Dar visai neseniai atrodė savaime suprantama: jei ilgai nelyja, prasideda sausra. Tačiau mokslininkai sako, kad toks požiūris šiandien jau pernelyg supaprastintas. Klimato kaita keičia pačią sausros prigimtį – vis dažniau ją lemia ne kritulių stygius, o karštis.
2026 metų vasarą didelę Europos dalį alino sausra, nors kai kuriuose regionuose metų pradžia buvo drėgnesnė nei įprastai. Kaip tai įmanoma?
Naujausia tarptautinės mokslininkų iniciatyvos „World Weather Attribution“ (WWA), tiriančios klimato kaitos įtaką ekstremaliems orų reiškiniams, analizė rodo, kad šiandien vien kritulių kiekio nebepakanka paaiškinti, kodėl išdžiūsta dirvožemis ir kenčia pasėliai. Vis svarbesniu veiksniu tampa kylanti oro temperatūra ir didėjantis atmosferos gebėjimas „ištraukti“ drėgmę iš aplinkos.
Atmosfera tampa vis „ištroškusi“
Mokslininkai šį reiškinį vadina atmosferos troškuliu (angl. atmospheric thirst). Šis terminas apibūdina didėjantį atmosferos poreikį sugerti vandens garus.
Kuo oras šiltesnis, tuo daugiau vandens garų jis gali sutalpinti. Dėl to didėja ir vadinamasis atmosferos garinimo poreikis (angl. atmospheric evaporative demand) – rodiklis, parodantis, kiek vandens atmosfera galėtų išgarinti iš dirvožemio, augalų ir vandens telkinių, jei jo būtų pakankamai.
Kaip aiškina WWA tyrime dalyvavę mokslininkai, būtent šis procesas pastaraisiais metais tampa vienu svarbiausių sausrų stiprėjimo veiksnių Europoje.
Lietaus gali pakakti, bet vandens – nebe
Įprasta manyti, kad po drėgnos žiemos dirvožemyje susikaupę vandens ištekliai turėtų apsaugoti nuo vasaros sausros.
Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad kylant temperatūrai šis rezervas gali būti išeikvotas gerokai greičiau nei anksčiau. Karštis spartina garavimą, todėl dirvožemis drėgmę praranda net ir tuomet, kai kritulių kiekis nėra neįprastai mažas.
Kitaip tariant, sausrą vis dažniau lemia ne vien tai, kiek lietaus iškrito, bet ir tai, kaip greitai vanduo iš dirvos vėl grįžta į atmosferą.
Keičiasi ir žemės ūkio logika
Iki šiol ūkininkai daugiausia stebėdavo kritulių prognozes. Tačiau klimato kaitos sąlygomis to gali nebepakakti.
Mokslininkai skiria kelias sausros rūšis. Meteorologinė sausra reiškia kritulių stygių, o žemės ūkio sausra (angl. agricultural drought) prasideda tada, kai augalams ima trūkti dirvožemio drėgmės, nepriklausomai nuo to, kiek lietaus buvo iškritę anksčiau.
Todėl vis svarbesni tampa dirvožemio drėgmės matavimai, garavimo intensyvumo stebėsena ir karščio prognozės.
Skaičiai, kurie verčia sunerimti
WWA analizėje apskaičiuota, kad dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos sąlygos, palankios itin dideliam atmosferos garinimo poreikiui, Vakarų Europoje tapo maždaug 80 kartų, o Rytų Europoje – apie 40 kartų labiau tikėtinos nei ikipramoniniu laikotarpiu.
Tyrėjų vertinimu, dėl to žemės ūkio sausros tikimybė Vakarų Europoje padidėjo maždaug penkis kartus, o Rytų Europoje – net vienuolika kartų.
Tai nereiškia, kad kiekviena vasara bus sausa. Tačiau tai reiškia, kad kylant temperatūrai sausros gali formuotis greičiau ir tapti intensyvesnės.
Pasekmės jau matomos
Dirvožemio išdžiūvimas reiškia ne tik mažesnį derlių.
Jis didina augalų stresą, mažina jų atsparumą ligoms, spartina vandens telkinių seklėjimą ir didina miškų bei pievų gaisrų riziką. Dėl to klimato kaitos poveikis tampa juntamas ne tik ūkininkams, bet ir miestams, vandens tiekimui, energetikai bei biologinei įvairovei.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Nors WWA analizė nagrinėjo visos Europos mastą, jos išvados svarbios ir Lietuvai.
Pastaraisiais metais Lietuvoje taip pat dažnėja karščio bangos, o Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba vis dažniau fiksuoja spartų dirvožemio drėgmės mažėjimą vasaros mėnesiais. Tai rodo, kad prisitaikant prie klimato kaitos vien kritulių stebėjimo nebepakanka.
Vis didesnę reikšmę įgauna priemonės, padedančios išlaikyti drėgmę dirvožemyje – organinės medžiagos gausinimas, tarpiniai pasėliai, mažesnis dirvos judinimas, agrarinė miškininkystė ir kiti gamtai artimi ūkininkavimo būdai.
Mokslas keičia mūsų supratimą
Dar prieš kelis dešimtmečius sausra dažniausiai buvo suprantama kaip ilgas laikotarpis be lietaus.
Šiandien mokslininkai siūlo į ją žvelgti plačiau. Klimato kaitos sąlygomis lemiamu veiksniu tampa ne tik tai, kiek vandens nukrenta iš dangaus, bet ir tai, kaip greitai šylanti atmosfera jį susigrąžina.
Todėl ateities klausimas gali skambėti nebe „ar lis?“, o „ar dirvožemis spės išlaikyti drėgmę?“.
Klimafo reporterių informacija. Unsplash.com laisvo naudojimo nuotrauka.