Naujas tyrimas rodo, kad klimato kaita didina ekstremalaus karščio poveikį milijardams žmonių. Didžiausią riziką patiria vyresnio amžiaus žmonės, mažesnes pajamas gaunantys gyventojai ir tie, kurie turi mažiau galimybių apsisaugoti nuo karščio.
Klimato kaita keičia ne tik temperatūros rekordus – ji vis labiau veikia žmonių sveikatą. Naujas mokslinis tyrimas rodo, kad pavojingo karščio poveikis pasaulyje stiprėja, o ekstremalios šilumos epizodai tampa vis didesne visuomenės sveikatos problema.
Žurnale Nature Climate Change paskelbtame tyrime mokslininkai išanalizavo žmogaus patiriamo karščio streso pokyčius nuo 1950 metų. Tyrėjai vertino ne tik oro temperatūrą, bet ir kitus žmogaus organizmui svarbius veiksnius – drėgmę, vėjo greitį bei saulės spinduliuotę, kurie lemia realų šilumos poveikį.
Tyrimo autoriai nustatė, kad dėl klimato kaitos pasaulyje plečiasi teritorijos, kuriose žmonės vis dažniau susiduria su pavojingu karščio stresu. Didėja ir ekstremalaus karščio dienų skaičius, o tai kelia vis didesnę grėsmę visuomenės sveikatai.
„Karštis tampa vienu svarbiausių su klimato kaita susijusių sveikatos pavojų. Tačiau jo poveikis visuomenėje pasiskirsto netolygiai – labiausiai nukenčia žmonės, kurie turi mažiau galimybių prisitaikyti“, – pabrėžia mokslininkai.
Karščio poveikis ypač pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms, žmonėms, turintiems lėtinių sveikatos sutrikimų, mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, taip pat tiems, kurie gyvena prastai vėdinamuose ar nepakankamai vėsinamuose būstuose arba dirba lauke.
Karštis jau tampa Europos sveikatos iššūkiu
Klimato kaitos poveikis sveikatai tampa vis labiau matomas ir Europoje. 2026 metų birželio pabaigoje žemyną užklupusi karščio banga siejama su daugiau kaip 10 tūkst. perteklinių mirčių 27 Europos šalyse. Didžioji dalis papildomų mirčių teko vyresniems nei 65 metų žmonėms.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad karščio poveikis dažnai nėra tiesioginė mirties priežastis. Aukšta temperatūra gali pabloginti širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ligų eigą, didinti dehidratacijos bei kitų sveikatos sutrikimų riziką.
„Klimato krizė nėra tik aplinkosaugos klausimas. Tai ir visuomenės sveikatos, būsto, energetinio skurdo bei socialinio teisingumo klausimas“, – vis dažniau pabrėžia klimato politikos ir sveikatos ekspertai.
Kas galės apsisaugoti nuo karščio?
Mokslininkai pabrėžia, kad klimato kaitos poveikis nėra vienodas visiems žmonėms. Gebėjimas prisitaikyti prie karščio priklauso nuo pajamų, gyvenimo sąlygų, prieigos prie sveikatos paslaugų ir infrastruktūros.
Žmonėms, gyvenantiems prastai izoliuotuose būstuose ar neturintiems galimybių naudoti vėsinimo priemonių, karščio bangos gali tapti ne tik nepatogumu, bet ir realia grėsme sveikatai.
Todėl prisitaikymas prie klimato kaitos vis dažniau vertinamas ne tik kaip aplinkos politikos uždavinys, bet ir kaip socialinės apsaugos priemonė.
Lietuvoje, nors ekstremalios karščio bangos vis dar nėra tokios dažnos kaip Pietų Europoje, pastarųjų metų tendencijos rodo, kad karščio epizodai tampa svarbiu pasirengimo iššūkiu miestams, sveikatos sistemai ir gyventojams.
Klimato reporterių inf. Asociatyvi iliustracija – Unsplash.com laisvo naudojimo.