Europoje stiprėjant klimato reguliavimui, įmonių tvarumo strategijos pereina į naują etapą – nuo deklaruojamų „nulinio poveikio“ tikslų prie privalomos emisijų apskaitos ir įrodymų, kaip šie tikslai bus pasiekti.
Europos Sąjungoje šį pokytį daugiausia lemia nauja įmonių tvarumo atskaitomybės sistema – Korporatyvinės tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (CSRD) ir ją detalizuojantys Europos tvarumo ataskaitų standartai (ESRS), kuriuos rengė Europos finansinės atskaitomybės patariamasis organas EFRAG. Šie standartai įpareigoja dideles įmones atskleisti ne tik savo tiesiogines emisijas, bet ir visos vertės grandinės poveikį.
„Didžiausias lūžis vyksta ne tik matavimo, bet ir atsakomybės lygmenyje – įmonės nebegali ignoruoti visos tiekimo grandinės emisijų“, – pažymi Europos Komisijos klimato politikos atstovai.
Būtent čia daugiausia diskusijų kelia vadinamosios Scope 3 emisijos – netiesioginės emisijos, susijusios su tiekėjais, logistika, produktų naudojimu ir utilizavimu. Pagal Šiltnamio dujų protokolą (GHG Protocol), tai dažnai yra didžiausia įmonės klimato pėdsako dalis, tačiau kartu – ir sunkiausiai valdoma.
Daugelis įmonių vis dar koncentruojasi į Scope 1 (tiesioginės emisijos) ir Scope 2 (perkamos energijos emisijos), tačiau, kaip pabrėžia klimato nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip CDP (Carbon Disclosure Project) ir Science Based Targets initiative (SBTi), realus klimato poveikis dažniausiai slypi būtent tiekimo grandinėje.
„Be Scope 3 integracijos klimato neutralumo pažadai dažnai lieka neišsamūs“, – pažymi SBTi metodologiniai dokumentai, kuriais remiasi tūkstančiai įmonių visame pasaulyje.
Tuo pačiu OECD (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) ir UNEP Finance Initiative (UNEP FI) atkreipia dėmesį, kad investuotojai vis dažniau vertina ne tik deklaruojamus tikslus, bet ir jų įgyvendinimo kelią – kapitalo prieinamumas vis labiau siejamas su patikima emisijų apskaita.
Šis pokytis iš esmės keičia klimato komunikaciją versle: nuo savanoriškų „net zero“ pažadų pereinama prie standartizuotų duomenų, auditų ir palyginamų rodiklių.
Klimato analitikai pabrėžia, kad artimiausiais metais pagrindinis klausimas bus ne tai, kiek įmonių deklaruoja klimatui neutralią veiklą, o kiek jų gali pagrįsti šiuos tikslus pilna emisijų apskaita – įskaitant dažnai nutylimą Scope 3 dalį.
Klimato reporterių inf. Asociatyvi iliustracija – Unsplash.com laisvo naudojimo.