Kategorija: Mokslas
-
Septynios iš devynių planetos ribų jau peržengtos: mokslininkai įspėja apie pavojingą lūžio tašką
Naujausias mokslininkų vertinimas „Planetary Health Check 2025“ („Planetos sveikatos patikra 2025“) atskleidžia nerimą keliančią tendenciją – septynios iš devynių planetos ribų (angl. planetary boundaries) jau peržengtos. Pirmą kartą į peržengtų ribų sąrašą įtrauktas ir vandenynų rūgštėjimas (angl. ocean acidification), kuris iki šiol buvo laikomas saugioje zonoje. Tai reiškia, kad kelios gyvybę palaikančios Žemės sistemos artėja…
-
„Melagienos“ apie klimato kaitą – iš vis aukštesnių tribūnų
Donaldui Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus, JAV energetikos politika buvo sutelkta į maksimalų naftos ir dujų gavybos didinimą ir žaliosios energetikos bei švariųjų technologijų žlugdymą, o įtakingas portalas „Politico“ jo pergalę jau iškart po rinkimų pavadino ekologine katastrofa. Dar 2020 metais D. Trumpo iniciatyva JAV išstojo iš Paryžiaus klimato susitarimo, kuris yra reikšminga Jungtinių Tautų…
-
Verslas ir gamta: ar įmonės gali išgelbėti tai, ką pačios griauna?
Pernai rudenį Barselonoje vykusioje „Norrsken Impact Week“ konferencijoje pristatytas mokslinis pranešimas „Doing business within planetary boundaries“ („Verslas planetos ribose“) kviečia verslo sektorių permąstyti savo poveikį aplinkai. Ataskaitos autoriai teigia, kad įmonės ir investuotojai gali tapti esminiais pokyčių varikliais, tačiau tam būtina iš esmės keisti veiklos vertinimo principus – nuo įmonės interesų prie planetos sveikatos. Pasak…
-
„Nature“: ekonomika auga, bet milijardai vis dar gyvena be elektros. Ar tai pažanga?
Spalio pradžioje prestižiniame britų moksliniame žurnale „Nature“ paskelbtas tarptautinis tyrimas atskleidė, kad pasaulio ekonomikos augimas nepadeda spręsti svarbiausių žmonijos iššūkių. Nors nuo 2000 metų pasaulio bendrasis vidaus produktas (BVP) padvigubėjo, tai neatsispindi nei žmonių gerovėje, nei planetos būklėje — socialiniai pokyčiai vyksta per lėtai, o ekologinė žala toliau didėja. Tyrimą publikavo žinomi mokslininkai Andrew L.…
-
Klimato krizė paspartėjo: Vokietijos mokslininkai skelbia pavojaus signalą
Vokietijos meteorologų draugija (DMG) ir Vokietijos fizikų draugija (DPG) rugsėjo pabaigoje paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad pasaulinis klimato atšilimas įžengė į spartėjimo fazę. Remiantis naujausiais duomenimis, 2023 ir 2024 metais pasaulinė vidutinė temperatūra pirmą kartą viršijo 1,5 °C ribą, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu. Mokslininkai neatmeta galimybės, kad ši riba jau yra nuolat viršyta. „Globalinis…
-
Ar plastikas mus lėtai žudo? Naujas tyrimas kelia nerimą
2025 m. balandžio 29 d. Niujorke paskelbta akademinio medicinos centro „NYU Langone Health“ tyrimo analizė atskleidė stulbinančius duomenis apie plastiko poveikį žmonių sveikatai. Tyrimas, publikuotas prestižiniame medicinos žurnale „Lancet eBiomedicine“, parodė, kad kasdienis kontaktas su ftalatu DEHP (di-2-etilheksilftalatu), plačiai naudojamu maisto pakuotėse, medicinos įrangoje ir buitinėse plastikinėse prekėse, galimai prisidėjo prie daugiau nei 356 000 mirčių…
-
Europos piliečiai klimato krizę vadina viena didžiausių grėsmių: ką galime padaryti Lietuvoje?
Klimato krizė – tai ne tolima grėsmė, o viena didžiausių šių laikų problemų, su kuria susiduria pasaulis. Taip mano ir Lietuvos gyventojai, kaip rodo šių metų pavasarį atlikta speciali „Eurobarometro 565“ apklausa. Joje dalyvavo daugiau nei 26 tūkst. ES piliečių, tarp jų – per 1000 respondentų iš Lietuvos. Apklausos rezultatai atskleidžia, kad klimato kaita kelia…
-
Kas yra anglies dioksido biudžetas ir kodėl svarbi 1,5 °C riba?
Kalbant apie klimato kaitą, vis dažniau girdime terminą „anglies dioksido biudžetas“. Nors pavadinimas primena finansinį planavimą, iš tiesų tai – vienas svarbiausių mokslinių rodiklių, padedančių suprasti, kiek dar galime išmesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kad išvengtume katastrofiškų pasekmių. Kas tai yra? Anglies dioksido biudžetas – tai maksimalus CO₂ kiekis, kurį žmonija gali išmesti į atmosferą,…
-
Tvari miestų vertė: kai žaliosios erdvės tampa svarbesnėmis už kvadratinį metrą betono
Planetai vis smarkiau šylant, daugėja gaivališkų gamtos kataklizmų, kuriuos sukelia ekstremalios oro sąlygos – nuo smarkių audrų bei potvynių iki sausrų, miškų gaisrų ir karščio bangų, kurių neigiamas poveikis žmonių gerovei, sveikatai ir net gyvybei jau tapo akivaizdus. Klimato krizei stiprėjant, žalesni miestai tampa toli gražu nebe prabanga, o būtinybe, kadangi žaliosios erdvės miestams…
-
Mokslas vienareikšmiškas: klimatui draugiškoje dietoje turi būti mažiau mėsos
Prieš kelis mėnesius Danijos technikos universiteto (DTU) atlikta studija parodo, kas turėtų būti tvarioje ir klimatui draugiškoje dietoje. Mėsai vietos joje yra tik 255 gramai per savaitę. Ir tai taikoma tik paukštienai ir kiaulienai. Net ir saikingas jautienos vartojimas prisideda prie planetos ribų viršijimo, rašoma VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pranešime žiniasklaidai. DTU mokslininkų tikslas buvo ištirti,…
-
Europa – sparčiausiai šylantis žemynas: klimato rekordai ir grėsmės Lietuvai
Balandžio 15 dieną Europos Sąjungos klimato tarnyba „Copernicus“ kartu su Pasaulio meteorologijos organizacija pristatė 2024 metų Europos klimato būklės ataskaitą, kurioje konstatuojama, kad pernai metai Europoje buvo patys šilčiausi per visą temperatūros stebėjimo istoriją. Prie 2024 metų Europos klimato būklės ataskaitos rengimo prisidėjo beveik šimtas mokslininkų, joje atkreipiamas dėmesys į vis akivaizdesnį klimato kaitos poveikį…
-
Tyrimas: Žemei šylant, gyvensime daug skurdžiau
Klimato krizės poveikis kiekvieno iš mūsų piniginėms – daug didesnis nei manyta iki šiol. Naujausias tyrimas parodė, kad prognozuojamas globalus ekonominis sausrų, potvynių ir kitų klimato kataklizmų efektas iš tiesų yra gerokai didesnis nei manyta iki šiol. Kitaip tariant, klimato pokyčiai visus mus daro skurdesniais. Moksliniame žurnale „Environmental Research Letters“ neseniai publikuotas Australijos Naujojo Pietų…