Naujas tyrimas, paskelbtas prestižiniame žurnale „One Earth“, atskleidžia, kad 60 proc. pasaulio sausumos plotų jau yra už vietiniu mastu apibrėžtos saugios biosferos ribos, o 38 proc. – aukštos rizikos zonoje. Tyrimą atliko Potsdamo klimato poveikio tyrimų institutas (PIK) kartu su Vienos BOKU universitetu. Mokslininkai analizavo biosferos funkcinį vientisumą – augalijos gebėjimą palaikyti Žemės sistemos stabilumą per fotosintezę ir medžiagų apykaitos srautus.
Pasak tyrimo vadovo Fabiano Stenzelio, žmonijos poreikis biologinei masei – maistui, žaliavoms ir klimato apsaugai – nuolat auga. Tai daro vis didesnį spaudimą biosferai, ypač dėl bioenergijos gamybos iš greitai augančių augalų. Tyrimas siūlo naują metodiką, leidžiančią regioniniu ir istoriniu mastu įvertinti šį spaudimą ir nustatyti perviršius.
Du rodikliai biosferos būklei įvertinti
Tyrimas remiasi atnaujintu planetos ribų modeliu, kuriame fotosintezės energijos srautai pripažįstami esminiu veiksniu Žemės sistemos stabilumui. Pirmasis rodiklis matuoja, kiek natūralios biologinės produkcijos žmonija nukreipia savo reikmėms – per derlių, medieną ir žemės dangos pokyčius. Antrasis – ekosistemų destabilizacijos rizikos rodiklis – fiksuoja struktūrinius pokyčius augalijoje ir vandens, anglies bei azoto apykaitoje.
Naudodami LPJmL (angl. Lund–Potsdam–Jena Managed Land) biosferos modelį, tyrėjai sudarė kasmetinę biosferos būklės inventorizaciją nuo 1600 metų. Jie palygino du rodiklius su žinomais kritiniais slenksčiais ir kiekvienai teritorijai priskyrė vieną iš trijų būklių: saugią zoną, didėjančios rizikos zoną arba aukštos rizikos zoną. Rezultatai rodo, kad biosferos pažeidimai prasidėjo dar XVII a. vidutinėse platumose, o iki 1900 m. saugią zoną buvo peržengę 37 proc. sausumos, 14 proc. – jau aukštos rizikos zonoje.
Europa, Azija ir Šiaurės Amerika – pažeidžiamiausios
Šiuo metu biosferos funkcinio vientisumo riba peržengta beveik visoje sausumoje, ypač tose teritorijose, kur vyko intensyvi žemės dangos konversija – daugiausia dėl žemės ūkio. Europa, Azija ir Šiaurės Amerika išsiskiria didžiausiu pažeidimų mastu.
PIK direktorius Johan Rockström tyrimą vadina moksliniu proveržiu, suteikiančiu naują supratimą apie planetos ribas. Jo teigimu, tai svarbus impulsas tarptautinei klimato politikai, nes tyrimas parodo ryšį tarp biologinės masės ir natūralių anglies absorbavimo šaltinių. „Vyriausybės turi traktuoti biosferos apsaugą ir klimato veiksmus kaip vieną bendrą uždavinį“, – pabrėžia Rockström.
Šaltinis: Potsdam Institute for Climate Impact Research
Iliustracija – Unsplash.com laisvo nauodjimo.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>