Artėjant COP31 pasaulio dėmesys krypsta į naujus klimato tikslus, finansavimą ir technologijas. Tačiau mokslininkai vis dažniau kelia kitą klausimą – ar klimato politikos sėkmė priklauso ir nuo to, kas priima sprendimus? Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale Nature Climate Change, rodo, kad atsakymas gali būti teigiamas.
Klimato derybose dažniausiai diskutuojama apie anglies dioksido emisijas, atsinaujinančią energetiką ar milijardines investicijas. Vis dėlto vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad ne mažiau svarbi gali būti ir sprendimų priėmėjų įvairovė. Vienas naujausių pavyzdžių – Brazilijos Amazonėje atliktas tyrimas, nagrinėjęs, kaip skirtinga politinė lyderystė atsispindi aplinkosaugos rezultatuose.
Amazonė tapo natūralia laboratorija
Tyrėjai analizavo Brazilijos savivaldybes, kuriose mero rinkimuose moteris prieš vyrą laimėjo itin mažu balsų skirtumu, ir palygino jas su savivaldybėmis, kur tokiu pat nedideliu skirtumu nugalėjo vyras. Toks tyrimo metodas leidžia palyginti labai panašias savivaldybes ir tiksliau įvertinti, ar skirtumus galėjo lemti būtent politinė lyderystė, o ne kiti veiksniai.
Rezultatai nustebino net pačius tyrėjus. Amazonės regione moterų vadovaujamose savivaldybėse buvo užfiksuotas mažesnis miškų naikinimas ir mažesnės su žemės naudojimu susijusios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Vidutiniškai vienoje savivaldybėje tai sudarė apie 566 tūkst. tonų anglies dioksido ekvivalento (CO₂e) mažiau per metus, o miškų nykimas sumažėjo 3,4 procentinio punkto.
Ne apie lytį, o apie politinius prioritetus
Tyrimo autoriai neskuba daryti išvados, kad moterys savaime priima geresnius sprendimus. Jie ieškojo paaiškinimo, kodėl rezultatai skyrėsi.
Paaiškėjo, kad moterys kandidatės savo rinkimų programose daugiau dėmesio skyrė aplinkosaugai, dažniau investavo į aplinkos apsaugos iniciatyvas ir aktyviau taikė priemones prieš neteisėtą miškų naikinimą. Kitaip tariant, skirtumą lėmė ne lytis, o politiniai prioritetai ir jų įgyvendinimas.
Svarbu ir tai, kad mažesnės emisijos nebuvo pasiektos ekonominės veiklos sąskaita. Tyrėjai nenustatė reikšmingo neigiamo poveikio savivaldybių ekonomikai – sumažėjo būtent su žemės naudojimu susijusių emisijų intensyvumas.
Vienas tyrimas – dar ne galutinė išvada
Mokslininkai pabrėžia, kad vienas tyrimas neleidžia teigti, jog moterų vadovavimas visur ir visada lemtų geresnius klimato sprendimus. Tačiau jis papildo vis gausėjančius tyrimus apie tai, kad sprendimų priėmėjų įvairovė gali turėti įtakos viešosios politikos prioritetams ir ilgalaikiams rezultatams.
Tai svarbi žinia ir todėl, kad klimato politika vis dažniau apima ne tik technologinius ar ekonominius sprendimus, bet ir sudėtingus socialinius pasirinkimus – kaip suderinti gamtos apsaugą, ekonomikos plėtrą ir vietos bendruomenių interesus.kl
Klimato reporterių informacija. Unsplash.com iliustracija.