Kategorija: Klimato politika
-
Bonoje – dėmesys Paryžiaus susitarimo įgyvendinimui: nuo pažadų prie veiksmų
JT klimato tarpinėse derybose Bonoje (Vokietija) daugiausia dėmesio skiriama klausimui, kaip pereiti nuo politinių pažadų prie realių veiksmų įgyvendinant Paryžiaus susitarimą. Jo esmė – siekti, kad pasaulio vidutinės temperatūros augimas būtų apribotas gerokai žemiau 2 °C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, ir stengtis neviršyti 1,5 °C ribos. Tam šalys įsipareigojo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus,…
-
Dešimt metų brandinta idėja: renovacijos finansavimas per kapitalo rinkas pelnė apdovanojimą
Nacionalinis plėtros bankas ILTE pranešė, kad jo įgyvendintas daugiabučių renovacijos paskolų portfelio 112 mln. eurų vertės „žaliasis“ sekiuritizacijos sandoris „Vytis Reno Loans“ Londone vykusiuose „IFLR Europe Awards 2026“ apdovanojimuose buvo pripažintas vienu reikšmingiausių metų poveikio finansų rinkoms projektų. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip dar viena finansų rinkų naujiena, tačiau jos reikšmė klimato politikai…
-
Karščio bangos visiems vienodos, bet ne visi jas išgyvena vienodai
Kai termometro stulpelis pakyla virš 30 laipsnių, atrodo, kad karštis visus veikia vienodai. Tačiau klimato ekspertai ir socialinių mokslų tyrėjai vis dažniau pabrėžia: klimato krizė nėra lygi visiems. Vienas žmogus karščiausią dienos dalį gali praleisti vėsiame biure ar namuose su kondicionieriumi. Kitas tuo metu dirba statybose, laukuose arba gyvena daugiabutyje, kur temperatūra kambariuose vakare vis…
-
Kai uždaroma kasykla: kas iš tiesų yra teisinga pertvarka?
Bonoje vykstančiose JT klimato derybose tarp techninių diskusijų apie emisijų mažinimą ir klimato finansus šiemet ryški vieta tenka dar vienai temai – teisingai pertvarkai (Just Transition). Ši sąvoka klimato politikoje vartojama jau ne vienerius metus, tačiau praktikoje vis dar kyla klausimų, ką ji iš tiesų reiškia. Paprasčiausiai tariant, teisinga pertvarka reiškia siekį pereiti prie mažiau…
-
Klimato sąskaita: kodėl už krizę dažniausiai moka tie, kurie jos nesukėlė?
Bonoje šiuo metu vykstančiose JT klimato derybose viena daugiausia įtampos keliančių temų nėra nei saulės elektrinės, nei elektromobiliai. Derybų centre – klimato finansai ir klausimas, kuris klimato politikoje skamba jau daugiau nei tris dešimtmečius: kas turi sumokėti už klimato krizės padarinius? Kaip savo darbotvarkės pristatyme pabrėžia JT klimato kaitos sekretoriatas (UNFCCC), šių metų Bonos susitikimas turi…
-
Karo mašina prieš rūpesčio ekonomiką: kas pralaimi, kai pasaulis renkasi ginklus?
Pastaraisiais metais pasaulis vis labiau primena svarstykles. Vienoje tų svarstyklių pusėje – karai, ginklavimasis ir rekordiniai kariniai biudžetai. Kitoje – vis gilėjantis skurdas, klimato krizės padariniai ir kai kurių valstybių, kurios nebeturi išteklių net bazinėms paslaugoms užtikrinti, žlugimo grėsmė. Šį disbalansą ekspertai vadina „istoriniu lūžiu“. Jį patvirtina skaičiai: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, 2025…
-
Kas yra ekofeminizmas ir kodėl jis tampa svarbiu mūsų laikų pasakojimu?
