Šių metų vasarį Europos investicinis fondas (EIF) kartu su Lietuvos nacionaliniu plėtros banku ILTE, Latvijos Altum ir Estijos nacionaliniu fondu SmartCap įsteigė Baltijos inovacijų fondą III (BIF III), kurio dydis – solidūs 225 milijonai eurų.
EIF jau pradėjo šio fondo valdytojų atranką. Vilniuje balandį vykusi diskusija su rinkos dalyviais atskleidė, kad šis etapas yra ne mažiau svarbus nei pats kapitalo sutelkimas – būtent dabar formuojasi būsimos investavimo kryptys ir prioritetai.
Renginyje išryškėjo dvilypė dinamika. Viena vertus, fondų susidomėjimas BIF III yra didelis – Baltijos regionas vis labiau matomas kaip auganti inovacijų erdvė. Kita vertus, kyla esminis klausimas: ar yra pakankamai kokybiškų, investicijoms pribrendusių projektų, galinčių absorbuoti tokio masto kapitalą? Tai ypač aktualu atsižvelgiant į fondo struktūrą – jis veiks kaip „fondų fondas“, todėl galutinis poveikis priklausys nuo pasirinktų valdytojų strategijų, jų gebėjimo identifikuoti perspektyvias įmones ir pritraukti papildomą privatų finansavimą.
Kur judės kapitalas?
Dar vienas svarbus aspektas – konkurencija tarp investavimo sričių. Tradicinės kryptys, tokios kaip finansinių technologijų sektorius (neretai trumpai sakoma fintech) arba programinės įrangos kaip paslaugos modelis (angl. Software as a Service, SaaS), Baltijos regione jau turi stiprią bazę.
Tačiau klimato ir tvarumo sprendimai – nuo energijos efektyvumo iki žiedinės ekonomikos – dar tik įgauna pagreitį, o gal ir apskritai rizikuoja likti paraštėse, ypač investicijų į gynybą fone. BIF III gali tapti posūkio žymeniu, kai klimato ir tvarumo sritys pereis iš nišinių į pagrindines investavimo kryptis.
Socialinėje medijoje pasisakęs už finansinių produktų kūrimo, valdymo sritį bei ryšių su investuotojais plėtojimą atsakingas ILTE valdybos narys Tadas Gudaitis akcentavo dialogo su rinka svarbą: „Diskusija apie (…) fondo galimybes patvirtino, kad Baltijos privataus kapitalo ekosistema tampa ambicingesnė, brandesnė ir vis labiau orientuota į regioninį mąstymą. (…) Pagrindinės kryptys tampa vis aiškesnės: gynyba, dirbtinis intelektas ir kvantinės technologijos.“
ILTE komunikacijoje per korporatyvinę šios institucijos paskyrą išskirta dar ir ketvirtoji – kosmoso technologijų – kryptis.
Būtų erdvės ir inovatyviems tvariems projektams
Klimato dimensija šiame kontekste tampa lakmuso popierėliu. Net ir santykinai nedidelė „fondų fondo” dalis, nukreipta į tvarias inovacijas, galėtų turėti reikšmingą sisteminį poveikį.
Tai nėra vien finansinis klausimas – tai signalas visai rinkai apie prioritetų pasikeitimą ir kapitalo kryptį. Jei toks signalas būtų pakankamai stiprus, jis galėtų mobilizuoti papildomas privačias investicijas ir paskatinti naujų projektų atsiradimą.
Pasak ILTE sudėtyje veikiančio Žaliųjų finansų instituto vadovo Audriaus Šilgalio, jei 225 mln. eurų vertės BIF III fondas bent 20 proc. portfelio – apie 45 mln. eurų – nukreiptų į inovatyvius tvarius projektus, tai būtų reikšmingas signalas visai Baltijos regiono rinkai. Dar daugiau, su pritrauktų privačių lėšų dalimi, kurios, skaičiuojama, fonde gali siekti apie 700 mln. eurų, tvariųjų investicijų dalis galėtų augti iki maždaug 100 mln. eurų.
Komentare „Klimato reporteriams” jis pabrėžė, kad strategiškai į atsinaujinančios energetikos, žiedinės ekonomikos, regeneracinės žemdirbystės ar energijos efektyvumo sprendimus nukreiptas kapitalas gali generuoti ilgalaikę grąžą. Šios sritys – dažniausiai įvardijamos kaip „švariųjų“ ir „žaliųjų“ technologijų sektoriai – remiamos tiek ES reglamentais, tiek per augantį investuotojų ir vartotojų spaudimą mažinti CO₂ emisijas. Kitaip tariant, jos tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonominio konkurencingumo elementu.
„Baltijos šalyse jau veikia gana brandi tvarių inovacijų ekosistema – nuo klimato technologijų ir anglies kreditų sprendimus kuriančių įmonių iki vertikalaus ūkininkavimo ar saulės energijos integracijos startuolių. Tokios bendrovės rodo, kad regionas turi kompetencijų ir talentų kurti aukštos pridėtinės vertės sprendimus, orientuotus į pasaulinę rinką. Šios investicijos taptų katalizatoriumi, stiprinančiu Baltijos regiono, kaip cleantech ir green tech inovacijų centro, poziciją Europoje. Vis dėlto, ar bus pakankamai kokybiškų projektų ir įmonių, kur šios investicijos gali būti nukreiptos, dar sunku pasakyti, laikas parodys. Kol kas bus ieškoma šio fondo valdytojų, o galutinis rezultatas priklausys ir nuo jų strategijų bei situacijos rinkoje”, – teigia ŽFI vadovas A. Šilgalis.
Postūmis ekonomikai, tvarumui, saugumui
BIF III yra trečioji bendros Baltijos šalių ir EIF bendradarbiavimo iniciatyvos fazė, skirta stiprinti regiono kapitalo rinką ir didinti finansavimo prieinamumą augančioms įmonėms. Anksčiau veikę BIF I ir BIF II fondai jau prisidėjo prie rizikos kapitalo ekosistemos plėtros, tačiau naujoji fazė išsiskiria didesniu mastu ir platesnėmis ambicijomis. Tikimasi, kad kartu su privačiomis lėšomis bendra investicijų apimtis gali viršyti 700 mln. eurų.
Ar BIF III taps tik dar vienu finansiniu instrumentu, ar iš tiesų transformaciniu mechanizmu, galinčiu pakeisti Baltijos regiono ekonominę trajektoriją? Atsakymas priklausys nuo to, ar kapitalas bus nukreiptas ten, kur kuriama ne tik finansinė, bet ir sisteminė vertė – į sprendimus, kurie vienu metu didina konkurencingumą, mažina emisijas ir stiprina regiono atsparumą.
„Klimato reporterių“ informacija.
ILTE / Žaliųjų finansų instituto nuotraukoje – ŽFI vadovas Audrius Šilgalis.