Europos kukurūzų auginimo regionuose pasikartojančios sausros ir karščio bangos mažina derlių, o dalis ūkininkų Vengrijoje ir Rumunijoje jau svarsto atsisakyti kultūros, kuri dešimtmečius buvo svarbi jų ūkių dalis. Europos Komisija prognozuoja, kad 2026 metų kukurūzų derlius ES sieks apie 50,1 mln. tonų – beveik penktadaliu mažiau nei pastarųjų trejų metų vidurkis ir mažiausiai per beveik du dešimtmečius.
Situacija ypač sudėtinga Vengrijoje ir Rumunijoje, kurios yra tarp svarbiausių Europos Sąjungos kukurūzų augintojų. Vengrija, anksčiau reguliariai eksportuodavusi kukurūzus, šiemet turės jų importuoti, o Rumunijos eksportuojamas perteklius taip pat smarkiai sumažėjo.
Rugpjūčio 24 d. paskelbtame Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JRC) MARS biuletenyje nurodoma, kad užsitęsęs karštis ir išskirtinis vandens trūkumas smarkiai pablogino vasarinių kultūrų būklę Vakarų ir Vidurio Europoje. Vengrijoje, Vakarų Rumunijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Austrijoje, Šiaurės Italijoje ir kai kuriuose kituose regionuose dėl aukštos temperatūros ir nepakankamų kritulių kukurūzai patyrė didelį stresą, o kai kuriose vietovėse prognozuojamas visiškas derliaus praradimas.
Nuo eksporto prie importo
Vengrijos ūkininkams šių metų derlius atskleidžia ilgiau besikaupiančią problemą. Ūkininkai prisimena, kad apie 2010 metus iš hektaro buvo galima prikulti apie 17 tonų kukurūzų, kai tuo metu per metus iškrisdavo apie 1000 milimetrų kritulių. Dabar vandens beveik nėra.
Vengrijos kukurūzų derlius šiemet prognozuojamas vos apie 2,5 mln. tonų – mažiau nei trečdalis 2018–2019 metų laikotarpio derliaus. Rumunijoje prognozuojama apie 8 mln. tonų, tačiau tai taip pat daugiau nei perpus mažiau nei 2018–2019 metais.
Mažėjanti gamyba jau keičia prekybos srautus. Rumunijos kukurūzų eksportas 2023–2025 metais siekė 2,2–4,7 mln. tonų per metus, palyginti su daugiau nei 7 mln. tonų maždaug dešimtmečio pradžioje.
Prognozuojama, kad 2026–2027 prekybos metais ES kukurūzų importas gali padidėti 8–9 proc. Jo teigimu, jei sausi vasaros sezonai kartosis ir toliau mažės kukurūzų plotai arba derlingumas, problema taps reikšminga visai Europos Sąjungai.
Problema – ne tik kritulių kiekis
Europos Komisijos tyrėjai pabrėžia, kad šių metų žemės ūkio nuostolius lėmė ne vien kritulių trūkumas. Užsitęsęs karštis spartino dirvožemio drėgmės praradimą, o aukšta temperatūra vasarinių kultūrų žydėjimo ir grūdų formavimosi metu mažino jų derliaus potencialą. Kai kuriuose regionuose drėkinimo vandens taip pat nepakako arba jo naudojimas buvo ribojamas.
JRC rugpjūčio vertinimu, visų pagrindinių vasarinių kultūrų ES derliaus prognozės buvo sumažintos ir kai kurių kultūrų atveju nukrito iki 14 proc. žemiau penkerių metų vidurkio. Kukurūzai buvo tarp labiausiai nuo karščio ir vandens trūkumo nukentėjusių kultūrų.
Ilgalaikį klimato pokytį atspindi ir temperatūros tendencijos. „Reuters Climate Monitor“ duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį birželio ir liepos mėnesiais Vengrijoje vidutinė maksimali temperatūra buvo 3,1 °C aukštesnė nei 1961–1990 metų vidurkis, Rumunijoje – apie 3 °C aukštesnė.
Ūkininkai keičia pasėlius
Kintančios sąlygos verčia ūkininkus ieškoti ne tik naujų veislių, bet ir kitų kultūrų. Rumunijoje dalis ūkininkų kukurūzus keičia saulėgrąžomis, kurios reikalauja mažiau vandens. Kiti investuoja į drėkinimą, tačiau ilgalaikis vandens trūkumas riboja ir šio sprendimo galimybes.
Dalis Vengrijos ūkininkų apskritai pasitraukė iš žemės ūkio, o kiti ieško papildomų pajamų šaltinių, nes šeimos ūkiams tampa vis sunkiau išsilaikyti.
Šie pokyčiai rodo, kad klimato rizika žemės ūkyje tampa ne tik derliaus dydžio, bet ir ūkių gyvybingumo klausimu. Jeigu tam tikra kultūra kelis sezonus iš eilės nebeduoda patikimo derliaus, ūkininkui tenka spręsti ne kaip ją geriau auginti, o ar apskritai verta ją auginti.
Maisto kainų signalas
Kukurūzų derliaus mažėjimas vyksta platesniame pasaulinės maisto rinkos kontekste. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) rugsėjo 4 d. paskelbė, kad rugpjūtį pasaulinis maisto kainų indeksas pasiekė 133,3 punkto – aukščiausią lygį nuo 2022 metų lapkričio. FAO nurodė, kad prie kainų augimo prisidėjo ekstremalūs orai Europoje, geopolitiniai konfliktai ir prekybos sutrikimai. Grūdų kainų indeksas rugpjūtį pakilo 2,2 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2024 metų gegužės.
FAO taip pat sumažino 2026 metų pasaulinio grūdų derliaus prognozę 3,4 mln. tonų – iki 2,98 mlrd. tonų, o tai būtų 2 proc. mažiau nei 2025 metais ir didžiausias metinis kritimas nuo 2018 metų. Organizacija pabrėžia, kad bendras pasaulinis derlius vis dar išliktų antras pagal dydį istorijoje, tačiau mažėjančios atsargos ir didėjanti klimato bei geopolitinių sukrėtimų rizika daro maisto rinką jautresnę.
Europos kukurūzų laukai šioje istorijoje tampa vienu konkrečiu pavyzdžiu, kaip klimato pokyčiai gali paveikti visą maisto sistemą – nuo ūkininko sprendimo, ką sėti kitą pavasarį, iki pašarų kainų ir Europos priklausomybės nuo importo.
Jeigu sausi ir karšti sezonai Vidurio ir Pietryčių Europoje taps dažnesni, dabartinis klausimas apie vieno sezono derlių gali virsti ilgalaikiu klausimu apie tai, kokias kultūras Europa galės patikimai auginti besikeičiančiame klimate.
Klimato reporterių informacija. Unsplash.com iliustracija.