseine, įskaitant žemės ūkio veiklą. Šios bylos rodo, kad naujasis teisinis statusas jau taikomas praktiniuose ginčuose dėl aplinkos apsaugos.
Teisinis pripažinimas dar nereiškia, kad ekologinė krizė išspręsta. Lagūnos būklė stebima nuo 2016 metų, o Ispanijos valdžios institucijos įgyvendina specialią jos atkūrimo programą, apimančią taršos kontrolę, ekosistemų atkūrimą, biologinės įvairovės apsaugą ir mokslinius tyrimus.
2026 metų liepos 8 dieną Barselonos autonominio universiteto Aplinkos mokslų ir technologijų instituto mokslininkai paskelbė tyrimą, kuriame nustatyta, kad daugiau kaip 90 proc. kai kurių lagūną veikiančių maistinių medžiagų, įskaitant amonį, fosforą ir silicį, patenka per anksčiau nepakankamai įvertintus požeminio vandens cirkuliacijos procesus. Tyrėjų teigimu, dalis lagūnos vandens prasiskverbia į dugno nuosėdas ir vėl grįžta į vandens telkinį, kartu pernešdama per daugelį metų susikaupusias maistines medžiagas. Šie rezultatai rodo, kad atkūrimo priemonėse būtina atsižvelgti ne tik į taršą iš žemės ūkio teritorijų, bet ir į požeminius procesus.
Gamtos teisių pripažinimo praktika plinta ir kitose pasaulio valstybėse. 2008 metais Ekvadoras tapo pirmąja valstybe, kurios Konstitucijoje įtvirtintos gamtos teisės. Jos apima teisę egzistuoti, palaikyti gyvybinius ciklus ir atsinaujinti. Šios nuostatos vėliau tapo pagrindu teisiniams ginčams dėl miškų, upių ir kitų ekosistemų apsaugos.
2016 metais Kolumbijos Konstitucinis Teismas teisių subjektu pripažino Atrato upę, kurios ekosistemai grėsmę kėlė nelegali kasyba ir gyvsidabrio tarša. Upės apsaugai numatyta bendra valstybės ir vietos bendruomenių globa.
2017 metais Naujojoje Zelandijoje juridinio asmens statusas suteiktas Uanganujo upei. Šis sprendimas susijęs su maorių bendruomenių pasaulėžiūra, kurioje upė suvokiama kaip gyva, su žmonėmis ir jų protėviais susijusi visuma. Jai atstovauja du globėjai – vienas paskirtas valstybės, kitas atstovauja maorių bendruomenei.
2019 metais Bangladešo teismas Turago upę pripažino gyvu juridiniu subjektu ir šį principą išplėtė kitoms šalies upėms. Indijoje 2017 metais panašų statusą Gango ir Jamunos upėms suteikė Uttarakhand valstijos teismas, tačiau šį sprendimą vėliau sustabdė Aukščiausiasis Teismas.
Skirtingose valstybėse taikomi nevienodi teisiniai modeliai – gamtos teisės įtvirtinamos konstitucijose, atskiruose įstatymuose arba teismų sprendimais. Tačiau visais šiais atvejais siekiama pripažinti, kad ekosistemos gali būti ginamos ne tik dėl jų teikiamos naudos žmonėms, bet ir dėl jų pačių ekologinės vertės.
Diskusija dėl gamtos teisių pripažinimo pasiekė ir Europos Sąjungą. 2026 metų gegužę Europos Komisija užregistravo Europos piliečių iniciatyvą „Rights for Nature: Empower Citizens to Represent and Protect Ecosystems“. Ja siekiama, kad Europos Sąjungos teisėje būtų labiau pripažįstamos ekosistemų teisės ir piliečiams bei bendruomenėms būtų suteikta daugiau galimybių joms atstovauti. Iniciatyvos organizatoriai siekia surinkti bent milijoną parašų iš ne mažiau kaip septynių ES valstybių narių. Parašai renkami iki 2027 metų spalio 13 dienos.
Gamtos teisių judėjimas siekia keisti tradicinį teisinį požiūrį, pagal kurį gamta daugiausia laikoma žmogaus naudojamu ištekliumi ar nuosavybe. Pripažinus ekosistemą teisių subjektu, atsiranda galimybė jos interesus ginti savarankiškai, nepriklausomai nuo to, ar dėl aplinkos taršos tiesioginę žalą patyrė konkretus žmogus.
Klimato reporterių informacija.
Su DI sukurta asociatyvi iliustracija.