Apie klimato krizę dažnai kalbame taip, lyg tai būtų vien technologijų ar ekonomikos klausimas. Tarsi tereikėtų išrasti geresnį variklį ar efektyvesnį filtrą, ir visos problemos išsispręstų. Tačiau vis daugiau tyrėjų ir aktyvisčių sako, kad problema slypi giliau – mūsų kultūroje, požiūriuose ir santykyje su gyvybe. Šis požiūris vadinamas ekofeminizmu. Nors žodis gali skambėti sudėtingai, jo…
-
Populiarėja klimato bylos
Pastaraisiais mėnesiais klimato bylos vis dažniau atsiduria tarptautinės darbotvarkės centre. Kaip pažymi „Reuters“, „The Guardian“ ir „Politico“, vis daugiau teisinių iniciatyvų siekia ne tik atkreipti dėmesį į klimato krizę, bet ir įpareigoti valstybes bei įmones imtis konkrečių veiksmų. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Nyderlanduose prieš bendrovę „Shell“ iškelta byla. 2021 m. Hagos teismas įpareigojo įmonę iki…
-
Keičiasi klimato politika: siekiama atsisveikinti su iškastiniu kuru
Pastarosiomis savaitėmis tarptautinėje arenoje įvyko reikšmingas poslinkis: Jungtinėse Tautose vis daugiau valstybių atvirai remia idėją apie „teisingą ir tvarkingą“ pasitraukimą iš iškastinio kuro (angl. phase-out of fossil fuels). Kaip skelbiama Jungtinių Tautų diskusijose ir su klimato politika susijusiuose pranešimuose, ši formuluotė tampa vis dažnesne derybų dalimi, nors dar prieš kelerius metus ji buvo laikoma politiškai sunkiai…
-
Tyrimai: nuo klimato krizės iš tikrųjų pavargo ne rinkėjai, o politinė sistema
„Eurobarometro“, „European Social Survey“ ir kiti tyrimai rodo, kad europiečiai klimato kaitą, socialinį teisingumą ir skurdą vis dar laiko vienomis svarbiausių ilgalaikių grėsmių, o vyriausybių veiksmus vertina kaip nepakankamus. Deja, pastaraisiais metais politinėje erdvėje klimato krizę persvėrė ekonominio augimo naratyvas. „Augimas“, „konkurencingumas“, „investicijų pritraukimas“ – šie žodžiai dominuoja partijų programose ir viešuose politikų pasisakymuose. Tokią…
-
Kol turtingieji teršia planetą, trečdalis pasaulio gyventojų patiria nepriteklių: išeitį siūlo vadinamoji spurgos ekonomika
Nyderlandų Amsterdamo bei Jungtinės Karalystės Oksfordo ir Lidso universitetų mokslininkų tyrimas atskleidė sukrečiančias globalios nelygybės tendencijas: nepaisant spartaus globalaus BVP augimo, vidutiniškai 35 proc. pasaulio gyventojų, kas sudaro maždaug 3 mlrd. žmonių, patiria socialinį nepriteklių. Tyrimo duomenimis, 40 proc. skurdžiausių šalių su maždaug 42 proc. pasaulio gyventojų patiria daugiau nei 60 proc. socialinio nepritekliaus –…
-
Kaip kalbame apie pasaulį: atsakingos komunikacijos apie Globalius Pietus gidas
Vartotojų aljansas, įgyvendindamas projektą „Sujungiant taškus“ (Connecting the dots), parengė etiškos komunikacijos apie Globalius Pietus gidą. Šis gidas skirtas visiems, kurie viešai kalba apie globalias nelygybes, vystomąjį bendradarbiavimą, klimato krizę ar socialinį teisingumą. Jame rasite pagrindines sąvokas ir praktinius patarimus, kaip sudėtingas temas pristatyti aiškiai, pagarbiai ir atsakingai. Globalūs Pietūs viešojoje erdvėje vis dar dažnai…