Kategorija: Mokslas
-
Ar plastikas mus lėtai žudo? Naujas tyrimas kelia nerimą
2025 m. balandžio 29 d. Niujorke paskelbta akademinio medicinos centro „NYU Langone Health“ tyrimo analizė atskleidė stulbinančius duomenis apie plastiko poveikį žmonių sveikatai. Tyrimas, publikuotas prestižiniame medicinos žurnale „Lancet eBiomedicine“, parodė, kad kasdienis kontaktas su ftalatu DEHP (di-2-etilheksilftalatu), plačiai naudojamu maisto pakuotėse, medicinos įrangoje ir buitinėse plastikinėse prekėse, galimai prisidėjo prie daugiau nei 356 000 mirčių…
-
Europos piliečiai klimato krizę vadina viena didžiausių grėsmių: ką galime padaryti Lietuvoje?
Klimato krizė – tai ne tolima grėsmė, o viena didžiausių šių laikų problemų, su kuria susiduria pasaulis. Taip mano ir Lietuvos gyventojai, kaip rodo šių metų pavasarį atlikta speciali „Eurobarometro 565“ apklausa. Joje dalyvavo daugiau nei 26 tūkst. ES piliečių, tarp jų – per 1000 respondentų iš Lietuvos. Apklausos rezultatai atskleidžia, kad klimato kaita kelia…
-
Kas yra anglies dioksido biudžetas ir kodėl svarbi 1,5 °C riba?
Kalbant apie klimato kaitą, vis dažniau girdime terminą „anglies dioksido biudžetas“. Nors pavadinimas primena finansinį planavimą, iš tiesų tai – vienas svarbiausių mokslinių rodiklių, padedančių suprasti, kiek dar galime išmesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kad išvengtume katastrofiškų pasekmių. Kas tai yra? Anglies dioksido biudžetas – tai maksimalus CO₂ kiekis, kurį žmonija gali išmesti į atmosferą,…
-
Tvari miestų vertė: kai žaliosios erdvės tampa svarbesnėmis už kvadratinį metrą betono
Planetai vis smarkiau šylant, daugėja gaivališkų gamtos kataklizmų, kuriuos sukelia ekstremalios oro sąlygos – nuo smarkių audrų bei potvynių iki sausrų, miškų gaisrų ir karščio bangų, kurių neigiamas poveikis žmonių gerovei, sveikatai ir net gyvybei jau tapo akivaizdus. Klimato krizei stiprėjant, žalesni miestai tampa toli gražu nebe prabanga, o būtinybe, kadangi žaliosios erdvės miestams…
-
Mokslas vienareikšmiškas: klimatui draugiškoje dietoje turi būti mažiau mėsos
Prieš kelis mėnesius Danijos technikos universiteto (DTU) atlikta studija parodo, kas turėtų būti tvarioje ir klimatui draugiškoje dietoje. Mėsai vietos joje yra tik 255 gramai per savaitę. Ir tai taikoma tik paukštienai ir kiaulienai. Net ir saikingas jautienos vartojimas prisideda prie planetos ribų viršijimo, rašoma VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pranešime žiniasklaidai. DTU mokslininkų tikslas buvo ištirti,…
-
Europa – sparčiausiai šylantis žemynas: klimato rekordai ir grėsmės Lietuvai
Balandžio 15 dieną Europos Sąjungos klimato tarnyba „Copernicus“ kartu su Pasaulio meteorologijos organizacija pristatė 2024 metų Europos klimato būklės ataskaitą, kurioje konstatuojama, kad pernai metai Europoje buvo patys šilčiausi per visą temperatūros stebėjimo istoriją. Prie 2024 metų Europos klimato būklės ataskaitos rengimo prisidėjo beveik šimtas mokslininkų, joje atkreipiamas dėmesys į vis akivaizdesnį klimato kaitos poveikį…
-
Tyrimas: Žemei šylant, gyvensime daug skurdžiau
Klimato krizės poveikis kiekvieno iš mūsų piniginėms – daug didesnis nei manyta iki šiol. Naujausias tyrimas parodė, kad prognozuojamas globalus ekonominis sausrų, potvynių ir kitų klimato kataklizmų efektas iš tiesų yra gerokai didesnis nei manyta iki šiol. Kitaip tariant, klimato pokyčiai visus mus daro skurdesniais. Moksliniame žurnale „Environmental Research Letters“ neseniai publikuotas Australijos Naujojo Pietų…
-
2024-ieji – karščiausia metai, bet anglį ir dujas „pleškiname“ toliau. Kodėl?
Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad anglies paklausa 2024 metais pasieks visų laikų rekordą. Nepaisant pasaulio mokslininkų, klimato ir energetikos ekspertų raginimų pagaliau atsisakyti šios klimato krizę gilinančios ir ypatingai taršios iškastinio kuro rūšies, pasaulinė anglies paklausa rekordines aukštumas pasieks jau trečius metus iš eilės. Prognozuojama, jog anglies gavyba globaliu mastu didės maždaug iki šio dešimtmečio…
-
Naujausia Europos darnaus vystymosi ataskaita šokiruoja: atsiskleidė tikrasis žaliojo kurso veidas
Šių metų sausio pabaigoje Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi sprendimų tinklo (angl. Sustainable Development Solutions Network) pristatyta Europos darnaus vystymosi ataskaita atskleidė sukrečiančius duomenis. Nepaisant iš pažiūros ambicingos Europos Sąjungos tvarumo politikos, šioje srityje jai iš tiesų sekasi nekaip – įgyvendindama darnaus vystymosi tikslus ES nedaro pažangos arba apskritai atsilieka, o europinių tvarumo politikos priemonių praktinis…
-
Gyvenimas „ant ribos“: kaip klimato „lūžio taškai“ pakeis geopolitiką
Pasaulis artėja prie pavojingų klimato lūžio taškų, ir nė viena šalis nėra pasirengusi dėl to kilsiančiai geopolitinei sumaiščiai, teigiama dar 2022 m. E3G ir „Mistra Geopolitics“ paskelbtame tyrime. Tarptautinio klimato kaitos analitinio centro E3G tyrėjai nagrinėjo, kaip klimato rizika ir priemonės, kuriomis siekiama išvengti lūžio taškų peržengimo, gali paveikti tarptautinę geopolitiką. Pagrindinio ataskaitos autoriaus Tayloro…
-
Metano išmetimų kreivėms kylant aukštyn politikai toliau priiminėja deklaracijas
—
Pasaulio lyderiai tarptautinėje klimato kaitos konferencijoje COP29 aptarė su žemės ūkiu, maistu ir vandenimi susijusius klausimus. Šioms temoms buvo skirta visa diena. Jos metu daugiausiai dėmesio buvo skirta maisto švaistymo ir metano dujų mažinimo temoms, rašoma „Baltijos aplinkos forumo“ pranešime spaudai. Kaip ir pernai, pagrindiniu diskusijų apie žemės ūkį ir maisto grandines epicentru tapo metano…
-
Tyrimai pasaulio ateičiai negailestingi: pjauname šaką ant kurios sėdime
—
Baku (Azerbaidžanas) vykstančioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP29) pristatytas naujausias „Global Carbon Project“ mokslininkų paskelbtas tyrimas rodo, jog, nepaisant globalių pastangų stabdyti klimato krizę, iškastinio kuro anglies dioksido emisijos pasauliniu mastu šiemet pasiekė rekordinį lygį. Daugiau nei 120 mokslininkų komandos rengiamoje Globalaus anglies dioksido biudžeto ataskaitoje kasmet pateikiama atnaujinta, patvirtintomis metodologijomis grįsta informacija. Šiemet…