Ekonomika dažnai pristatoma kaip sudėtinga sistema, kurioje dominuoja skaičiai, grafikai ir abstraktūs rodikliai. Tačiau iš tiesų ji yra daug paprastesnė: tai būdas organizuoti mūsų bendrą gyvenimą. Ji turėtų padėti žmonėms gyventi oriai, kurti saugumą ir suteikti galimybių. Vis dėlto šiandien vis dažniau matome priešingą vaizdą — ekonominiai sprendimai atitrūksta nuo žmonių, o pelno siekis tampa svarbesnis už bendrąjį gėrį. Būtent todėl visame pasaulyje atgimsta idėja, kad ekonomika turi būti žmogiška, orientuota į orumą, bendruomenes ir ateities kartas.
„Pranciškaus ekonomika“ šį principą išsako ypač aiškiai. Tai nėra religinė doktrina ar moralinis pamokslas. Tai kvietimas permąstyti, kam iš tikrųjų tarnauja mūsų ekonomika ir kokius žmones ji formuoja. Judėjimas pabrėžia, kad ekonomika negali būti neutrali: ji visada atspindi vertybes. Jei vertybių centre atsiduria pelnas, žmonės tampa priemone. Jei centre — žmogus, ekonomika tampa įrankiu, padedančiu kurti teisingesnę visuomenę.
Orientacija tik į pelną — pavojinga
Šiandienos realybėje dažnai matome, kaip žmonės atsiduria paraštėse. Dirbantieji, kurie sunkiai suduria galą su galu, regionai, kuriuose nyksta darbo vietos, jauni žmonės, kurie nemato perspektyvų ir išvyksta, socialinių profesijų darbuotojai, kurie neša didžiausią emocinį krūvį, bet gauna mažiausią atlygį. Tokios situacijos nėra nei atsitiktinės, nei neišvengiamos. Jos kyla iš ekonominių sprendimų, kuriuose žmogaus gerovė nėra prioritetas.
Kai ekonomika orientuojasi tik į pelną, atsiranda pavojinga logika: žmogus tampa ištekliumi, kurį galima pakeisti, optimizuoti ar sumažinti. Aplinkos kaina lieka nematoma, nes ji neįskaičiuojama į finansines ataskaitas. Nelygybė auga, nes vertė paskirstoma ne pagal indėlį, o pagal galią. Tai nėra teorija — tai kasdienė realybė, kurią matome ir Lietuvoje. Regionuose uždaromos mokyklos ir ligoninės, nes „neapsimoka“. Socialiniai darbuotojai pervargsta, nes jų darbas laikomas „minkštu“ ir nepelningu. Bendruomenės nyksta, nes sprendimai priimami toli nuo jų.
Drąsa kurti naujus modelius
„Pranciškaus ekonomika“ siūlo kitą kryptį — ekonomiką, kuri saugo žmones ir planetą. Ji primena, kad aplinka nėra šalutinis produktas, kurį galima paaukoti dėl augimo. Klimato krizė jau dabar keičia žemės ūkį, miškus, miestų infrastruktūrą ir žmonių sveikatą. Todėl tvari ekonomika nėra idealizmas. Tai būtinybė, jei norime išsaugoti gyvenimo sąlygas ateities kartoms. Ekonomika, kuri tarnauja žmonėms, privalo mažinti taršą, saugoti ekosistemas ir investuoti į sprendimus, kurie kuria ilgalaikę gerovę, o ne trumpalaikį pelną.
Vienas svarbiausių šio judėjimo principų — drąsa kurti naujus modelius. Tai kvietimas ne administruoti baimę, o kurti viltį. Ne kartoti senus sprendimus, o ieškoti naujų. Tai gali reikšti socialinių verslų kūrimą, kooperatyvų stiprinimą, bendruomeninių iniciatyvų rėmimą, savanorystės skatinimą, investicijas į žmonių gebėjimus, o ne tik į infrastruktūrą. Ekonomika nėra gamtos dėsnis. Ji yra žmonių kūrinys, vadinasi — ją galima keisti.
Sprendimai turi tarnauti žmonėms
Lietuva turi unikalią galimybę rinktis žmogišką ekonomiką. Esame pakankamai maži, kad pokyčiai būtų greiti, ir pakankamai stiprūs, kad jie būtų realūs. Tai reiškia, kad galime stiprinti regionų ekonomiką, investuoti į socialinį darbą, kurti tvarius verslus, mažinti nelygybę ir skatinti jaunimo įsitraukimą. Tai reiškia, kad galime priimti sprendimus, kurie tarnauja žmonėms, o ne tik statistikai.
Galiausiai ekonomika yra moralinis pasirinkimas. Ji atspindi, ką laikome svarbiausia, ką saugome ir į ką investuojame. Jei ekonomika tarnauja žmonėms, ji kuria bendruomenes, o ne atskirtį. Jei ekonomika tarnauja žmonėms, ji saugo planetą, o ne ją eikvoja. Jei ekonomika tarnauja žmonėms, ji kuria viltį, o ne baimę. Tai kryptis, kurią verta rinktis — ne todėl, kad ji lengva, bet todėl, kad ji teisinga.
Apie „Pranciškaus ekonomiką“
„Pranciškaus ekonomika“ (angl. Economy of Francesco) – tai 2019 m. popiežiaus Pranciškaus Asyžiuje inicijuotas tarptautinis judėjimas, suburiantis jaunus ekonomistus, socialinius verslininkus, tyrėjus ir bendruomenes iš viso pasaulio, siekiančius kurti teisingesnę, tvaresnę ir įtraukesnę ekonomiką. Judėjimas gimė kaip atsakas į augančią nelygybę, ekologinę krizę ir ekonomikos atotrūkį nuo žmonių kasdienybės. Jo pagrindinės idėjos – žmogaus orumo viršenybė prieš pelną, rūpestis silpniausiaisiais, klimato teisingumas, socialinių inovacijų skatinimas ir naujų ekonominių modelių kūrimas „iš apačios“, bendruomenėse. Tai pasaulinė laboratorija, kurioje ieškoma būdų, kaip ekonomika gali turėti žmogišką veidą ir tarnauti bendram gėriui.
Parengė Rūta Trainytė.
Asociatyvi nuotrauka: Canva.com
Klimato reporterių inf.