Atėjus rudeniui automobilio padangos atsiduria vairuotojų dėmesio centre. Vieni tikrina jų būklę ir slėgį, kiti jau keičia vasarines į žiemines. Tačiau važiuojant padangos dėvisi bet kuriuo metų laiku. Nuo jų atsiskyrusios dalelės lieka ant kelio, patenka į orą, o lietus jas gali nuplauti į lietaus nuotekų sistemą ir vandens aplinką.
Padangų dėvėjimosi dalelės šiandien laikomos viena svarbiausių su transportu susijusių mikroplastiko rūšių. Europos aplinkos agentūra nurodo, kad 2023 m. padangų, stabdžių ir kelio dangos dėvėjimosi dalelės kartu sudarė 77 proc. kelių transporto išmetamų smulkiųjų kietųjų dalelių (PM10) ir 60 proc. dar smulkesnių kietųjų dalelių (PM2,5). Elektrifikuojant transportą ir mažėjant vidaus degimo variklių naudojimui, daugiau dėmesio skiriama ir kitoms transporto taršos formoms.
Padanga dėvisi kiekviename kilometre
Padangos protektorius nuolat liečiasi su kelio danga. Dėl trinties nuo jo atsiskiria įvairaus dydžio dalelės, sudarytos ne tik iš gumos, bet ir iš įvairių cheminių medžiagų bei priedų.
Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC) yra įvertinęs, kad padangų dėvėjimasis sudaro reikšmingą dalį į aplinką patenkančio mikroplastiko. Dalelės gali kauptis kelių aplinkoje, patekti į dirvožemį ir vandens telkinius, o smulkiausios – pasklisti ore.
Jų kiekis priklauso nuo daugybės veiksnių: padangų sudėties ir konstrukcijos, automobilio masės, kelio dangos, važiavimo greičio, stabdymo ir greitėjimo bei kitų vairavimo sąlygų. Todėl padanga skirtingomis sąlygomis gali dėvėtis nevienodai.
Lietus jas nuplauna nuo kelio
Rudenį prie šio proceso prisideda dar vienas gerai pažįstamas reiškinys – lietus.
2026 m. žurnale Journal of Hydrology paskelbtame tyrime mokslininkai laboratorijoje modeliavo lietaus poveikį ant kelio paviršiaus esančioms padangų dėvėjimosi dalelėms. Tyrėjai nustatė, kad intensyvesnis lietus jas nuo kelio paviršiaus nuplauna greičiau. Vandens tėkmės gylis buvo svarbiausias veiksnys, lemiantis, kaip greitai dalelės juda paviršiumi.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad dalelių judėjimui reikšmės turi kelio paviršiaus šiurkštumas, nuolydis ir pačių dalelių dydis.
Kitas 2025 m. tyrimas, atliktas realioje greitkelio lietaus nuotekų sistemoje, taip pat fiksavo padangų dėvėjimosi daleles lietaus metu ir analizavo jų patekimą į nuotekas.
Taigi lietus ne tik nuplauna gatves. Kartu su vandeniu nuo kelio gali būti išnešamos ir transporto paliktos dalelės.
Kas yra tose dalelėse?
Padangų dėvėjimosi dalelės nėra vien „gumos trupiniai“. Jose gali būti įvairių cheminių medžiagų, naudojamų padangų gamyboje, taip pat metalų.
Viena iš padangose naudojamų medžiagų, pastaraisiais metais sulaukusių daug mokslininkų dėmesio, yra 6PPD. Tai priedas, saugantis padangų gumą nuo ozono poveikio ir padedantis joms ilgiau išlikti patvarioms. Tačiau aplinkoje 6PPD gali reaguoti su ozonu ir virsti kita medžiaga – 6PPD-chinonu (6PPD-q).
Tyrimai parodė, kad ši medžiaga gali būti labai toksiška kai kuriems vandens organizmams, todėl mokslininkai tiria, kaip ji iš padangų patenka į aplinką ir vandens telkinius.
Elektromobilis problemos nepanaikina
Automobilių elektrifikacija mažina išmetamųjų teršalų kiekį, tačiau elektromobiliai taip pat dėvisi ir važiuoja keliais, todėl jų padangos taip pat išskiria dėvėjimosi daleles.
Europos aplinkos agentūra pažymi, kad vis didesnę transporto taršos dalį sudaro ne degimo metu susidarančios dalelės – padangų ir stabdžių dėvėjimosi bei kelio dangos dalelės. Vienas iš veiksnių, galinčių didinti padangų dėvėjimąsi, yra didesnė kai kurių elektromobilių masė.
2025 m. JAV atliktas modeliavimas taip pat parodė, kad didėjant elektromobilių skaičiui padangų dėvėjimosi dalelių emisijos gali tapti vis reikšmingesnės. Tyrėjai prognozavo, kad iki 2044 m. elektromobiliai galėtų sudaryti iki 40 proc. padangų dėvėjimosi dalelių emisijų Jungtinėse Valstijose.
Tai yra modelio prognozė konkrečiai JAV rinkai, todėl jos negalima tiesiogiai perkelti į Europą. Tačiau tyrimas atkreipia dėmesį į aspektą, kuris elektromobilių diskusijoje kartais lieka nuošalyje: automobilio tarša nesibaigia ties išmetimo vamzdžiu.
Tarša, kurios nematome
Padangų dėvėjimosi dalelės ilgai buvo vertinamos pirmiausia kaip kelių taršos dalis, tačiau dabar jų poveikis tiriamas gerokai plačiau – nuo oro kokybės iki gėlo vandens ekosistemų. Tyrėjai analizuoja, kaip šios dalelės juda aplinkoje, kokias chemines medžiagas iš jų išskiria lietus ir kaip jos gali paveikti vandens organizmus.
Automobilio kelionė tokiu būdu nesibaigia jam nuvažiavus nuo kelio. Dalis jo palikto pėdsako lieka ant asfalto, kita dalis su lietaus vandeniu patenka toliau. Rudens lietus šį procesą tiesiog padaro matomesnį – vanduo surenka tai, kas per laiką susikaupė ant kelio.
Klimato reporterių informacija ir iliustracija.