Beléme (Brazilija) vykstančios COP30 derybos tapo rimtu išbandymu pasaulinei klimato politikai. Prieš dvejus metus Dubajuje (JAE) COP28 konferencijoje pirmą kartą visos šalys susitarė „pereiti nuo iškastinio kuro“ (angl. transition away from fossil fuels) energetikos sistemose. Tačiau tuomet nebuvo nustatyta nei terminų, nei konkrečių priemonių. Šiandien klausimas, ar tas pažadas bus pratęstas, tapo pagrindiniu COP30 derybų konfliktu.
Naujausias Brazilijos pirmininkaujančios komandos pateiktas tekstas nebeužsimena nei apie iškastinį kurą, nei apie „kelio žemėlapį“ (angl. roadmap). Tai sukėlė pasipiktinimą tarp šalių, kurios dar Dubajuje reikalavo, kad pažadas nebūtų tik simbolinis. Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Kolumbija ir Ramiojo vandenyno salų valstybės pabrėžė, jog be aiškios krypties COP30 susitarimas prarastų prasmę. Šią poziciją sustiprino daugiau nei 80 valstybių, parengusios bendrą laišką Brazilijos pirmininkaujančiai komandai, kuriame kelio žemėlapis įvardytas kaip „raudona linija“.
Spaudimą didina ir pilietinė visuomenė. „Oil Change International“ pabrėžė, jog „šis COP turi parodyti, kad pasaulis rimtai žiūri į iškastinio kuro pabaigą“. Balsą kelia ir „Climate Action Network“ (CAN), jungiantis daugiau nei du tūkstančius organizacijų, tarptautinis aktyvistų judėjimas 350.org, reikalaujantis teisingo perėjimo ir bendruomenių įtraukimo, taip pat „Oxfam“, kritikuojantis dabartinį projekto tekstą kaip nepakankamai ambicingą.
Savo poziciją išsakė ir „We Mean Business Coalition“, subūrusi verslo bei nevyriausybines organizacijas, ragindama įtvirtinti kelio žemėlapį, kad būtų aiškios investicijų kryptys. Tuo tarpu „C40 Cities“ tinklas, jungiantis didžiųjų pasaulio miestų merus, jau yra įsipareigojęs iki 2030 metų perpus sumažinti iškastinio kuro naudojimą. Galiausiai Ramiojo vandenyno salų judėjimai, tarp jų Maršalo salos ir Vanuatu atstovai, pabrėžia, kad kelio žemėlapis jiems yra ne tik politinis klausimas, bet tiesioginis išlikimo garantas.
Į diskusiją įsitraukė ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas. Jis paragino šalis „rodyti lankstumą ir valią“, pabrėždamas, kad pasaulis stebi Belémą ir laukia realių veiksmų. „Tai yra akimirka, kai turime parodyti, jog Dubajaus pažadas nebuvo tuščias. Jei dabar nesugebėsime susitarti dėl kelio žemėlapio, rizikuojame prarasti pasitikėjimą klimato procesu“, – sakė A. Guterresas.
Naftą eksportuojančios šalys, tokios kaip Saudo Arabija ir Rusija, kartu su dideliais vartotojais, pavyzdžiui, Indija, griežtai priešinasi bet kokiam įsipareigojimui. Jų spaudimas lėmė, kad pirmininkaujanti Brazilija išbraukė nuorodas į iškastinį kurą, nors prezidentas Luiz Inácio Lula da Silva viešai ragino pasaulį „pradėti galvoti, kaip gyventi be iškastinio kuro“.
COP29 Azerbaidžane praėjusiais metais jau parodė, kaip lengvai Dubajaus pažadas gali būti blokuojamas. Ten nepavyko susitarti dėl jokio tęstinumo, o šių metų bandymas Beléme vėl balansuoja ant ribos. Derybose siūloma kompromisinė formuluotė – pradėti procesą, kuris leistų šalims savarankiškai rengti planus, be privalomų terminų. Kritikai baiminasi, kad toks kelias gali tapti dar vienu tuščiu pažadu.
Klimato reporterių informacija. Parengta pagal užsienio spaudą.
Nuotrauka: Unsplash.