Naujausias mokslininkų vertinimas „Planetary Health Check 2025“ („Planetos sveikatos patikra 2025“) atskleidžia nerimą keliančią tendenciją – septynios iš devynių planetos ribų (angl. planetary boundaries) jau peržengtos. Pirmą kartą į peržengtų ribų sąrašą įtrauktas ir vandenynų rūgštėjimas (angl. ocean acidification), kuris iki šiol buvo laikomas saugioje zonoje. Tai reiškia, kad kelios gyvybę palaikančios Žemės sistemos artėja prie kritinių slenksčių, o jų peržengimas gali sukelti rimtų padarinių tiek ekosistemoms, tiek visuomenėms.
Peržengtos ribos apima klimato kaitą (angl. climate change), biosferos vientisumą (angl. biosphere integrity), žemės sistemų pokyčius (angl. land system change), gėlo vandens naudojimą (angl. freshwater use), biogeocheminių srautų disbalansą (angl. biogeochemical flows), naujas medžiagas (angl. novel entities) ir vandenynų rūgštėjimą. Tik ozono sluoksnio nykimas (angl. ozone depletion) ir aerozolių apkrova (angl. aerosol loading) išlieka saugioje zonoje. Pasak Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto direktoriaus Johano Rockströmo, nors diagnozė grėsminga, dar yra galimybė pakeisti kryptį: „Nesėkmė nėra neišvengiama – tai pasirinkimas, kurio galime išvengti.“
Vandenynų rūgštėjimas – nauja grėsmė jūrų gyvybei
Vienas iš svarbiausių šių metų atradimų – vandenynų rūgštėjimo riba oficialiai peržengta. Nuo pramonės revoliucijos pradžios vandenyno paviršiaus pH sumažėjo maždaug 0,1 vieneto, o tai reiškia 30–40 proc. padidėjusį rūgštingumą. Šis pokytis silpnina vandenynų gebėjimą veikti kaip planetos stabilizatorius ir kelia grėsmę jūrų ekosistemoms.
Ypač pažeidžiami šaltųjų vandenų koralai, tropiniai rifai ir Arkties jūrų gyvūnija. Pastebėta, kad smulkios jūros sraigės – pteropodai, kurie yra svarbus maisto šaltinis daugeliui rūšių, jau rodo kriauklių pažeidimus. Pasak ataskaitos bendraautoriaus Alberto Norströmo, rūgštėjimas daugiausia kyla dėl iškastinio kuro emisijų ir kartu su vandenynų šiltėjimu bei deguonies mažėjimu veikia viską – nuo pakrančių žvejybos iki atviro vandenyno. Tai daro įtaką biologinei įvairovei, maisto saugumui, klimato stabilumui ir žmonių gerovei.
Planetos ribos – nuo mokslo iki politikos ir verslo
Ataskaitą parengė Potsdamo klimato poveikio tyrimų institutas (PIK) kartu su tarptautiniais ekspertais, tarp jų – Švedijos mokslininkai Albertas Norströmas ir Tiina Häyhä iš Stokholmo atsparumo centro. Jie analizavo, kaip planetos ribų koncepcija taikoma praktikoje – nuo miestų ir valstybių iki verslo ir finansų sektorių.
Tiina Häyhä pažymi, kad per pastarąjį dešimtmetį planetos ribos iš mokslinės teorijos tapo vis dažniau naudojamu orientyru politikoje ir versle. Pavyzdžiui, Amsterdamas pritaikė vadinamąjį „spurgos modelį“ (angl. doughnut model), kuris susieja miesto socialinį ir ekologinį poveikį su planetos ribomis ir socialiniu pagrindu. Nacionaliniu lygmeniu tokios šalys kaip Naujoji Zelandija ir kelios Europos valstybės naudoja šį modelį vertindamos savo poveikį aplinkai.
Verslo pasaulyje įmonės pradeda taikyti mokslu pagrįstus į gamtą orientuotus tikslus (angl. science-based targets for nature), į klimato tikslų metodiką įtraukiant biologinę įvairovę, gėlo vandens ir žemės naudojimą. Pavyzdžiui, „Darbo grupė dėl su gamta susijusių finansinių atskleidimų“ – tai tarptautinė iniciatyva, siekianti padėti įmonėms ir investuotojams geriau suprasti, kaip jų veikla priklauso nuo gamtos ir kaip ją veikia, bei skatinti skaidrų šios informacijos atskleidimą finansinėse ataskaitose.
Pasak Häyhä, kitas žingsnis – pereiti nuo fragmentuotų pastangų prie integruoto veikimo, suderinant klimato, biologinės įvairovės ir taršos politiką. Ji pabrėžia, kad būtina stiprinti atsakomybės mechanizmus ir užtikrinti, jog vyriausybių ir įmonių pažadai virstų apčiuopiamais pokyčiais planetos ribų rėmuose.
Šaltinis: „Planetary Health Check 2025“, Potsdamo klimato poveikio tyrimų institutas ir Stokholmo atsparumo centras (Stockholm Resilience Centre).
Iliustracija – Unsplash.com laisvo nauodjimo.
„Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Daugiau apie projektą ŽALINK>>