Kategorija: Klimato kaita
-
Mokslininkai: tik atsakingai taikomas DI gali padėti spręsti klimato krizę
Dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau keičia mūsų kasdienybę – nuo verslo sprendimų iki sveikatos apsaugos, nuo švietimo iki transporto. Tačiau nauja ataskaita, pristatyta lapkričio 5 dieną Briuselyje, kviečia pažvelgti į DI kaip į galimą sąjungininką sprendžiant vienus didžiausių mūsų laikų iššūkių – klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą ir kitus planetos ribas liečiančius procesus. Ataskaitą „AI…
-
Klimato krizė paspartėjo: Vokietijos mokslininkai skelbia pavojaus signalą
Vokietijos meteorologų draugija (DMG) ir Vokietijos fizikų draugija (DPG) rugsėjo pabaigoje paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad pasaulinis klimato atšilimas įžengė į spartėjimo fazę. Remiantis naujausiais duomenimis, 2023 ir 2024 metais pasaulinė vidutinė temperatūra pirmą kartą viršijo 1,5 °C ribą, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu. Mokslininkai neatmeta galimybės, kad ši riba jau yra nuolat viršyta. „Globalinis…
-
Po Sevilijos: ką reikia žinoti neprofesionalams apie FfD4
Sevilijoje vykusi JT konferencija atskleidė gilų konfliktą tarp viešojo gėrio siekio ir verslo logikos. Ar klimato finansavimas taps solidarumo priemone, ar vien pelno platforma? Šią vasarą Sevilijoje (Ispanija) įvyko Ketvirtoji Jungtinių Tautų konferencija dėl vystymosi finansavimo (angl. Finance for Development, FfD4). Tai pasaulinis susitikimas, kuriame dalyvavo valstybių atstovai, tarptautinės organizacijos ir verslo sektoriaus dalyviai. Jie…
-
Kiek kainuoja tarša? Elektromobiliai gali sumažinti astmos atvejų skaičių ir išlaidas sveikatai
Vos keli papildomi elektromobiliai mikrorajone gali turėti didelį poveikį gyventojų sveikatai. Naujausi tyrimai rodo, kad perėjimas prie elektrinių transporto priemonių ne tik mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet ir tiesiogiai prisideda prie kvėpavimo takų ligų prevencijos. Remiantis Pietų Kalifornijos universiteto tyrimu, atliktu 2013–2019 m., vos 20 nulinių išmetimų transporto priemonių padidėjimas 1000 gyventojų lemia…
-
Kas yra anglies dioksido biudžetas ir kodėl svarbi 1,5 °C riba?
Kalbant apie klimato kaitą, vis dažniau girdime terminą „anglies dioksido biudžetas“. Nors pavadinimas primena finansinį planavimą, iš tiesų tai – vienas svarbiausių mokslinių rodiklių, padedančių suprasti, kiek dar galime išmesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kad išvengtume katastrofiškų pasekmių. Kas tai yra? Anglies dioksido biudžetas – tai maksimalus CO₂ kiekis, kurį žmonija gali išmesti į atmosferą,…
-
K. Kupšys. Dviejų veidų Europa: klimato lyderystės retorika ir politikos realybė
Liepos 9 dieną įvyko Lietuvoje mažai atgarsio sulaukęs, bet pasauliui itin svarbus Europos Parlamento narių balsavimas dėl vieno europinės miškų politikos klausimo. Balsavimu parlamentarai atmetė Europos Komisijos pasiūlytą valstybių klasifikaciją pagal miškų naikinimo rizikos laipsnį. Ši Europos Sąjungos kovos su miškų naikinimu reglamento (EUDR) priemonė numatė valstybių skirstymą į žemos, vidutinės ir aukštos miškų naikinimo…
-
Žemės perviršio diena: po liepos 24-osios pasaulis ima skolintis iš gamtos
Liepos 24-oji šiemet tapo riba, žyminčia metinį žmonijos ekonominės veiklos santykio su planeta balansą. Būtent šią dieną žmonija išnaudojo visus gamtos išteklius, kuriuos Žemė spėtų natūraliai atkurti per metus. Nuo šios dienos likusi metų dalis — tai gyvenimas „skolon“ iš gamtos, nes jos ekosistemos nebesugeba papildyti naudojamų resursų tokiu tempu, kokiu jie yra vartojami. Žemės…
-
Meldinių nendrinukių likimas karo akivaizdoje: tarptautinė ekspedicija Ukrainos pelkėse
Karo fone, kai visuomenės dėmesys dažniausiai krypsta į humanitarinius ar saugumo klausimus, gamtos apsaugos darbai dažnai lieka nuošalyje. Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis būtinybė saugoti biologinę įvairovę niekur nedingsta – ypač kalbant apie tokias pažeidžiamas rūšis kaip meldinė nendrinukė, kurios išlikimas vis dar tiesiogiai priklauso nuo žmonių įsitraukimo ir pagalbos, rašoma Baltijos aplinkos forumo pranešime.…
-
D. Tracevičius. Ar reikia Lietuvoje diskusijos dėl mažųjų branduolinių reaktorių
Lietuvos Respublikos prezidentas skatina diskutuoti apie mažuosius branduolinius reaktorius. Tačiau matant šių technologijų tiekėjų lėtus ir mažai ką žadančius pirmuosius žingsnius kyla klausimas, ar tikrai yra apie ką diskutuoti? Savo metiniame pranešime prezidentas Gitanas Nausėda vėl paragino pradėti argumentuotą diskusiją dėl mažųjų branduolinių reaktorių. Jo nuomone, tokie reaktoriai galėtų užtikrinti didesnį elektros generavimo pastovumą. Tai…
-
Atsakomybė ar patogumas: kodėl vis daugiau pirkėjų atsisako „Amazon“
Vis daugiau vartotojų pasaulyje ir Europoje ima kelti klausimą: ar patogumas apsiperkant internetu pateisina socialines ir aplinkosaugines pasekmes? Interneto milžinė „Amazon“, ilgą laiką laikyta patogumo simboliu, susiduria su vis didesne vartotojų kritika dėl verslo modelio, kuris, kaip teigiama nepriklausomuose tyrimuose, grindžiamas darbuotojų išnaudojimu, mokesčių slėpimu ir abejingumu aplinkai. Remiantis britų platformos „Ethical Consumer“ 2023 m.…
-
Apklausa: gyventojai nesupranta miškų politikos
Didžioji dalis gyventojų mano, kad miškai mažiau naudojami medienos gavybai, nei iš tikrųjų yra. Miškų kirtimus daugelis laiko opia problema ir nori, kad daugiau miškų būtų saugomi. Tokias visuomenės nuostatas atskleidžia gegužės mėnesį Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras Vilmorus atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa „Nuomonė apie miškų kirtimą, ūkinę veiklą, rekreacinių plotų didinimą“. Apklausos…
-
Tvari miestų vertė: kai žaliosios erdvės tampa svarbesnėmis už kvadratinį metrą betono
Planetai vis smarkiau šylant, daugėja gaivališkų gamtos kataklizmų, kuriuos sukelia ekstremalios oro sąlygos – nuo smarkių audrų bei potvynių iki sausrų, miškų gaisrų ir karščio bangų, kurių neigiamas poveikis žmonių gerovei, sveikatai ir net gyvybei jau tapo akivaizdus. Klimato krizei stiprėjant, žalesni miestai tampa toli gražu nebe prabanga, o būtinybe, kadangi žaliosios erdvės miestams…