Pastarosiomis savaitėmis Europa tapo vieta, kur klimato pokyčiai pasirodė visu savo chaotišku spektru. Kaip rašo Lenkijos orų analizės portalas „Pogodnik“, po kelių savaičių neįprastos šilumos žemyną staiga užklupo Arkties oro masės, o temperatūrų kritimas kai kuriose šalyse per kelias dienas pasiekė 7–11 °C žemiau normos. Šis lūžis nubraukė pavasario pradžią: sodininkai ir ūkininkai stebėjo, kaip jau sužydę vaismedžiai atsidūrė šalnų pavojų zonoje.
Meteorologai aiškina, kad šį pokytį lėmė staigus stratosferos atšilimas ir poliarinio sūkurio destabilizacija. Stratosferoje įvykęs atšilimas „įkrauna“ troposferą šalčiu, o jo poveikis paviršiaus orams pasireiškia po 3–5 savaičių, todėl šaltis smogė būtent dabar. Klimato mokslininkai pabrėžia, kad tokie atmosferos sutrikimai tampa vis dažnesni dėl klimato kaitos poveikio Šiaurės pusrutulio cirkuliacijai: šylantis Arkties regionas silpnina temperatūrų kontrastą, kuris palaiko stabilų poliarinį sūkurį. Dėl to šaltos oro masės lengviau „išsilieja“ į pietus.
Ekstremalūs reiškiniai persidengė skirtinguose regionuose
Kol Centrinė Europa kovojo su šalčiais, kitur situacija buvo visiškai kitokia. Kaip praneša tarptautinis aplinkos ir klimato naujienų portalas „Planet News“, Kipre kalnuose pasirodė retas sniegas, o pietinėje pakrantėje siautė stiprūs vėjai ir audros, neįprastos šiam metų laikui. Tuo pat metu Latvijoje tirpstantis ledas sukėlė staigius potvynius – šalies aplinkos tarnybos fiksavo pavojingai išaugusį upių vandens lygį ir aktyvavo ekstremalių situacijų protokolus.
Vakarų Europoje hidrologai stebėjo priešingą reiškinį: sausros indikatoriai rodė, kad žiemos kritulių nepakako atkurti vandens atsargoms. „Planet News“ pažymi, kad tai vyksta tuo metu, kai pasaulis jau 21 mėnesį iš eilės viršija 1,5 °C ribą, o ekstremalūs reiškiniai Europoje tampa vis labiau sinchroniški.
Klimato mokslininkai aiškina, kad šis persidengimas nėra atsitiktinis. Šylantis klimatas stiprina vadinamąjį klimato sistemų sinchronizacijos sutrikimą – reiškinį, kai keli atmosferos procesai „užstringa“ vienu metu ir sustiprina vienas kitą. Dėl to žemynas gali vienu metu patirti ir šalčius, ir potvynius, ir sausras. Tai yra tiesioginė klimato kaitos pasekmė: šiltesnė atmosfera talpina daugiau drėgmės, todėl audros tampa intensyvesnės, o tuo pačiu metu ilgesni sausi periodai gilina hidrologinį deficitą.
Mokslininkai pabrėžia, kad ekstremalūs orai Europoje ne tik dažnėja, bet ir vis dažniau persidengia, apsunkindami prognozes ir didindami žalą. Tai rodo, kad klimato krizė nebėra vien apie temperatūros kilimą – ji keičia visą atmosferos veikimo logiką.
Klimato reporterių inf. Unsplash.com laisvo naudojimo iliustracija.