Bonoje vykstančiose JT klimato derybose tarp techninių diskusijų apie emisijų mažinimą ir klimato finansus šiemet ryški vieta tenka dar vienai temai – teisingai pertvarkai (Just Transition).
Ši sąvoka klimato politikoje vartojama jau ne vienerius metus, tačiau praktikoje vis dar kyla klausimų, ką ji iš tiesų reiškia.
Paprasčiausiai tariant, teisinga pertvarka reiškia siekį pereiti prie mažiau taršios ekonomikos taip, kad pokyčių našta nebūtų perkelta žmonėms ir regionams, kurie nuo jų nukentės labiausiai.
Tarptautinėse diskusijose ši tema dažnai siejama su anglies pramone, energetikos sektoriumi ar sunkiąja pramone. Tačiau iš esmės kalbama ne apie atskirus sektorius, o apie platesnį klausimą – kaip keisti ekonomiką neprarandant socialinio stabilumo.
JT klimato procese teisinga pertvarka šiandien suprantama kaip ekonominių, socialinių ir darbo rinkos pokyčių valdymas: naujų darbo vietų kūrimas, darbuotojų persikvalifikavimas, regionų stiprinimas ir bendruomenių įtraukimas į sprendimų priėmimą.
Pastarasis aspektas tampa viena labiausiai diskutuojamų temų.
Nevyriausybinės organizacijos ir dalis ekspertų atkreipia dėmesį, kad pertvarka dažnai planuojama „iš viršaus“ – remiantis investicijų logika ir infrastruktūros projektais, tačiau nepakankamai įtraukiant žmones, kuriuos pokyčiai palies tiesiogiai.
Todėl Bonoje keliami ne tik klausimai, kiek lėšų bus skirta pertvarkai, bet ir kas dalyvaus sprendžiant, kur jos bus nukreiptos.
Klimato politikos stebėtojai pabrėžia, kad ilgalaikis visuomenės palaikymas žaliesiems pokyčiams priklausys ne vien nuo rezultatų, bet ir nuo to, ar žmonės jausis turėję galimybę dalyvauti procese.
Ši diskusija aktuali ir Lietuvai.
Kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, Lietuva dalyvauja teisingos pertvarkos procese ir yra parengusi investicijų planus, susijusius su ekonomikos transformacija bei perėjimu prie klimatui neutralesnio vystymosi.
Tačiau kartu girdima kritika, kad dalyvavimo procesai ne visada užtikrina pakankamą vietos bendruomenių įsitraukimą. Viešose diskusijose keliami klausimai, ar gyventojai ir darbuotojai tampa realiais pertvarkos dalyviais, ar dažniau informuojami jau priėmus pagrindinius sprendimus.
Apie šią įtampą buvo kalbama ir COP29 metu – klimato politikoje vis aiškiau matyti, kad technologiniai sprendimai savaime nesukuria pasitikėjimo.
Todėl teisinga pertvarka šiandien tampa ne tik klimato, bet ir demokratijos klausimu.
Klimato politika atsako į klausimą, ką keisime.
Teisinga pertvarka – į klausimą, kaip tai padarysime ir kas bus įtraukti į sprendimus.
Šis tekstas parengtas remiantis Bonoje vykstančia JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos pagalbinių organų 64-ąja sesija (UNFCCC SB64), vykstančia 2026 m. birželio 8–18 d. Bonoje, Vokietijoje. Šis susitikimas laikomas vienu pagrindinių pasirengimo etapų prieš COP31 ir skirtas derinti klimato finansų, prisitaikymo, teisingos pertvarkos ir klimato politikos įgyvendinimo klausimus.
„Klimato reporterių“ inf. Unsplash.com laisvo naudojimo iliustracija.