2026-ieji vadinami „trijų COP“ metais – pirmą kartą per kelerius metus tais pačiais metais vyksta trys svarbios Jungtinių Tautų aplinkosaugos konferencijos. Rugpjūtį Mongolijoje įvyko žemės dykumėjimo COP17, spalį Armėnijoje vyks biologinės įvairovės COP17, o lapkritį Turkijoje – klimato kaitos COP31. Visos trys konferencijos skirtos skirtingoms problemoms, tačiau jos vis labiau siejamos tarpusavyje.
Šios trys konferencijos priklauso vadinamosioms Rio konvencijoms – tarptautiniams susitarimams, kurie buvo sukurti po 1992 metais Rio de Žaneire vykusio Žemės viršūnių susitikimo. Klimato kaitą sprendžia Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija, biologinės įvairovės apsaugą – Biologinės įvairovės konvencija, o žemės degradacijos, dykumėjimo ir sausrų problemas – Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su dykumėjimu.
Nors šių konvencijų tikslai skiriasi, daugelis praktinių sprendimų yra susiję. Miškų ir šlapynių apsauga gali padėti mažinti klimato kaitos poveikį ir kartu saugoti biologinę įvairovę. Dirvožemio atkūrimas gali pagerinti žemės būklę, padidinti atsparumą sausroms ir prisidėti prie anglies kaupimo. Tačiau kai kurios priemonės gali turėti ir neigiamų pasekmių kitoms sritims, todėl vis dažniau kalbama apie būtinybę sprendimus planuoti kartu.
Šis požiūris į tarptautinę darbotvarkę pateko neatsitiktinai. 2025 metų klimato kaitos COP30 Brazilijoje penki dabartiniai ir būsimi trijų Rio konvencijų COP pirmininkai priėmė bendrą pareiškimą, kuriuo įsipareigojo geriau derinti veiksmus klimato, biologinės įvairovės ir žemės srityse. Dokumente taip pat numatyta rengti bendrą veiksmų planą ir glaudžiau bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, verslu, miestais bei kitais nevalstybiniais veikėjais.
2026 metais šis procesas jau perėjo į praktinių veiksmų etapą. Gegužę Antalijoje vykęs dialogas buvo skirtas tam, kaip geriau susieti šalių klimato, biologinės įvairovės ir žemės politiką. Rugpjūtį, per žemės dykumėjimo COP17 Ulan Batore, vykusiame techniniame dialoge daugiausia dėmesio skirta žemei kaip sričiai, kurioje šie trys klausimai gali būti sprendžiami kartu.
Vienas iš konkrečių pasiūlymų – prie COP31 proceso kuriama Rio konvencijų sinergijos veiksmų grupė. Jos tikslas – padėti šalims praktiškai derinti jau prisiimtus įsipareigojimus klimato, biologinės įvairovės ir žemės srityse. Rugpjūtį Ulan Batore vykusiame aukšto lygio susitikime buvo pradėtas šios grupės kūrimo procesas.
Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) šį procesą taip pat sieja su konkrečiu nacionaliniu planavimu. Organizacijos atstovai Ulan Batore pabrėžė, kad šalims reikia geriau suderinti klimato planus, biologinės įvairovės strategijas, žemės atkūrimo tikslus ir prisitaikymo prie klimato kaitos planus. Pasak IUCN, tam reikia ne tik tarptautinio bendradarbiavimo, bet ir geresnio skirtingų ministerijų bei valdžios lygmenų darbo derinimo.
Šių metų „trijų COP“ tvarkaraštis dar nėra tarptautinių konferencijų sujungimas į vieną. Kiekviena konvencija ir toliau turi atskirą konferenciją, derybas ir sprendimų priėmimo procesą. Spalio 19–30 dienomis Jerevane vyks biologinės įvairovės COP17, o lapkričio 9–20 dienomis Antalijoje – klimato kaitos COP31.
Tačiau 2026-ieji tampa bandymu suderinti šių trijų procesų darbotvarkes praktiškai. Pagrindinis klausimas – ar šalys gebės tuos pačius veiksmus planuoti taip, kad jie vienu metu padėtų mažinti klimato kaitos poveikį, saugotų biologinę įvairovę ir atkurtų nykstančią žemę. Nuo to priklausys ir tai, ar „trijų COP“ metų idėja liks tik suderintu konferencijų kalendoriumi, ar taps nuoseklesnio tarptautinės aplinkosaugos politikos koordinavimo pradžia.
Klimato reporterių inf. Iliustracija unsplash.com.